„Didžiausias erkių aktyvumas pastebimas kovo – spalio mėnesiais, tačiau jos gali būti aktyvios net žiemos metu, kuomet yra saulėti, gana šilti orai, nėra sniego. Po žiemos erkės būna ypač aršios ir labai įnirtingai puola šunis bei siurbia jų kraują. Vasaros metu aktyvumas šiek tiek sumažėja, o rudeniop šie parazitai vėl suaktyvėja“, – sako „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja Viltė Liaugminaitė.
Anot gydytojos, labiausiai erkės mėgsta drėgnas vietas bei pavėsius, tačiau jų galima aptikti ir saulėtoje vietoje. Dažniausiai erkės būna prikibusios prie augalų – ypatingai prie aukštos, nenušienautos žolės. Todėl ypatingai šių parazitų saugotis turėtų tie, kurie mėgsta su savo augintiniais vaikštinėti miškuose, pievose. Tačiau gana dažnai pasitaiko, kad net ir grįžę iš pasivaikščiojimo po neaukštą žolę ar savą kiemą aptinkama dar kailiu ropojančią ar jau spėjusią įsisiurbti erkę.
Erkių platinamos ligos pagydomos tik pradinėje stadijoje
Gydytoja pabrėžia, kad erkių sukeliamos ligos yra vienos pavojingiausių ir pagydomos tik pačioje pradžioje, tad labai svarbu pastebėti pirmuosius simptomus.
Babeziozė. Šią ligą sukelia pirmuonis (Babesia canis, Babesia gibsoni). Babeziozei būdinga hemolizinė anemija – eritrocitų irimas. Šis parazitas dauginasi dalijimosi būdu. Kuomet šių parazitų ląstelėje prisidaugina, ji plyšta ir pirmuonys apsigyvena dar nepažeistoje ląstelėje. Inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo) po erkės įsisiurbimo vidutiniškai trunka 10-12 dienų, o kartais ir trumpiau.
Klinikiniai ligos požymiai: apatija, vangumas, nenoras ėsti, vėmimas, viduriavimas, galimas karščiavimas, labai patamsėjęs šlapimas, dažnas kvėpavimas, blyškios gleivinės, galūnių silpnumas, dažnai išsivysto gelta. Ne visada klinikiniai požymiai yra tipiniai, tad pastebėjus gyvūno įtartiną, neįprastą būseną rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Babeziozė dažnai sukelia inkstų, kepenų, neurologinius pažeidimus.
Gyvūnams, kurie persirgo erkių platinamomis ligomis, imunitetas nesusiformuoja, todėl net ir persirgę šiomis ligomis gali vėl užsikrėsti pakartotinai.
Anaplazmozė. Jos sukėlėjas – riketsijos (Anaplasma phagocytophilum), kurios patekusios į gyvūno kraują „puola“ granuliocitus. Klinikiniai požymiai: karščiavimas, vangumas, apetito nebuvimas, daugybinis sąnarių skausmingumas. Kai kuriems gyvūnams būna virškinimo trakto ar kvėpavimo sistemos sutrikimo požymių: vėmimas, viduriavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.
Erlichiozė. Ši liga dažnai pasireiškia kartu su babezioze. Kaip ir anaplazmozės sukėlėjas, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sukeldamos ūmų sveikatos pablogėjimą bei leukocitopeniją. Parazitas su leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Inkubacinis periodas trunka nuo 8 iki 20 d. Klinikiniai požymiai panašūs į anaplazmozės – karščiavimas, vangumas, nenoras ėsti, galimas šlubavimas, vėmimas, galima pastebėti padidėjusį troškulį, išskyras iš akių bei nosies.
Boreliozė (Laimo liga). Šią ligą sukelia bakterijos (Borrelia burgdorferi), kurias erkės turi savo organizme ir pasimaitinusios šuns krauju jį užkrečia. Inkubacinis periodas – 1-2 mėn. Galimi klinikiniai požymiai: artritas (sąnarių uždegimas), nefropatija (inkstų pakenkimas), pakilusi kūno temperatūra, anoreksija. Pasireiškęs šlubavimas gali praeiti savaime po kelių dienų, tačiau vėl pasikartoja praėjus kažkuriam laikui. Šlubavimas yra pagrindinis šunų Laimo ligos požymis. Dažnai serga jauni šunys, nors liga gali praeiti ir be klinikinių požymių pasireiškimo.
Apsaugos priemonių yra, tačiau svarbu jas naudoti tinkamai
Veterinarijos gydytojos teigimu, net jei gyvūnas nebuvo miške ar nebraidžiojo po aukštas žoles, jei nepastebėjote įsisiurbusios erkės ant savo augintinio, tai nereiškia, kad erkių tikrai nebuvo. „Pirmieji erkių pernešamų ligų simptomai gali būti ne visada labai ryškūs. Jei pastebėjote, kad šuo tapo vangesnis, apatiškesnis, jums atrodo, kad jis karštesnis, sunkiau kvėpuoja ar lekuoja, atsisako pašaro, galbūt vemia ar viduriuoja, nenumokite ranka ir atvykite pas savo veterinarijos gydytoją, kadangi kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo daugiau šansų gyvūnui pasveikti“, – nedelsti ragina V.Liaugminaitė.
Specialistės teigimu, yra įvairių priemonių, apsaugančių nuo erkių – lašiukai, kurie lašinami praskleidus kailį ant odos, antkakliai, tabletės, trumpalaikio poveikio purškalai. Šios priemonės yra veiksmingos, tačiau jas reikia naudoti teisingai.
„Užlašinus lašiukus ant odos, reikėtų tos vietos neliesti bent keletą valandų. Geriausia gyvūno nemaudyti bent dvi dienas, o dažnai maudant gyvūną gali tekti lašiukus naudoti dažniau. Jei rinksitės antkaklį, atkreipkite dėmesį, kad antkaklis turėtų būti užsegtas taip, kad visą laiką būtų kontaktas su gyvūno oda, stebėkite, ar antkaklis neatsipalaidavo, kartais tenka jį priveržti. Tablečių vartojimas yra geras pasirinkimas, kadangi retai pasitaiko alerginės reakcijos, nesvarbu, ar gyvūnas yra trumpaplaukis ar ilgaplaukis, jis gali būti maudomas“, – vardija V.Liaugminaitė.
Gydytoja pastebi, kad savo augintinių apsaugai nuo erkių kartais žmonės renkasi natūralias priemones, su kuriomis nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių veiksmingumą prieš erkes, t.y. gintariniai karoliai, įvairių eterinių aliejų ar arbatų purškalai. Šios priemonės nepakenks, tačiau ir neapsaugos nuo erkių bei jų platinamų ligų.
Svarbu žinoti, kad gyvūnams, kurie persirgo erkių platinamomis ligomis, imunitetas nesusiformuoja, todėl net ir persirgę šiomis ligomis gali vėl užsikrėsti pakartotinai. Todėl atšilus orams nepamirškite pasirūpinti savo augintinių saugumu ir nuolat stebėti, kaip gyvūnas jaučiasi, kadangi pats jis to jums nepasakys.
Gydytoja V.Liaugminaitė primena, kad visose „PetCity“ klinikose rasite platų antiparazitinių prekių asortimentą ir specialius pasiūlymus šiems produktams įsigyti pigiau.
