Idėja – pasidalinti šventine nuotaika su tais, kurie švenčia mieste
„Ne visi turi galimybę išvykti ir Jonines ar Rasas švęsti gamtoje. Tad penktadienį miestelėnams norime sukurti tą ypatingą nuotaiką savo turguje, kur folkloro grupė „Kūlgrinda“ supažindins su senaisiais Rasos šventės papročiais, dainuos vasaros saulėgrįžai skirtas dainas, gros kanklėmis, mokys pinti vainikus. Vaišinsime skanėstais visus užsukusius, na, o mūsų parduotuvėlės paruošė daugybę dovanų - kiekvienas prekybininkas turi po paparčio žiedo kortelę ir jame įrašytą specialų Joninių pasiūlymą, tad paparčio žiedą tikrai galėsite rasti ir „Benedikto turguje“, – šypsodamasi kvietė užsukti į Joninių pikniką, vyksiantį nuo 12 iki 18 val., direktorė Jolita Krickė.
Visą paršelį pasišovę iškepti „Mėsos broliai“ tikina, kad juo paskanauti galės mažiausiai šimtas svečių. „Paršelio kepimas ir rūkymas truks 7 valandas, tad jo paragauti jau bus galima apie 17 valandą“, – žadėjo įmonės direktorius Mykolas Lučiūnas, pabrėždamas, kad tikra šventė yra tada, kai yra geros mėsos. Na, o paršelio mėsytė paskanins burgerius, kuriais bus vaišinami visi šventės svečiai. Graikiško maisto taškas Kalimera LT visus Pikniko dalyvius vaišina tikromis graikiškomis salotomis.
Ne paslaptis, kad „Benedikto turguje“ galima įsigyti įvairiausių gardėsių ne tik kasdieniam, bet ir šventiniam stalui. Tačiau tiems, kurie nespės įsigyti šventei jau paruoštų gardžiai užmarinuotų kepsnių, M.Lučiūnas išduoda savo patikrintą šašlykų receptą. Jam reikės geros kiaulienos sprandinės ir pagal skonį druskos bei prieskonių: maltų juodųjų pipirų, rūkytos paprikos, rozmarino, raudonėlio, svogūnų, trupučio česnako. Ir taip pat 1 kg mėsos – pusės litro mineralinio vandens „Suliko”. Pamarinuokite per naktį, kepkite ir ragaukite!
Gamtos virsmo šventė turtinga gražiomis tradicijomis
Senąsias baltų tradicijas puoselėjanti folkloro ir apeigų grupė „Kūlgrinda“ paruošė programą, kurios kulminacija bus 16:30-18:00. Organizatoriai žada, kad smagi jaunimo grupė nepaliks abejingo nei vieno čia atėjusio – kojos pačios trepsės ir vasaros sutartines apie žolynus bei bites norėsis traukti kartu. Juk senais laikais tikruose kermošiuose visada skambėdavo dainos ir smagiai klegėdavo apsipirkę ar ką nors pardavę mūsų proseneliai.
Apie senąsias Rasų šventės tradicijas paprašėme papasakoti Romuvos vaidilės Astos Valiukevičienės.
Anot jos, Rasos, Kupolės ar Saulėgrįža apibūdina gamtoje vykstantį virsmą, kurį lietuviai minėjo nuo žilos senovės. Jis žymėjo tašką, nuo kurio gamta pamažu pradeda keliauti link žiemos.
„Rasos todėl, kad kiekvieno virsmo metu vanduo yra labai svarbus, nes žmogus apsiprausdamas nusiprausia ne tik fiziškai, bet procesas vyksta ir dvasiškai. O kaip tik nuo šio laiko naktimis ima kristi rasa. Saulėgrįža dėl to, kad saulė apsigręžia į kitą pusę ir dienos trumpėja. Kupolės – tai yra pats žolynų kupėjimas ir suvešėjimas, kai jie visą gėrį iš žemės sutraukia į save ir būna kupini gyvasties. Dėl to ir vaistažoles patariama rinkti iki Rasų, o geriausia – tą dieną, kada jos yra pačios veiksmingiausios“, – pasakoja Asta Valiukevičienė.
Gamtos jėgų susijungimą trumpiausią metų naktį simbolizuoja ir senoviniai lietuvių papročiai – gražiausių žolynų rinkimas ir puošimasis jais, vainikų pynimas bei plukdymas vandeniu. Kaip vieną būtiniausių Rasos šventės tradicijų pašnekovė išskiria laužų kūrenimą – tai yra pagarbos ugnies stichijai ženklas. Maudynės Rasų naktį – taip pat labai svarbi apeiga, suteikianti daug paslapties, nes vanduo šią naktį įgyja stebuklingų galių. Na, ir žinoma – saulės pasitikimas, kuri šį rytą, anot sakmių, pateka ypatingai – pasišokinėdama.
„Saulės pasitikimas vasaros laikotarpio šventėse buvo labai svarbus, nes saulė – tai vienas iš mūsų jėgos šaltinių. Be saulės mes nei ką nors užsiauginsim, nei patys turėsim, nei mums bus gera – juk žiema tik užsitęsia ir jau visi surūgę vaikšto, visiems sunku, visi laukia pavasario. Saulė yra gyvybiškai svarbus mūsų jėgų šaltinis ir vasara yra puikus laikas su ta saule pabendrauti“, – nepramiegoti ypatingo reginio kvietė A.Valiukevičienė.
Viena iš labiausiai jaunimą viliojančių trumpiausios metuose nakties tradicijų – paparčio žiedo ieškojimas. Anot pašnekovės, paparčio žiedas sutinkamas daugelyje lietuvių sakmių ir pasakų.
„Pati žinomiausia jo reikšmė, tai kad radęs paparčio žiedą sužinos visas pasaulio paslaptis. Pasakose dažnai sakoma: „Nueik vidury nakties į girią, kur niekas tavęs nematys, joks šuns balsas nepasieks, apsibrėžk ratą, sėdėk ir lauk. Ir tada tau papartis pražydės“. Tai labai panašu į mūsų lietuvišką rymojimą, tam tikrą meditaciją, kai nurimstame ir skiriame laiko sau, sulaukiame visų svarbių mums atsakymų. Čia ir yra tikrasis pagrindinis paparčio žiedo simbolis, kad jeigu tu nurimsti, išbūni, išeini vienas, pabūni pats su savim, ateina tau tos pasaulio paslaptys“, – kaip rasti savo paparčio žiedą atskleidė Romuvos vaidilė.
