Kilmė
„Sfinksai iš kitų kačių pirmiausia išsiskiria savo išvaizda, nes tai yra beplaukės katės. Mes pripratę matyti kates mažomis užlenktomis ausytėmis ir puikiai išpuoselėtu ilgo plauko ar garbanotu kailiuku. O kas galėjo pagalvoti apie pliką katę? Pirma mintis, kad tai nenatūralu.
Nors daugelis mano, kad beplaukes kates išveisė veisėjai, iš tiesų tai natūralios mutacijos reiškinys. 1966 m. Kanadoje, Toronte, paprasta naminė katė atsivedė pliką kačiuką, kuris buvo įtrauktas į veisimo programą ir toliau vedė plikus palikuonis. Taip atsirado Kanados sfinksai, seniausia plikų kačių veislė, ir prasidėjo sfinksų istorija.
Laikui bėgant, atsirado ir kitos sfinksų rūšys, pavyzdžiui, Dono ir Peterburgo sfinksai (peterboldai). Šias veisles sieja tai, jog katės yra beplaukės, tačiau skiriasi jų išvaizda, temperamentas, odos struktūra. Pavyzdžiui, Kanados sfinksai vietoj plaukuoto kailio turi į zomšą panašią aksominę odą, kuri šildo ir tampa ypač švelni glostant. Nors iš pažiūros tai beplaukė katė, iš tiesų Kanados sfinksai turi persiko švelnumo odą, o štai Dono sfinksai gali būti absoliučiai pliki.
Populiarėja ir naujos plikų kačių veislės, išveistos sfinksą kryžminant su kitos veislės kate – tai yra grupės veisėjų selekcininkų ir veterinarų darbo rezultatas.
Šiuo metu populiariausios naujos veislės yra elfas (atrodo kaip sfinksas, tik turi riestas ausis, kurias paveldėjo iš Amerikos riestaausės katės), bambino (plika katė, turi trumpas priekines kojytes, paveldėtas iš Munchkin kačių, veisėjų juokaujant vadinami šuniukais taksais), dwelfai (turintys tiek trumpas kojas, tiek riestas ausis). Yra ir levkoj veislės plikos katės (katės nulėpausės), tačiau Europoje jos nėra labai populiarios.“
Išskirtiniai bruožai
„Sfinksas yra vidutinio dydžio katė (patinai sveria iki 5,5 kg, patelės – mažiau). Tvirtas kūnas, plati krūtinė, ilga uodega, didelės akys, plačios ausys, raukšlės ir puiki oda yra tikro sfinkso bruožai.
Maži sfinksiukai būna tokie raukšlėti, kad atrodo kaip šarpėjų veislės šuniukai, tačiau jiems augant raukšlės išsilygina ir lieka tik ant galvos, kaklo, nugaros ir galūnių.
Liečiant beplaukę katę, galima pajusti, koks karštas ir malonus yra jų kūnas. Kaip ir kitos kačių veislės, jos gali būti įvairių spalvų – nuo švelnių pastelinių, ryškių vienspalvių variantų, iki taškuotų, rainų, margų ar vėžlinių (marmurinių).
Dar vienas išskirtinis sfinksų bruožas – ilgi elegantiški pirštai, kurie sudaro mažos rankytės įspūdį. Sfinksas naudoja savo pirštelius kaip žmogus pirštus – pagauto vabaliuko ištyrinėjimui, rasto po lova karoliuko apžiūrėjimui iš visų pusių.“
Charakteris/ypatingos savybės
„Sfinksas – tai vaikas, šuo, katė ir beždžionė viename kūne. Po pikta išraiška, veriančiu žvilgsniu ir rūsčiai susiraukšlėjusiu veidu slepiasi jautri, trapi, kupina meilės būtybė. Šios katės yra nuostabaus charakterio, labai intelektualios, visiškai neagresyvios, prieraišios ir paklusnios, puikiai pasiduoda dresūrai. Sfinksą galima lengvai išmokyti atnešti numestą kamuoliuką, jis puikiai reaguoja į savo vardą, supranta elementarius klausimus, susijusius su maistu, ėjimu į lauką ar kitais malonumais ir atsako savo kalba.
Šios katės labai intelektualios, visiškai neagresyvios, prieraišios ir paklusnios, puikiai pasiduoda dresūrai.
Puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, nes jos pačios nesijaučia esančios katės. Mūsų šeimoje auga trys vaikai. Katėms jiems nė karto nėra net įdrėskę, apie didesnius piktumus net nekalbu. Nežinau, ar jos išvis moka pykti.
Tikras sfinksas mielai miegos kartu su jumis lovoje, o jei neleisite – tyliai įsliūkins naktį ir jums net nejaučiant palys po antklode ir šildys sušalusias kojas. Dieną jis susiras saulėtą kampelį ir su malonumu mėgausis saulės voniomis.
Namuose sfinksas visada susiras šiltą vietelę: ant radiatoriaus, šalia verdančio puodo, po antklode, vasarą – ant ką tik užsuktų stiklainių uogienės ar ant palangės. Net juokaujame, kad namie visada žinome, kiek valandų, nes vasarą, kai sukasi saulė, katės eina per kambarius ratu ir guli skirtingose vietose.
Šiltuoju metu jos labai mėgsta būti lauke, negalima net prisikviesti vidun. Sėdi terasoje, gaudo kiekvieną saulės spindulėlį, sėlina žolėje ir ieško vabaliukų, gaudo drugelius, bet pelės, paukščiukai greičiau taps draugu ar žaidimo įrankiu, nei grobiu.
Puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, nes jos pačios nesijaučia esančios katės. Nežinau, ar jos išvis moka pykti.
Tiesa, vasarą jos įdega taip pat, kaip žmonės, tad jų spalvos suintensyvėja. Jos mėgsta būti paplūdimiuose ir degintis su šeimininkai, bet ilgai pabuvusios saulėje jos nudegti odą.
Sfinksas yra cirko artistas, kuris padarys viską dėl dėmesio jam, tad reikia būti pasirengus suteikti aplodismentų už dideles pastangas, nes jie labai mėgsta būti įvertinti.
Sfinksas – ne namų puošmena, o pilnateisis šeimos narys. Be jo patikros nebeparuošite vakarienės, nesuplausite indų, nesusitvarkysite – visur jus lydės stebinčios akys su klausimu „ką čia darai?“
Priežiūra
„Daugelis mano, kad sfinksai reikalauja labai daug priežiūros. Iš tiesų, jos reikia ne daugiau, nei bet kuriam kitam gyvūnui. Sveikų sfinksų oda yra švari ir estetiška, tad maudyti juos reikia labai retai. Kuo dažniau maudysite, tuo labiau sfinksas purvinsis.
Purvina oda dažniausiai įspėja apie netinkamą katės mitybą arba sveikatos problemas. Sfinkso oda yra labai elastinga, todėl jos nereikia tepti jokiais aliejais ar kremais, nes gali užsikimšti poros.
Sfinksai – vienintelės katės, neturinčios blakstienų, tad susikaupę nešvarumai pašalinami akies kampučiuose. Reguliariai juos reikia pavalyti. Visos kitos higienos procedūros tokios pat, kaip ir kitoms katėms: ausų ir akių pavalymas, nagų kirpimas.
Žiemą, jei važiuojame pas veterinarą ar parodas, kates aprengiame. Namie paprastai ne, nes jos nemėgsta rūbų. Sfiksams reikia šiek tiek daugiau maisto, nei kitoms katėms, nes jų organizmas išeikvoja daugiau energijos kūno šildymui. Normali sfinkso kūno temperatūra yra 38,5–39,5 C °.“
Sveikata
„Vidutinė sfinkso gyvenimo trukmė – 13–15 metų. Tai nėra labai lepūs gyvūnai, tačiau juos reikėtų pasaugoti nuo skersvėjų. Kaip ir visas kates, juos gali užpulti virusinės ir bakterinės ligos.
Iš genetinių ligų galima išskirti širdies hipertrofinę kardiomiopatiją (HCM). Atsakingi veisėjai periodiškai tikrina savo kates dėl šios ligos, kad potencialūs šio susirgimo nešiotojai nebūtų naudojami veisimui. Norint turėti sveiką katę ir sumažinti susirgimų riziką, labai svarbu gyvūną šerti tik kokybišku maistu, t. y., žalia mėsa arba aukščiausios klasės maistu.”
Kokiems žmonės labiausiai tinka/netinka
„Jei jums reikia šuns, bet neturite laiko jo vedžioti į lauką, jei reikia katės, bet ne tokios, kuri kaip vaza sėdėtų sofos kamputyje, jei reikia beždžionės, kuri mažais piršteliais rinktų grūdelius nuo žemės ir karstytųsi visur, jei jums reikia dar vieno vaiko šeimoje su savo kalba, klegesiu ir išdaigomis – sfinksas būtent jums.
Šios katės netinka labai pasyviems, nemėgstantiems bendrauti žmonėms. Taip pat tiems, kurie ketina ilgą laiką gyvūną palikti vieną namuose. Tokiais atvejais jam reiktų draugo – kito sfinkso ar kito gyvūno. Manoma, kad sfinksai nesukelia alergijos, nes neturi kailio, bet tai nėra visiška tiesa. Alergiją sukelia ne kailio tipas, bet pleiskanos, negyvos odos ląstelės, kurias turi visos katės.
Sveikų sfinksų oda yra švari ir estetiška, tad maudyti juos reikia labai retai. Kuo dažniau maudysite, tuo labiau sfinksas purvinsis.
Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad kuri nors veislė yra daugiau ar mažiau alergizuoja. Kai kurie alergiški žmonės tiesiog reaguoja švelniau ar nereaguoja į beplaukes kates.
Apie plikas kates dažniau svajoja moterys, vyrai paprastai abejingi šiai veislei. Bet pakanka palaikyti rankose karštą murkiantį radiatorių, ir vyrų širdys būna nupirktos.
Dažniausiai sfinksų nemėgsta tie, kurie jų niekada nėra laikę ir bendravę. Be to, sfinksas savo išvaizda yra išskirtinis gyvūnas, tad tinka žmonėms mėgstantiems išsiskirti iš masės.“
Fotografė Greta Skaraitienė, Peterburgo sfinksų Karamelės (10 m.), Amaretės (8 m.) ir Braškės (6 m.) šeimininkė
„Karamelė namuose atsirado, nes susižavėjome šių kačių kitoniškumu, patiko, kad jos plikos. Kai nusipirkome Karamelę, buvau sugalvojusi, kad tapsiu veisėja. Turėjome pirmą vadą, pasilikome Amaretę, iš antros vados – visiškai pliką Braškę.
Kai grįžtu namo, visada pasitinka ir vaikšto iš paskos, nori dėmesio, kokį pusvalandį pirmiausia turi jas panešioti.
Labai džiaugiuosi šios veislės pasirinkimu, nes tokių mielų kačių reikia paieškoti. Katės gyvenime mums nėra nei įdrėskusios, nei kažką blogo padariusios. Jos nedrasko baldų, nesu pastebėjusi jokių blogų savybių. Tik gražiai murkia. Amaretę net pavadinome garsiausiai murkiančiu kačiuku pasaulyje.
Jos atsidavusios kaip šuniukai. Jei dirbu prie kompiuterio, visos priekyje išsirikiuoja, būtinai turiu padaryti vietos. Kai grįžtu namo, visada pasitinka ir vaikšto iš paskos, nori dėmesio, kokį pusvalandį pirmiausia turi jas panešioti. Po darbų tai puikiai nuima stresą. Skambės keistai, bet su jomis gali pasišnekėti.
Visos jos skirtingos. Jei į namus ateina žmonių, Amaretės tarsi nėra, bet tik durys užsidaro, išlenda ir vėl reikalauja dėmesio. Karamelei labai patinka vyrai, o Braškė išsirinkusi mane, nors jos myli visus šeimos narius.
Šios katės labai mėgsta šilumą ir pačios yra kaip šildytuvai. Kartais net pati su šaltomis rankomis ateinu pasišildyti. Gal jos tuo nelabai patenkintos, bet man labai gerai.
Būna, kad visos sulenda į lovą. Atsibundi ir negali apsisukti, nes trys katės šalia, bet išstumdai, ir vėl gerai. Taip pat esu pastebėjusi, kad jei man skauda gerklę, jos ateina ir atsigula prie kaklo, ypač plikoji Braškė. Tačiau geriausias dalykas auginant šias kates, kad namuose visiškai nėra plaukų.“
