Didžialapė brunera itin tinkamas pasirinkimas prašviesinti ūksmingas gėlynų vietas. Sodinti jas verta komponuojant su svogūninėmis gėlėmis, nes brunerų lapai itin gerai paslepia anksti pavasarį peržydėjusių augalų lapus. Šio augalo žiedai primena neužmirštuoles, žydi gegužės mėnesį.
Sidabrinis vilkdalgis labai mėgstamas pasirinkimas Lietuvos gėlynuose. Želdintojus žavi šio augalo nereiklumas, gebėjimas augti bet kurioje dirvoje, ypač drėgnose vietose: pakrantėse ir sekliuose vandenyse. Įprastai sutinkami gelsvos, rausvos, violetinės spalvos vilkdalgiai.
Botaninės tulpės nereiklios, nes artimos savo laukinėms pirmtakėms. Tai geras pasirinkimas dar ir tuo, kad jų nereikia iškasinėti ir persodinėti. Tai nuostabus augalas natūralistiniam gėlynui.
Šių tulpių mylėtojus žavi žiedų gebėjimas grakščiai lankstytis. Saulei pašvietus jos išsiskleidžia, jai nusileidus, vėl susiskleidžia. Visai kaip kuklios asmenybės.
Smailiažiedis lendrūnas apibūdinamas kaip romantiškas, patikimas ir nereiklus augalas. Taip pat jis itin vertinamas dėl gebėjimo atlaikyti sausras. Pavasarį anksti atželia, tai neabejotinai puikus vertikalus želdynų akcentas.
Melsvoji melvenė gal kiek rečiau sutinkamas augalas, atstovaujantis miglinių šeimai. Jis išsiskiria gražia savo šluotelių spalva ir itin tinka prie besikeičiančio Lietuvos klimato.
Faseno katžolė taip pat pagarsėjusi kaip viena patikimiausių. Žydinti, nereikli, gražiai kerojanti, na, ir labai patinkanti katėms, gebanti sukelti joms trumpalaikę euforiją (šių augalų hibridai pasižymi mažesniu poveikiu).
Snapučius verta sodinti, kai reikia užpildyti didesnius augalų plotus ir norisi pasipuošti žiedais. Tiesa, gėlynuose jie gali užgožti liaunesnius augalus. Bet visais laikais gamtoje išlikdavo stipriausi ir sveikiausi.
Šilokai dažnai apibūdinami kaip augalai superherojai. Daugelis juos pažįsta dėl puošnių žiedų, o vertina dėl atsparumo augti sausose dirvose, gebėjimo prisitaikyti. Ypač gražiai tuščias erdves užpildo šliaužiantys šilokai.
Putinalapiai pūsleniai spalvingi ir dekoratyvūs išlieka visus metus, gerai auga skveruose ir miesto parkuose, namų gėlynuose.
Jų šaknys tvirtos, tad jie gali augti ir molynuose. Gėlių ir želdintojų jie itin vertinami dėl savo spalvingumo.
Sidabrakrūmiai įprastai žydi ilgai: nuo vasaros pradžios iki pat pirmųjų šalnų, ypač jei sulaukia gausių saulės spindulių. Yra tikinčių, kad geltoni ir balti šių augalų žiedai atsparesni šalčiams lyginant su rožiniais. Bet moksliniai tyrimai to nepagrindžia. Nereiklus ir atsparus daržo gyventojas.
