Pasak T.Kriščiūno, Bahreine jam dėl atšauktų skrydžių teks praleisti dar mažiausiai šešias savaites.
„Panagrinėsi istoriją ir sužinosi daugybę įdomių dalykų. Netikėtų. Pritrenkiančių savo sąsajomis, panašumais.
Esu įstrigęs Bahreine. Atvažiavau keliais darbo reikalais, susiplanavau susitikti su draugais ir norėjau užbaigti F1 varžybomis. Šeštadienį turėjo būti kvalifikaciniai, sekmadienį – varžybos. O po jų – iš karto su „Lufthansa“ namo“, – rašė T.Kriščiūnas.
Tačiau suplanuotas skrydis buvo perkeltas į kovo 31 dieną, tada į balandžio 13 dieną, o vėlai vakare penktadienį atėjo žinutė, kad ir šis nuimtas. Neribotam laikui. Man tai reiškia čia užstrigimą mažiausiai dar šešioms savaitėms, plius grįžus savikarantiną dviems savaitėms.
Kažkur reiks pasisemti kantrybės, pasimatymas su šeimyna atidėtas.
Prieš mėnesį, dėl nedidelės šalies populiacijos (1,2-1,5 mln.) Bahreinas tapo lyderiu pagal registruotus viruso atvejus žmogui“, – mintimis dalinosi keliautojas.
Pasak jo, mažos šalies privalumai ir salos išgyvenimo sindromas: šalis iš karto ėmėsi labai griežtų priemonių, ribojimų, tad situacija, sako Tomas, valdoma labai neblogai.
„Dauguma bahreiniečių virusą susižvejojo Irane. Neįtikėtina, kaip viskas čia susiję. Yra teorija, kad Bahreinas, senovėje turėjęs Dilmun pavadinimą buvo Edeno sodai – anot sumerų knygų, čia karaliavo žaluma ir tryško gėlas vanduo.
Esu apie tai jau rašęs „500 dienų su Saudo Arabijos princu“. Pasirodo, viskas pavirto į dykumą ne taip seniai ir tą paliudijo man mano draugai, kai buvo pradėtos dirbtinai pilti salos. Jos užblokavo natūralius povandeninius gėlo vandens šaltinius – taip žaluma palaipsniui virto dykuma.
Persų imperijos metu susimaišė tautos, bet gyventojų dauguma Bahreine išliko su persiškomis šaknimis. Jie išlaikė savo musulmonų šiitų religiją.
Valdančioji Bahreino Al Khalifa šeima yra arabiškų šaknų su sunitų tikėjimu.
Tad sunitų piligrimystės keliai daugiausia veda į Saudo Arabiją, o šiitų – į Iraną. Kaip tik grįždami iš religinių švenčių bahreiniečiai šiitai ir užsikrėtė.
Žinoma skrydžiai į ir iš Irano seniai uždrausti, kaip ir iš kitų židinių. Lygiai tokia pati saviizoliacija taikoma grįžusiems iš kelionių. Nesilaikantiems – didžiulės baudos.
Anądien buvo žinutė vietiniame laikraštyje, kad verslininkas gavo net 5 tūkst. eurų baudą už karantino pažeidimą. Pas arabus niekas nejuokauja, niekas savo teisių krizės metu nereiškia.
Nesilaikai – bauda. Arba dar blogiau – bauda ir kalėjimas. Ir sodina, nežiūri kas tu toks – arabas, persas ar vokietis“, – rašė T.Kriščiūnas.
Kavinės Bahreine veikia, bet leidžiama tik išsinešti maistą, kavas. Žmonių susibūrimai – iki 20-ies, po lauką vaikščioti leidžiama.
„Aš taip tęsiu savo iššūkį: daryk pokytį, 30 dienų laisvas nuo alkoholio. Gera proga sustiprinti imuninę sistemą“, – juokavo keliautojas.
Prieš kelias dienas T.Kriščiūnas sako turėjęs didelę privilegiją: susipažino su dr.Essa.
„Šis septyniasdešimtmetis gydytojas-urologas vis dar praktikuoja. Tėvas persas, mama – arabė. Bet įdomiausia man, kad jis Bahreino istorikų ir archeologų draugijos pirmininkas, trumpai net buvęs ministerijos vadovu. Pakvietė apsilankyti draugijoje.
Be galo įdomiai pasikalbėjome. Šiandien tai pats puikiausias ir įdomiausias derinys – gydytojas ir istorikas.
Bahreinas buvo labai svarbi Šilko kelio dalis. Net nuo 2000 pr. Kristų iki XVIII a. vidurio čia užsukdavo visi laivai, gabendavę prekes iš Kinijos ar Indijos į Europą.
Ir va toks istorijos ekskursas – kartu su šilku, prieskoniais į Europą patekdavo ir infekcijos. Pati seniausia – vėl paradoksas, – bet iš Kinijos. Prieš 2000 metų atkasti žmogaus tyrimai nustatė Kinijos kepeninių siurbikių (klonorchozė).
Yra spėjimų, kad iš ten atkeliavo ir raupsai, bet tuo pačiu metu jie pasirodė ir Europoje. Vėl įdomi analogija. Žinoma europiečiai vėliau užtikrintai „pasidarbavo“ Amerikoje.
Dr.Essa parodė gražias duris, kurias jis įsigijo Indijoje, Mumbajaus Čurr bazzar. Tuo metu į mūsų pokalbį įsijungė p. Eid, buvęs ilgametis Bahreino ambasadorius Indijoje. Nebuvau girdėjęs apie Čurr bazzar.
Pasirodo tai visų Mumbajaus vagių turgus į kurį jie suneša per dieną pavogtas arba be priežiūros paliktus daiktus. Ir žmonės dar prekiauja sendaikčiais.
Tas turgus veikia tik kelias valandas, nes tada ateina policija ir sugaudo užsilikusius. Greičiausiai bus viskas suderinta – tokiose milijardinėse šalyse visiems kažkaip tai reikia išgyventi“, – apie gyvenimą Bahreine pasakojo keliautojas.
T.Kriščiūnas rašo, jog su gydytoju pasikalbėjo ir apie Lietuvą, SSSR, M.Gorbačiovą, Britanijos imperiją ir Bahreiną bei atrado daug įdomių paralelių.
„Parodžiau jam savo knygą, pasakojau apie savo netikėtai atrastą ir knygoje aprašomą ryšį tarp 1991 metų Sausio 13-osios ir Irako karo.
Sunku buvo atsisveikinti. Galbūt todėl, kad jaučiam tą pačią aistrą kelionėms, istorijai. Be to, mano mama (duok Dieve jai sveikatos ir dar ilgų metų – arabai visada taip palinki kalbant apie tėvus) yra gydytoja infekcionistė, tad bendravimas su gydytoju ir istoriku suteikia aiškų suvokimą, kad nieko netikėto dabar nevyksta ir tikrai neateina pasaulio pabaiga.
Tiesiog istorija, o tiksliau virusai, tokie patys gyvi organizmai, gyvenantys tokį patį gyvenimą kaip ir visi gyvi padarai, rodo savo galią.
O žmogus, irgi kaip visada, eilinį kartą juos įveiks. Būk sveikas broli, sese“, – rašė T.Kriščiūnas.
