Labiausiai jį išgarsino voro pavidalo citrusų sulčiaspaudė („Alessi“ Juicy Salif, 1990 m.) ir vaiskaus plastiko kėdė vaiduoklė („Kartell“ Louis Ghost, 2002 m.; parduota per milijoną). Bet tai – tik lašas.
Starcko kūrinių sąrašas nuoširdžiai stebina: atrodo, tarsi jis būtų nemirtingas maklaudas, gyvenantis jau penktą ar šeštą gyvenimą.
Visas Starcko kūrinių sąrašas nuoširdžiai stebina: atrodo, tarsi jis būtų nemirtingas maklaudas, gyvenantis jau penktą ar šeštą gyvenimą. Be to, dizainas – ne vienintelis jo darbas: neką mažiau laiko skiria reklamai. Dizaineris sąžiningai lankosi visur, kur yra kviečiamas, mielai dalyvauja reklaminėse fotosesijose, o kai šių nėra, įsiamžina apsivilkęs, tarkim, kaip betmenas. Žurnalistai Starcką dievina, nes jis kalba jiems kaip nuodėmklausiams. Bėda tik kad greitai pamiršta, ką sakė, todėl šiandien šneka visai kitaip, nei porino vakar. Bet, pagautas meluojantis, nesutrinka: „Nepainiokite manęs su viešu mano įvaizdžiu.“
Dizaineris jau seniai tapo žvaigžde, aprūpino vaikus ir vaikaičius. Ir jau seniai nebelaukia, kas ką pasiūlys, – renkasi pats.
Starcko įvaizdis gali patikti arba nepatikti, bet jis veikia. Dizaineris jau seniai tapo žvaigžde, aprūpino vaikus ir vaikaičius. Ir jau seniai nebelaukia, kas ką pasiūlys, – renkasi pats. Platūs vyro interesai apima daug ką, bet paprastai jis mėgsta pusiausvyrą: jei imasi mielų, tačiau nepelningų darbų, čia pat randa tokių, kurie šimteriopai kompensuoja nuostolius.
Jis gali kurti kamščiatraukius, gaišti laiką televizijos realybės šou, rietis su siuvėjomis dėl savo drabužių linijos, rengti jų pristatymus ir pan. Sykiu imasi projektuoti 119 metrų ilgio jachtą rusų oligarchui Andrejui Melničenkai. Ir to vieno 300 milijonų JAV dolerių vertės laivo pakaktų, kad dizaineris gyventų prabangiai, o jo vardas būtų įamžintas: ten viskas sukurta Starcko ir viskas stebina – pradedant į ryklį panašiu korpusu, baigiant lovomis ir jų pagalvėmis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Namų biuras: interjero specialistė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą
Laimei, jaunam milijardieriui pakako proto netramdyti dizainerio ir nediktuoti jam sąlygų. Nes tas dizaineris – sukalbamas: sako, kad kliento norų reikia paisyti. Tad Rusijoje paplitusią madą kviesti Starcką ne visada vainikuoja kvapą gniaužiantys rezultatai: jo projektuotuose restoranuose kartais ir kandeliabrų būna per daug, ir kitų ruso širdžiai mielų detalių. Tačiau Starckas jau gali kvailioti – jo vardui niekas negresia.
Amerikoje jis tapo kultine figūra, kai suprojektavo tuziną restoranų ir privatų kosmodromą Naujosios Meksikos erdvės turizmo kompanijai „Virgin Galactic“. Azijoje dizainerį garsina Tokijuje esanti jo juokinga aukso spalvos „Asahi“ alaus daryklos būstinė su „liepsna“, sveriančia 360 tonų, pagaminta naudojant povandeninių laivų technologijas.
Europoje kas antruose namuose rastume kokią nors Starcko kėdę ar mažmožį, o tėvynainių pagarbą dizaineris pelnė, kai prezidentas Francois Mitterrand’as patikėjo įrengti savo privačius apartamentus Eliziejaus rūmuose (1982 m.) ir kai už poros metų sukūrė „Cafe Costes“, iškart tapusią paryžiečių traukos centru...
Galima sakyti, kad Starckas nuo mažens buvo dizaineris. Jis augo aviakonstruktoriaus šeimoje, todėl ką nors konstruoti pačiam buvo pagrindinė pramoga. Piešimo mokytojai vaiką nuolat vydavo iš klasės, mat šis piešdavo ne tai, ką reikėdavo. Kaip Starckas baigė mokyklą, išvis neaišku, nes neišlaikydavo nė pusės egzaminų. Savo vaikystę vyras prisimena kaip baisiai nuobodų metą, kuris baigėsi, kai ėmė studijuoti privačioje dizaino mokykloje Ecole Camondo ir sutiko būsimą žmoną Brigitte Laurent.