Dalis į atsargą išėjusių pareigūnų, būdami darbingo amžiaus ir neturintys sveikatos problemų, oresniam gyvenimui siekdami prisidurti prie pensijos, įsidarbina saugos tarnybose, aukštesnio rango policininkai, dirba jų vadovais, o kiti, turintys reikiamą išsilavinimą bei patirtį, tampa advokatais, juristais, treti, vedini ambicijų „pavairuoti valstybę“, pasineria į politiką, dalyvauja politinių partijų, taip pat visuomeninių judėjimų veikloje, daro politinę karjerą, ir rinkėjų valia atsiduria Seime bei Vyriausybėje.
Grįžo prie vaikystės svajonių, tapo gėlių kolekcininke
Tačiau yra ir kitaip matančių gyvenimo prasmę buvusių angelų sargų. Būtent vienas tokių – dabar Kalvarijoje gyvenanti D.Macijauskaitė. Meilę gamtai, jos subtiliam grožiui ji paveldėjusi iš tėvelio, dirbusio eiguliu prie Vištyčio ežero esančiuose Pavištyčio, bei Vartalinės miškuose.
Todėl pomėgis auginti gėles ir ne tik jas, nėra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime. Žemės sklype esančiame jos tėviškėje, Kalvarijos Sodų gatvėje ir netoliese išsinuomotame sklype gražiai žaliuoja tujos, sidabrinės eglutės, plyti lietuviškų arbūzų plantacija, tačiau ypatingą dėmesį gėlininke tapusi pareigūnė skiria sklypui, kuriame įvairiausiomis spalvomis bei atspalviais skleidžiasi kardelių žiedai.
Vardan gėlių teko paaukoti žūklę
Beje, D.Macijauskaitė turi dar vieną, moterims ne itin būdingą pomėgį – žūklę. Tad, dirbdama policijoje ji dažnai dalyvaudavo kolegų rengiamose žvejų varžybose ir ne kartą yra laimėjusi prizines vietas, taip pat buvo tarpsnis kai žavėjosi žvejyba jūroje.
Šiuo metu laiko šiam pomėgiui jau nebelieka, nes jį „suvalgo“ darbas gėlių, tujų, arbūzų lysvėse, tačiau jis moters nevargina. Vien tik jos puoselėjamame sklype auga per du šimtus veislių kardelių.
Kodėl būtent kardeliai? Šių gėlių grožis Daivą pakerėjo prieš keletą metų pamačius gėlių augintojo – selekcininko, Kalvarijos gyventojo Jono Auksuolio Liutkevičiaus gėlyną. Tad ji nusprendė pagrindinį dėmesį skirti būtent šioms gėlėms.
Beje, įkvėpta žinomų šalies gėlininkų pavyzdžio, gėlininkė net tikisi išvesti savo kardelių veislę. Sugrįžusi atostogų iš Anglijos, turėdama laisvesnio laiko puoselėti gėles, mamai taip pat padeda dukra Gintarė.
„Gėlininkystė man teikia ne vien estetinį pasitenkinimą, bet tai yra ir pajamų šaltinis, padedantis oriau gyventi. Be abejo, nemažai uždirbtų pinigėlių tenka investuoti į kardelių veislių atnaujinimą, jų apsaugą nuo kenkėjų, žemės nuomą ir jos įdirbimą, svogūnėlių išsaugojimą žiemos metu, galiausiai trąšas, tačiau galutinis rezultatas vis dėlto yra teigiamas“, – aiškino Daiva.
Rugsėjo pirmosios gėlė – kardelis
Kardelių auginimas Lietuvoje išpopuliarėjo palyginti neseniai, tik apie 1980–1990 metus; tai gėlė menanti dar Romos imperijos gladiatorių kovas, todėl liaudyje ir vadinama gladiole (lot. Gladiolus L), mat šiomis gėlėmis žiūrovai apdovanodavo nugalėjusius mirtinoje dvikovoje gladiatorius.
Pasiekimais kardelių selekcijoje Lietuvos gėlininkų bendruomenėje gerai žinomas jau amžinybėn iškeliavęs Petras Balčikonis, jo sukurtas kardelis pavadintas „Prieš aušrą“ žavus savita, „dūmine“, spalva. Ne mažiau žinomi yra Antano Markevičiaus, Pauliaus Ciplijausko darbai, daug nuveikęs gėlių kolekcininkas Leonas Adomavičius. Bendraujama ir su partneriais užsienyje, užmegzti dalykiniai ryšiai su selekcininkais iš Ukrainos – Jekaterina Leščenko, Elena Vinogradskaja, taip pat bendradarbiaujama su Rusijos Federacijos Iževsko srities gėlininkais, keičiamasi patirtimi ir kardelių svogūnėliais.
„Tenka pastebėti, jog kardelių selekcija yra labai imlus laikui procesas, reikalaujantis didelio kruopštumo, intuicijos ir sėkmės, tad pradėjus kryžminimo darbą tikintis išvesti naują veislę, rezultatas pasimato tik po keleto metų.
Beje, kardeliai gėlininkams patrauklūs dar ir tuo, kad jų kiekvieno žiedo struktūra yra skirtinga, spalvos kerinčios ir jie gan ilgai išsilaiko nuskinti“, – pasakoja gėlių kolekcininkė D.Macijauskaitė.
Tradicija bus tęsiama
Savo laimėjimus kardelių ir jurginų selekcijos darbe gėlininkai periodiškai pristato visuomenei. Tad rugpjūčio 17 dieną, Kalvarijos miestelio parapijos salėje jau penktąjį kartą buvo surengta respublikinė kardelių ir jurginų paroda. Ji ir šį kartą pasižymėjo eksponatų gausa.
Ankstesniais metais šio, tradicinio renginio organizavimu rūpinosi gėlininkas-selekcininkas Jonas Auksuolis Liutkevičius, bet dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų jis pastaruosius keletą metų nesiėmė tokios misijos, tad kasmetinės parodos nebevykdavo.
Šiemet, pasitelkusi bendraminčius Juozą Mačiulaitį, Danutę Simonaitienę, draugijos „Pilietis“ vadovą Anatolijų Lesnicką, iniciatyvą tęsti tradiciją perėmė D.Macijauskaitė. Renginys, kuriame dalyvavo dešimt gėlininkų-selekcininkų ir vienas gėlininkas-kolekcininkas iš Marijampolės, Kauno, Kalvarijos, Alytaus, Rokiškio, Panevėžio, pasak organizatorių, buvo sėkmingas.
Nugalėtojais pripažinti Antanas Markevičius už kardelio veislės „Orientalistas“ išvedimą; antroji vieta atiteko kardeliui „Fotošopas“, jo autorius taip pat Antanas Markevičius, bet augintoja Auksė Cibulskaitė; trečioji vieta pripažinta kardeliui „Prieš aušrą“ - jam atiteko ir parodos lankytojų simpatijos (autorius Petras Balčikonis, o jį išaugino Daiva Macijauskaitė). Gražiausio parodos jurgino titulas atiteko Danutės Simonaitienės išaugintai gėlei (Kenora/Macop-B).
Kardelių ir jurginų parodą Kalvarijoje aplankė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vietos valdžios atstovai. Į parodą pasigrožėti lietuvių gėlininkų kūriniais užsuko ir muzikantai iš Italijos, koncertavę griūvančioje ir dėl lėšų trūkumo nerestauruojamoje Kalvarijos žydų sinagogoje.
Pasibaigus kardelių ir jurginų parodai Kalvarijoje visi jos eksponatai buvo išdalinti gyventojams ir aplinkinėms bažnyčioms altorių puošybai.
