Mikroplastikas – globalus biocheminis ginklas
„Pavasarį tvarkydamiesi kiemus kai kurie individualių namų gyventojai suka galvas, kur dėti seną, nebetinkamą naudoti šiltnamio plėvelę. Kartais pasirodo, kad esama tokios plėvelės likučių dar ir iš ankstesnių metų – buvo susukta į rulonus, padėta atvirose pašiūrėse ar netgi kur nors šalia sandėliuko, patvoryje. Tokia nesutvarkyta yranti plėvelė yra potencialus mikroplastiko šaltinis, o juk mikroplastiko, arba iki 5 milimetrų dydžio, plika akimi dažniausiai nepastebimų plastiko dalelių problematika šiandien vertinama kaip viena didžiausių ekosistemos grėsmių“, – aiškina Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad visai neseniai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ amerikiečių mokslininkai, komentuodami naujausią tyrimą, mikroplastiką pavadino aplink pasaulį keliaujančiu globaliu biocheminiu ginklu. Tyrimo rezultatai rodo, kad vandenynų gelmėse šiuo metu jau yra sukaupta 14 milijonų tonų mikroplastiko. Iš miestų ar kitų gyvenviečių mikroplastiką po atmosferą išnešioja vėjas, jis taip pat sklinda per dirvožemio dulkes žemės ūkio veiklos metu.
Tyrimo duomenimis, tokios į atmosferą patekusios plastiko dalelės ore gali likti iki šešių su puse dienos. Per šį laiką jos virš žemynų ir vandenynų gali nukeliauti labai toli. Tyrėjai įspėja, kad tokios dalelės gali turėti neigiamų ir dar nežinomų pasekmių ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
„Plastiko irimo procesas labai ilgas, jis gali trukti iki kelių šimtmečių. Būtų taip pat klaidinga galvoti, kad užkasus plastikas suirs greičiau. Tiesa, šiuo metu pramonėje, prekyboje naudojamas greitai suyrantis arba biodegraduojantis plastikas. Bet ir tai problemos nesprendžia – tiesiog jis greičiau suyra į daugybę smuklių dalelių, kurios yra šimtmečius. Tad nederėtų šiltnamio plėvelės likučių nei užkasti, nei laikyti patvoriuose. Pirma, visos atliekos turi būti sutvarkytos tinkamai, jei įmanoma – perdirbtos, o jei ne – panaudos energijai gauti. Antra – atliekomis užkrautų erdvių estetinis vaizdas tikrai nedžiugina, trečia – tai didžiulė žala gamtai, gyvūnams“, – aiškina E. Razbadauskaitė.
Gali tapti tiek antrine žaliava, tiek ir pavojingais teršalais
Plėveles gaminanti ir antrines plastiko žaliavas bei pakuočių atliekas perdirbanti bendrovė „Somlita“, jos vadovo Gintaro Gavelio teigimu, šiltnamio plėvelių atliekas vertina kaip tinkamą antrinę žaliavą. Vis dėlto PTO atstovė E. Razbadauskaitė atkreipia dėmesį, kad pagal esamą atliekų srautų tvarką tokios panaudotos plėvelės likučiai neturėtų patekti į pakuočių atliekų konteinerius. Pastarieji konteineriai yra skirti pakuočių atliekoms, tuo tarpu šiltnamio plėvelė nėra pakuotė.
Kita bėda ta, kad šiltnamio plėvelės atliekos labai dažnai užterštos žemėmis, augalų likučiais. Jei tokios plėvelės likučiai atsidurs tarp pakuočių atliekų, gamintojai ir importuotojai bus priversti sumokėti ne už pakuočių atliekų sutvarkymą, bet ir už antrinių žaliavų sutvarkymą, nors tai jiems nepriklauso. Be to, šiltnamio plėvelės atliekos užima nemažai vietos konteineryje, o tai išaugina surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sąnaudas. Tad minėtos atliekos turi būti patekti į antrinių žaliavų surinkimo sistemą, arba – blogiausiu atveju, kai šios sistemos konteinerių ar priėmimo vietų netoliese nėra – į po rūšiavimo likusių atliekų konteinerius.
„Atsakomybę už aplinkai, gamtai ir žmonių sveikatai daromą žalą turėtų jausti visi, pradedant plastiko produktų gamintojais ir baigiant jų naudotojais. Kuo tvaresni bus gaminiai, kuo racionaliau ir atsakingiau juos vartosime, tvarkingiau ir daugiau plastiko atliekų surinksime, kuo daugiau perdirbsime, tuo švariau ir tvariau gyvensime. Vieno naujausių tyrimų duomenimis, didžioji dalis pasaulio plastiko atliekų palaidojama sąvartynuose, sudeginama ar perdirbama, tačiau iki 18 proc., įskaitant mikroplastiko daleles, patenka į aplinką. Todėl vertėtų neatidėlioti ir įprasti tinkamai tvarkyti visų rūšių plastiko atliekas“, – ragina gyventojus PTO atstovė.