VšĮ GGI atstovė tos pačios dienos vakare paskambino skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir pranešė apie minėtą situaciją, nes artėjo naktis ir reikėjo reaguoti operatyviai. 2021-01-17, atvykus policijai, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovams, pareigūnų sprendimu šuo buvo perduotas laikinai globai kitai nevyriausybinei organizacijai. Darytina išvada, kad policijos pareigūnai, įvertinę šuns laikymo sąlygas, laikė jas netinkamomis, todėl nutarė šunį paimti, kad būtų užtikrinta gyvūno gerovė ir tinkamos laikymo sąlygos.
Pablogėjus šuns sveikatai, laikinieji šuns globėjai vežė jį pas veterinarą, kur buvo nustatyta, kad šuo nevakcinuotas, nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) dar 2020 m. gruodžio mėnesį, atlikusi patikrinimą, įspėjo šunį prižiūrintį vyriškį ir davė nurodymą gyvūną vakcinuoti. Be to, gyvūnui buvo nustatytas gastroenterokolitas, pankretitas ir pūlingas gimdos uždegimas, buvo atlikta chirurginė operacija, nes kitaip gyvūnas būtų žuvęs. Per visą šį laiką minėtas vyras ne kartą skambino laikiniesiems globėjams ir reikalavo grąžinti jam šunį. Kai pastarasis buvo informuotas apie atliktą operaciją ir patirtas gydymo išlaidas, šis atsakė: „Tai kam operavot, jei būtų numirus, tai būtų numirus ir tiek.“ Administracinės teisenos tyrimo metu vyras paaiškino, kad prižiūrį į užsienį išvykusios giminaitės sodybą, šuo paliktas negyvenamojoje sodyboje, kad atbaidytų vagis, kasdien šeriamas ir girdomas. Taip pat paaiškino, kad dėl kaimynų skundų 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais pas jį jau lankėsi VMVT specialistai. Patikrinimo metu VMVT nenustatė gyvūnų gerovės pažeidimų požymių, tačiau nebuvo pateiktas vakcinaciją prieš pasiutligę įrodantis dokumentas ir atsakomybę už šunį prisiėmusiam vyriškiui skirta žodinė pastaba.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal minėtą VšĮ GGI pareiškimą, nes negauta objektyvių duomenų, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnyje, ir šuo turi būti grąžintas savininkui. Šį nutarimą VšĮ GGI, bendradarbiaudami su advokatų profesine bendrija „Constat“, apskundė teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas žodinio posėdžio metu, kuriame dalyvavo VšĮ GGI ir advokatų profesinė bendrija „Constat“, išnagrinėjęs VšĮ GGI pateiktą skundą, konstatavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas nepakankamai išsamiai ištyrė galimą administracinį nusižengimą ir skubotai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų nuvykę ir apžiūrėję įvykio vietą, užfiksavę gyvūno laikymo sąlygas, nėra nuotraukų, vaizdo įrašų, neapklausti liudininkai, neapklausti pareigūnai davę leidimą paimti šunį, neįvertinta, kokia buvo padaryta turtinė žala dėl šuns gydymo išlaidų, o vadovaujamasi tik vyriškio, prisistatančio šuns savininku, paaiškinimais ir 2020 m. gruodžio mėnesio VMVT patikrinimo aktu, kad neplaninio patikrinimo metu gyvūnų gerovės pažeidimų požymių nenustatyta.
Šioje byloje itin keista, jog VMVT jokių pažeidimų, išskyrus tai, jog gyvūnas nėra vakcinuotas, nematė, nors savo išvadoje pažymėjo, kad gyvūnas sunkiai vaikšto. VMVT atstovai gyvūno sveikatingumą vertino be jokios apžiūros ir nusprendė, kad gyvūnas sveikas. Tuo tarpu laikiniems gyvūno globėjams nuvedus gyvūną pas vet. gydytoją paaiškėjo, jog gyvūnas yra sergantis ir laiku nesuteikus vet. pagalbos, jam būtų grėsusi žūtis. Primintina, jog įsigaliojus naujam LR administracinių nusižengimų kodekso nuostatoms, tuo atveju, kai gyvūnui gresia žūtis/suluošinimas konfiskavimas apskritai yra privalomas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino VšĮ GGI ir advokatų profesinės bendrijos „Constat“ skundą, nusprendė panaikinti nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui atlikti tyrimą iš naujo, kad veikos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai, visapusiškai ir objektyviai.
Kalbant apie gyvūnų nepriežiūros atvejus nagrinėjamus VMVT, VšĮ GGI pastebi, kad VMVT dažnu atveju jokio išsamesnio tyrimo neatlieka, vizualiai nefiksuoja įrodymų ir apsiriboja vien pabendravimu su gyvūno savininku. Pareiškėjui VšĮ GGI nutarimų apie priimtus sprendimus nesiunčia, tik informuoja, ar buvo skirta nuobauda. Apie nuobaudos rūšį ir dydį informacija taip pat nėra siunčiama. Negalėdami susipažinti su VMVT surinkta medžiaga ir negavę sprendimų, VšĮ GGI negali jų apskųsti, taip VMVT užkerta kelią priimto sprendimo teisėtumo patikrinimui. Todėl VšI GGI džiaugiasi, kad dirbant su policija ir teismais yra formuojama visai priešinga praktika ir siekiama teisingumo.
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
