Kas japonams yra religija?
2018 metais Japonijos Kultūros reikalų agentūra atliko tyrimą ir jis parodė gan įdomius rezultatus. 80 proc. Japonijos gyventojų nurodė reguliariai praktikuojantys japonų etninės religijos, šintoizmo, elementus – lankėsi šventyklose, meldėsi namų altorėliuose ar dalyvavo festivaliuose. Beveik tiek pat žmonių nurodė praktikuojantys ir budizmą: taip pat lankosi budistiniuose maldos namuose, medituoja ar kalba sutras.
Atrodytų, kad tyrimas meluoja, juk taip gautųsi, kad 160 procentų japonų vienaip ar kitaip išpažįsta šias dvi religijas. Tačiau čia ir prasideda visas įdomumas – Europoje sugebėjome ilgus šimtmečius pjautis dėl tos pačios krikščionybės atšakų, o tekančios saulės šalyje ir šintoizmas, ir budizmas pakankamai taikiai sugyveno daugiau nei 1000 metų.
Žvelgiant giliau į atliktą tyrimą, pastebima dar viena keista tendencija – net 62 procentai apklaustųjų, paklausti, kokiai religijai save priskirtų, atsakė, kad... jokiai. Tikrais budistais save laiko 31 procentas, o tyrais šintoistais – tik trys procentai. Žinoma, yra ir krikščionių, tačiau jų tradiciškai nuo seno tėra 1 procentas.
Viena iš didesnių problemų kyla, kai bandome suvokti, ką japonams reiškia „religijos“ konceptas. Mums tai yra tam tikrai doktrina, vertybių ir kosmologinio pasaulio modelis, kurio ne tik kad taisyklių laikytis privalome, bet turime save pašvęsti išskirtinai vienai doktrinai.
