Pasak D.Grib, ji nuo pat vaikystės svajojo turėti aktyvų, protingą ir draugišką šunį. Tokį, su kuriuo būtų galima ne tik keliauti, eiti į miestą ir svečius, bet kuris sutartų ir su kitais augintiniais. Ar bent jau juos toleruotų – be pavydo ar agresijos. Šeškai D.Grib taip pat domino. Pasak vilnietės, jie ne šiaip sau vadinami klounais gyvūnų pasaulyje.
„Tai turbūt pats smagiausias, juokingiausias ir labiausiai pasiutęs augintinis, kokį tik būtų galima įsivaizduoti, tad kasdienis juokas iki ašarų garantuotas. Viską gerai apgalvojusi, sukaupusi pakankamai informacijos nutariau, kad visų pirmą reikia įsigyti šunį, o tik po to – šešką.
Šuo – didesnis, stipresnis, labiau valdomas padaras, tad išsirinkus tinkamą draugystėms veislę ir įdėjus daug darbo, bus padaryta didžioji dalis draugystės įdirbio“, – kalbėjo Diana.
Taip 2017 m. Dianos namuose apsigyveno Nova, kurią šeimininkė įsigijo iš, kaip pati sako, labai gero Lietuvoje esančio vokiečių aviganių veislyno „Laukinė vilkauogė“.
„Jau pas veisėją Nova nuo pat gimimo augo su dviem katėm, o kai pateko pas mane, tai ir su žiurkiukais susipažino, nuo pirmos akimirkos buvo mokoma tinkamo elgesio su jais. Bėgant laikui ji pažino ir daugiau naminių augintinių, o jos reakcija mane be galo džiugino – ji buvo atsargi, švelni, žaisminga“, – 15min GYVENIMUI pasakojo D.Grib.
Keliaujame ten, kur daugiau gamtos ir privatumo, nes nemėgstu perdėto aplinkinių dėmesio.
Tada, kai jau Nova pakankamai subrendo, Diana ėmė žvalgytis į gerus šeškų veislynus.
„Man buvo svarbu, kad juose šeškiukai augtų turėdami kontaktą su šunimis, kad šeškučio neištiktų šokas ar agresija pamačius Novą. Taip po ilgų, beveik metus trukusių paieškų, atradau sau tinkamą vadą ir susukau beveik 2 tūkst. kilometrų į abi puses, kad parsivežčiau išsvajotą jauniklį“, – pasakojo D.Grib.
Pirmoji gyvūnų pažintis praėjo itin sklandžiai – Nova, tarsi šešėlis, susidomėjusi slankiojo paskui savo naująjį draugą, o Pacco ją ignoravo, kol tyrinėjo naują aplinką. Tai, sakė Diana, buvo geras ženklas.
„Galbūt jau trečiosios dienos rytą užtikau Novą prie Pacco narvo, su jos mėgstamiausiu pliušiniu flamingu dantyse. Tai buvo tarsi dovana naujajam draugui, kvietimas žaisti.
Vos tik atidariau dureles, prasidėjo smagumas: jie dūko, žaidė gaudynių, tampė žaislus ir kvailiojo kelias valandas, kol galiausiai išsekę kartu užsnūdo ant Novos gulto“, – pasakojo D.Grib.
Stebėdama savo augintinių gyvenimą D.Grib sako, kad jie abu, ko gero, yra geriausi draugai.
„Bent aš ir Nova taip manom, nors greičiausiai Pacco save laiko gaujos vadu. Tai puikiai matyti iš jų santykių – tai Nova jam paklūsta ir reaguoja į jo nuotaikas, o ne Pacco. Jis – namų žvaigždė, tad jis ir sprendžia, kada jie kartu žais, o kada tiesiog gulės susisukę ir miegos. Nova prisitaiko, ji tiesiog laiminga gaudama Pacco dėmesio.
Vienas šiltesnių prisiminimų, kai jiedu keliavo kartu prie jūros. Pacco tai buvo pirmoji tokia patirtis, tad jis, kaip ir pridera tikram šeškui, be baimės nėrė į sūrią ir šaltą jūros bangą.
Kai Nova pamatė, koks šlapias ir drebantis jos draugelis išlipo iš vandens, mikliai pribėgo ir atsigulė greta jo, o Pacco saugiai susisuko į šiltus draugės kailinius, toliau nuo piktų bangų. Man tai vienas tikriausių gyvūnų empatijos vienas kitam įrodymų“, – kalbėjo D.Grib.
Kartais su gyvūnais D.Grib ir keliauja, tačiau šeškai blogai toleruoja karštį, tad kelionių pasirinkimas visiems kartu yra gana ribotas – tai šalių kaimynių Baltijos jūros pakrantės, nameliai prie ežero, miškai, parkai.
„Keliaujame ten, kur daugiau gamtos ir privatumo, nes nemėgstu perdėto aplinkinių dėmesio, kurio tikrai netrūksta, jeigu užtinka mane vedžiojant juos abu.
Jeigu tai privati vieta, kur mažai tikėtina sutikti kitų žmonių ar šunų – galiu vedžioti Pacco ir be pavadžio, jis nepabėgs. Jis tiesiog sau lėtai slampinėja jį dominančia kryptimi, o mes su Nova sekam iš paskos. Kitu atveju dedu jam petnešas“, – sakė D.Grib.
Stebėdama savo augintinių gyvenimą šeimininkė juos fotografuodavo, o kartais šiomis nuotraukomis pasidalydavo socialiniuose tinkluose, gyvūnų augintojų grupėse.
„Savo paskyrą instagrame jie turi nuo 2019 m. rudens. Tiesą pasakius, aš net neplanavau ir nenorėjau jos kurti, niekad nemėgau aktyviai naudotis socialiniais tinklais, labiau mėgstu gyvai mėgautis gyvenimo akimirkomis, nei jas viešinti.
Bet man patiko fotografuoti atminimui juokingas jų žaidimų ir nuotykių akimirkas, ir tik kartais šiomis nuotraukomis pasidalindavau įvairiose augintinių grupėse feisbuke.
Po kelis mėnesius trukusių daugybės šių grupių narių įkalbinėjimų persilaužiau – sukūriau instagramo paskyrą, kad tik šie įkalbinėjimai aprimtų. Nė nenumaniau, kad auditorijai taip patiks, reakcija buvo milžiniška“, – sakė D.Grib.
D.Grib patarimai norintiems namuose auginti šešką
Pasak D.Grib, jos šeškas Pacco savo charakteriu yra išimtis, vienaragis šeškų pasaulyje, jis visus myli ir bučiuoja: „Tad daugelis, sekdami mano įrašus, naiviai tikisi kad ir pas juos viskas taip lengvai bus. Ne, greičiausiai nebus, tam prireiks daug juodo darbo ir kantrybės.“
Gyvūnams, sako D.Grib, reikia kantrybės, meilės, o svarbiausia – protingo šeimininko, kuris augina, auklėja, maitina ne dėl savo emocijų ar susigalvotų normų, tačiau daug ir nuolat domisi, nevengia profesionalų veisėjų patarimų ir yra atviras pokyčiams.
- Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos vertėtų žinoti apie šeškus – šis augintinis toli gražu ne kiekvienam. Šunis ar kates auginti paprasčiau, mažiau skaitymo ir įvairių niuansų.
- Jei norite auginti šešką, teks labai daug skaityti. Ir aš labai rimtai – jeigu norėsite suteikti geriausias įmanomas sąlygas, teks sukaupti be galo daug informacijos. Nuo saugaus namų įrengimo, RAW valgiaraščio sudarymo, sveikatos problemų iki išmatų nuotraukų.
- Šeškai kanda. Vieni stipriau, kiti silpniau. Vieni įsižaidę, kiti – iš pykčio. Retas kuris visai nekanda, o kol maži, kandžiojasi visi. Šeškų dantys aštrūs, baimę jie labai gerai jaučia, tad, jei bijosi – puls.
- Jeigu turite mažų vaikų, jeigu netinkamai auklėsite, neturite kantrybės arba jums toks scenarijus nepriimtinas – net negaiškite laiko, gatvėse ir taip pakanka išmestų šeškų. Tam, kad šeškas nesikandžiotų, reikia ne tik atsakingai išsirinkti jį veislyne, bet ir įdėti daug kantrybės, darbo ir meilės. Išauklėjus – didelė tikimybė turėti „pliušinuką“, kaip maniškis.
- Pinigai ir sveikata. Šeškai – gana brangus malonumas, pradedant parsivežimu iš gero veislyno (Lietuvoje šiuo metu veikiančių nėra, tad teks vežtis iš užsienio), baigiant sąskaitomis pas veterinarą. Jų sveikata lepi, tad perkant iš daugintojo, auginant ir šeriant netinkamu maistu, nesuteikus tinkamų sąlygų ar dėl žinių trūkumo – teks pakloti apvalias sumas gydymui.
- Šeškai reikalauja daug laiko ir dėmesio. Per dieną mažiausiai keturios valandos laisvėje, o jei daugiau – tai dar geriau. Laisvė neturi būt tiesiog betikslis ganymasis. Tai turi būti žaidimai, protinė veikla, auklėjimas. Neduosite veiklos – jie patys gali jos susigalvoti, tik jums jų darbeliai gali ir nepatikti.
- Saugi aplinka. Šeškai yra tarsi maži bebaimiai vaikai, kurie per savo smalsumą vis bando įvairiausiais būdais užsimušti. Jie lipa, ropščiasi, krenta, braunasi, stringa visur, kur net nesugalvotum. Gali tekti perdaryti kambarį ar net visus namus, kad nenutiktų nelaimė. Ir visas jų laisvalaikis turi būti su priežiūra, nes jie vis vien atranda kokią silpną vietą.
- Charakteris. Tai smalsūs, itin aktyvūs, bebaimiai, visai be savisaugos instinkto gyvūnai. Jiems 30 kilogramų sveriantis šuo – tarsi to paties kalibro priešininkas, o smulkesni gali ir grobiu patapti. Pavyzdžiui, laukiniai šeškai patys medžioja 10 kilogramų sveriančius triušius. Tad draugystės su kitais augintiniais turėtų būti tik jums gerai pasiruošus, žinant, kokios šeško protėvių linijos, kokiomis sąlygomis auga pas veisėją. Ir daug auklėjimo.
- Labai svarbus momentas. Šeškai gali bandyti savo galimybių ribas, tad krimstelėti nepažįstamam žmogui – nieko neįprasto, ir kiekvienas naujas žmogus turi nustatyti savo ribas konkrečiam šeškui.
- Ar šeškas skleidžia nemalonų kvapą? Priklauso nuo to, kaip jis auginamas. Jeigu tinkamai – RAW mityba, kastruotas, išmokytas naudotis kraiko dėžute, narvas ir patalai reguliariai valomi, sveikas, tai kvepia ne blogiau nei šuo ar katė. Jų normalus kvapas yra tarsi avižų ir medaus mišinys.
