Skulptūros formą sugalvojo pats
J.Valaitis juokauja, kad ne viena moteris šį kūrinį įvertino kaip seksualiausią iš visų matytų skulptūrų. Mat jai netrūksta apvalumų, kuriuos, paleidus fantaziją, galima pavadinti kuo tik nori. „O šiandien stebėjau vyrus – kai jie apžiūrinėja, jų akys lipa į kaktą“, – juokėsi pašnekovas.
Vyras prisipažįsta, kad pirmą kartą apie paminklą Bulvei prabilo prieš daugiau nei 20 metų.
„Vienam laikraščiui daviau interviu apie kukurūzų verslą. Ir jie man uždavė klausimą, koks mano profesinės veiklos tikslas. Aš jiems ir prasitariau – paminklas bulvei. Taigi ši idėja mano galvoje yra labai seniai ir ją vis man primindavo – esą kada gi bus toks paminklas. Tačiau, pasirodo, pastatyti paminklą nėra taip paprasta – reikia vietos, leidimo, daugybės popierių“, – prisiminė vyras.
Svajonė apie paminklą išsiplėtė iki muziejaus įkūrimo, tačiau galimybė ją įgyvendinti atsirado tik šiemet, kai jam pavyko savo sodybos žemėje išsipirkti apleistą nuotekų siurblinę. Kartu su muziejumi pasirūpino ir paminklu. Šiam tikslui jis parsivežė iš Dzūkijos, vyresniojo sūnaus miško, ąžuolą. Kai per tą vietą buvo vedama Vakarų Europos elektros jungtis, teko keletą ąžuolų iškirsti, tačiau tai išsprendė paminklo medžiagos problemą.
„Šis paminklas – tai visiškai mano idėja, o jeigu kam kas nepatinka, sakau, pykite ant manęs. Aišku, skulptorius (Andrius Bieliukas – red.) man padėjo, patarė. Aš piešiau, kaip turi atrodyti, o jis įgyvendino ir padarė tai netgi geriau negu aš norėjau. Dėl to buvo labai smagu.
Tas bulvės gumbas viršuje, kaip matote, apvainikuotas bulvių žiedais, kurie apjuosia visą gumbą. Jie suteikia elegancijos elementą. Tačiau žiedas, kalbant simboliškai, juk yra gyvybė. Paminkle vienas žiedas pavaizduotas kaip potencialus – jis dar nesubrendęs, o kitas jau nueinantis. Tarp jų nusileidžia sėklidė, o sėklos juk ateities gyvybės prielaida.
Apačioje sukūriau bulvės namą, papuoštą simboline saule. Tame name bulvė tarsi praeina visus savo vegetacijos etapus ir puikiai ten jaučiasi. Taigi žiūrint į paminklą iš apačios, jis vaizduoja visą bulvės generaciją. Bulvės šaknys – tarsi kojos. Vienos šiek tiek trūksta, bet man tai labai tiko, nes ten kaip tik atsirado bulvės namas“, – aiškino paminklo sumanytojas.
Bus išrinkta bulvė karalienė
Beje, tokia pati saulė, kuria papuoštas bulvės namas, puikuojasi ir ant muziejaus namo. Ji simbolizuoja dešimt skirtingų bulvių veislių, o centre – bulvė karalienė.
Kokia veislė taps karaliene, renka muziejaus lankytojai. Kalėdų išvakarėse bus paskelbta bulvė karalienė.
Kokia veislė taps karaliene, renka muziejaus lankytojai. Visi, kurie čia atvyksta, dalyvauja degustacijoje. Jiems duodama paragauti septynių bulvių veislių, kurių pavadinimai užkoduojami, ir jos verdamos puode atskiruose tinkleliuose, kad nesusimaišytų, o lankytojai išrenka tą bulvę, kuri jiems skaniausia. Bulvė, kuri surinks daugiausiai balsų, Kalėdų išvakarėse bus paskelbta bulve karaliene.
„Kadangi degustuotojai žino, kad dalyvauja karalienės rinkimuose, jie stengiasi vertinti labai objektyviai. Įdomu, kad labai orientuojamasi į vieną bulvę. Tai reiškia, kad lietuviški skonio receptoriai yra panašūs. Beje, aš pats priekabiai antrus metus vertinu vieną veislę ir vis prie jos grįžtu. Tai ta pati veislė, kurią dažniausiai įvertina ir lankytojai. Taigi mano skonis nuo daugumos lankytojų nesiskiria“, – prasitarė pašnekovas.
Muziejuje galima ne tik paragauti bulvių, bet ir susipažinti su bulvininkystės istorija, nuo seno bulvių auginimui ir kasimui naudotais įrankiais ir padargais.
„Muziejuje turiu ir apie 300 pasagų kolekciją – jos visos surinktos mūsų bulvių laukuose. Tai didžiausia jų ekspozicija Lietuvoje. Rinkau jas 20 metų. Ir nėra dviejų vienodų, nes paprastai tuo pačiu metu arklys niekada nepameta dviejų pasagų. Nekaustytas arklys – menkavertis, jam reikia gero sukibimo su žeme, kad išvystytų jėgą. Taip pat yra ir pakinktų kolekcija“, – vardijo pašnekovas.
Kaip pasirinkti tinkamas bulves
Pasak J.Valaičio, populiariausia Lietuvos bulvė yra „Vineta“. Ji iš tiesų labai skani, be to, turi ir daugiau gerųjų savybių – ji pakankamai atspari sausrai, išvirusi gerai sukrenta.
Kita veislė – „Laura“ – yra labai mėgiama paties agronomo. „Jau apie dvidešimt metų, kaip ji man patinka, tiesa, ji jau retai auginama, bet man ji išskirtinė bulvė, nes iš jos galima pagaminti praktiškai viską.
Gaminant bulvių košę iš jos net sviesto nereikia. Ji turi daug karotino, taigi papildo organizmą vitaminu A, gražiai paskrunda kepinama ir į save geria labai mažai riebalų. O geriausia jos savybė, kad iš jos galima patogiai gaminti gerus cepelinus, kadangi jos tarkis yra lipnus ir puode neišskystantis. Taigi gaminant cepelinus ji nepakeičiama“, – dėstė pašnekovas.
Taip pat Lietuvoje populiarėja pati ankstyviausia Europos bulvės veislė „Corinna“, kuri pas mus atsirado neseniai. Tačiau šimtmečio atradimu bulvių žinovas vadina veislę „Otolia“, kuri atspari marui.
„Maras – didžiausias bulvių priešas, tragedija bulvininkystėje. Todėl smulkiems sodininkams, daržininkams, kurie nori ekologiškai užsiauginti nedideliame sklypelyje sau ir savo šeimai bulvių, tai nuostabi veislė – gražios formos, skani, didelė bulvė. Iš visų bulvių veislių pavyzdžių, kuriuos surinkau muziejuje, ši yra pati gražiausia“, – tikino pašnekovas.
Dar viena muziejaus kolekcijos įžymybė – Europoje Nr. 1 laikoma „Jelly“. Ji nepaprastai derlinga, atspari ligoms, geros prekinės išvaizdos, tik viena bėda, kad labai vėlyva. Ją reikia labai anksti sodinti ir vėliausiai nukasti. Palyginti su „Corinna“, jos vegetacija dvigubai ilgesnė. Kita vertus, ji ir derlingesnė.
Mano tikslas buvo surinkti tokias bulvių veisles, kurios patenkintų kiekvieno skonį.
„Lietuviui bulvė nepaprastai svarbus dalykas, kaip italui – makaronai. Dažnai tai net ne antroji duona, kaip sakoma, o pirmoji. Aišku, valgyti viską reikia su saiku. Todėl mano tikslas buvo per profesinę veiklą surinkti tokias bulvių veisles, kurios patenkintų kiekvieno skonį. Bulvė tikrai yra skani, tik reikia atrasti savo veislę, nes kiekviena veislė turi kitą skonį.
Beje, muziejaus atidarymas sutapo su seminaru bulvininkystės tema – dalyvavo ir vokiečiai, latviai. Jie kaip skaniausią bulvę išrinko bulvę „Corinna“. Kaip ir neturėtų taip būti, nes tikrai yra skanesnių, ilgesnės vegetacijos bulvių, kurios sukaupusios daugiau naudingų medžiagų, tačiau, matyt, tą dieną visų skonio receptoriai buvo sureguliuoti ta linkme“, – aiškino pašnekovas.
Nori bulvių žiedų kvapo
Kalbėdamas apie bulves, J.Valaitis nepamiršo paminėti ir bulvės žiedo – ne veltui jis pavaizduotas ir paminkle.
„Bulvės žiedai yra labai gražūs. Kolumbas iš Amerikos parvežė Europos moterims bulves pirmiausiai dėl jų žiedų, tik vėliau bulvių gumbai nuo bado gelbėjo milijonus. O kaip žiedai kvepia! Prašiau parfumerijos firmų, kad man paruoštų dezodorantą su žydinčių bulvių lauko kvapu, bet jokio atsakymo negavau.
Turbūt manė, kad juokauju. Visokių rožių jie man prisiūlo, bet bulvių – ne. Ko gera, būsiu pirmas toks Lietuvoje – priskinsiu bulvių žiedų, padarysiu ekstraktą ir sukursiu pats tokį dezodorantą“, – juokėsi vyras.
