15min.lt kalbasi su nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ būsto departamento vadovu Audriumi Šapoka.
– Kokie didžiausi pavojai tyko renkantis gyvenamąjį būstą?
– Kertinis klausimas – ar perkamo būsto kaina realiai atitinka turto vertę. Kitaip tariant, ar perkamas būstas nėra pervertintas.
Antras dalykas, turto likvidumas: ar perkamą būstą sunku/lengva bus parduoti ateityje ar realizuoti nuomos būdu.
Likvidumui įtaką daro įvairūs veiksniai: pradedant vieta, baigiant paties buto specifika. Tarkime, arčiau centro esančios miesto dalys yra pačios likvidžiausios, tačiau jų kaina – vienareikšmiškai didesnė.
Likvidumą sąlygoja buto plotas, išplanavimo racionalumas, įrangos ir baldų kokybė, kuriame aukšte, kokioje namo pozicijoje, į kurią pusę orientuota yra gyvenamoji patalpa.
Kuo perkamas daiktas turės daugiau teigiamą įtaką likvidumui ir kainai darančių charakteristikų, tuo natūraliai pats likvidumas bus didesnis.
– Į kuriuos veiksnius rekomenduotumėte atsižvelgti?
– Pirkėjams siūlyčiau visų pirma orientuotis į vietą. Antra, į patį namo tipą. Į ką dar būtina atkreipti dėmesį – tai į infrastruktūrą.
Infrastruktūrą galima įvertinti dviem prasmėm: pagal socialinę infrastruktūrą ir traukos taškus, kurie yra patys reikalingiausi kas dieną, t.y. atstumus iki prekybos centrų, mokyklų, ligoninių, vaistinių, darželių ir pan.
Susisiekimo prasme (ypač kalbant apie didmiesčius) jeigu būstas yra tankiai urbanizuotoje vietovėje, kuri pasižymi dideliais transporto srautais, būsto likvidumas taip pat dažniausiai būna mažesnis.
Kas dar yra svarbu, ir yra ką, tiesa pasakius, kartais sunku atsižvelgti – kaimynai. Vienaip ar kitaip kaimynai daro įtaką gyvenimo komfortui.
Bendrai, esant galimybei, siūlau apsilankyti bute skirtingu metu: ryte, vakare, savaitgalį.
Dar vienas svarbus dalykas – teritorija arba vystomas projektas, kuriame planuojama įsigyti būstą. Pavyzdžiui, vietoj buvusių gamyklų dabar populiaru formuoti naujos statybos namus.
Tad prieš perkant tokį būstą, svarbu, ar teritorija, kurioje vystomas projektas, nebuvo užteršta įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
– Tačiau kaip įvertinti statybinius defektus, kurie, įsigijus butą, gali pasireikšti po keleto metų?
– Visiems pirkėjams patariu apžiūros metu pasikviesti kartu ir statybos specialistą. Tačiau formaliai, defektai, kurie yra paslėpti, privalo būti atskleisti paties turto savininko.
– O jeigu jie nėra atskleidžiami?
– Be abejo, tokiais atvejais turto savininkas turi prisiimti civilinę atsakomybę: pašalinti defektus, padengti visus kaštus.
Kalbant apie naujos statybos namus, statytojai teikia garantijas ir paprastai savo įsipareigojimų laikosi. Defektus, kurie atsiranda ateityje, patys savo kaštais pašalina.
Tačiau reikia įvertinti ir patį defektą: ar jis jau buvo perkant turtą, ar atsirado nuo (buvusio) savininko valios nepriklausančių veiksnių (nusidėvėjimo, amortizacijos ir t.t.)
– Ar sunku tokius dalykus įvertinti?
– Procesas, tiesą pasakius, iš praktinės pusės pakankamai sudėtingas. Tam reikia kviestis statybos specialistus, fiksuoti faktus, išaiškinti priežastis, dėl ko defektas atsirado.
Praktikoje tokių atvejų yra vienetai. Dar rečiau prieinama iki teisminio ginčo.
– Rajono saugumo/nesaugumo faktorius – ar reikia jį įvertinti?
– Taip, tačiau (dažniausiai) saugumas kainai ar likvidumui darančių veiksnių sąraše yra tik kokioje 6-toje pozicijoje. Saugumą subjektyviai įvertina pirkėjas, bet šis faktorius nedaro lemiamo sprendimo pirkti turtą ar nepirkti.
Tarkime, senamiestis yra viena tų miesto dalių, kurioje saugumo klausimas yra vienas opiausių. Čia yra pakankama daug laisvalaikio traukos taškų, dėl to bendras policijos iškvietimų skaičius yra didesnis. Bet, kainų požiūriu, tai įtakos neturi.
Tačiau tendenciją kitose miesto dalyse galima pastebėti: butai, kurie yra arčiau kritinių taškų (kuriuose yra didesnis nusikalstamumas) paprastai yra parduodami žemesne kaina.
