– Koks stilius vyrauja interjere? Ar vis labiau linkstama į asketizmą, daiktų minimalizmą?
– Iš tiesų šiandien vis labiau linkstama į minimalizmą. Jaunoji karta, vadinamoji „millennials“, renkasi viešbučio kambario dydžio apartamentus, idealiai tinkančius užimtiems jauniems žmonėms. Dėl ekonominių priežasčių ši karta turi kitokį ryšį su fiziniais objektais, jie vis mažiau teikia reikšmę daiktų pirkimui ir kaupimui.
Užuot įsigiję naujus daiktus, jie yra labiau linkę dalintis ar išsinuomoti. Taip vis labiau populiarėja minimalizmo kryptis, kuri skatina pašalinti nereikalingu daiktus iš savo gyvenimo, kurie nesuteikia vertės bei gali sukurti fizinį ir socialinį diskomfortą. Minimalizmas skatina iš naujo įvertinti savo prioritetus ir nustatyti, kas tikrai yra svarbu ir kas yra perteklius.
Tačiau minimalizmas nereiškia, jog turime atsikratyti visko, kas mums priklauso. Minimalizmas – tai ne balti kambariai su pora baldų. Kai kalbama apie materialius daiktus, minimalizmas yra tiesiog apie tai, jog daiktai turi tarnauti mūsų poreikiams, ne mes daiktams.
– Ką siūlo dizaineriai klasikos gerbėjams? Kokie elementai atsiranda, kad būtų modernu ir nesijaustum lyg antikvariate?
– Šiandien klientai vis dėlto ieško net tik prabangos jausmo namuose, bet ir jaukumo, kurį puikiai sukuria tinkamai parinktos dekoracijos, medžiagos bei spalvos.
Madingiausias interjero stilius šiuo metu iš tiesų yra eklektika, poros stilių „miksas“. Pavyzdžiui, moderni klasika, kuomet stengiamasi kuo minimaliau įrengti namus, bet tuo pačiu žaisti su prabangos detalėmis, aksominėmis tekstūromis, sodriomis spalvomis.
Norint sukurti daugiau jaukumo, įterpiami augalai, keramikos dekoracijos, pinti elementai, padeda ir megztos medžiagos, pagalvės su ornamentais ir gėlių motyvais bei purūs kilimai.
Minimalizmas skatina iš naujo įvertinti savo prioritetus ir nustatyti, kas tikrai yra svarbu ir kas yra perteklius.
Taip pat namams suteikti jaukumo galite, naudodami šiltesnes pastelines spalvas, rusvus atspalvius kartu su žalvariniais dekoro elementais. Net jei jūs pageidaujate minimalistinės spalvų schemos, kartais jaukumui sukurti užtenka įterpti vieną odinį gaminį.
Svarbų vaidmenį turi ir apšvietimas, kuris visiškai gali pakeisti erdvės nuotaiką ir pojūtį.
– Pernai ant bangos buvo purpurinės spalvos akcentai – kas juos keičia šįmet?
– Šįmet dominuoja pastelinės rausvos ir žalios spalvos, kitaip vadinamos „neo mėtų“ spalva bei „millennial rožinė“. Žalsva spalva turi aiškią asociaciją su gamta, kuri ramina ir sukuria ryšį.
Tuo tarpu vis dažniau atkreipiamas dėmesys į rausvą, plačiai naudojamą ne tik pasirenkant sienų spalvas, bet ir baldus. Šią spalvą iš tiesų galima vadinti lanksčia, ji puikiai dera su daugybe kitų spalvų, medžiagų bei tekstūrų.
Dar neseniai pasiūlius rožinę spalvą klientams, jie gana skeptiškai atsižvelgdavo į tokį sprendimą, tačiau šiuo metu gana drąsiai sako „taip“, o drąsus dizainas reiškia, kad einame į priekį, griaudami stereotipus ir ribas.
– Kokiam medžiui – tamsiam ar šviesiam – dabar teikiama pirmenybė?
– Elegantiškos espresso spalvos medis daugelį metų yra nesibaigianti tendencija, tačiau prognozuojama, jog artimiausiu metu espresso ir kiti tamsūs atspalviai bus pakeisti pilkšvais, šviesiais bei baltintais medžio variantais.
Tamsūs tonai padidina kontrastą erdvėje, kai juos derinama su šviesios spalvos sienomis bei baldais, nes interjeras atrodo išties prabangiau ir šiuolaikiškiau. Tačiau vis labiau renkamasi praktiškesnes ir šiltesnes „Greige“ grindis, pilkos ir smėlio spalvos derinius.
– Kaip besiritanti ekologijos, „zero waste“ banga persikėlė į interjerą? Gal skatinama rekonstruoti baldus, prikelti antram gyvenimui? O gal mažėja ir plotas – užtenka tiek, kiek yra?
– Šiuo metu sveikas, ekologiškas gyvenimo būdas tampa vis artimesnis kiekvienam iš mūsų. Kalbama ne tik apie vartotojų atsakomybę renkantis produktus, bet ir interjero dizaineriai skatinami kurti erdves naudojant „zero waste“ produktus.
Ši koncepcija nuolatos įtraukiama į daugumą gamybos sektorių. Projektuojant naudojami „circular economy“, žiedinės ekonomikos principai – tai reiškia, jog atsižvelgiama į visumą, ne tik objektų patvarumą, gamybinių atliekų kiekio sumažinimą, bet ir jų gavimą bei būdą juos perdirbti ar pašalinti.
Svarbiausi ekonomiškai sėkmingo dizaino aspektai - medžiagų parinkimas bei dizainas, leidžiantis lengvai surinkti, atskirti ar pakartotinai naudoti detales ir gaminius. Atsižvelgiama į tai, kaip galima perdirbti ir šalutines produktų atliekas. Atliekos reiškia eksperimentuoti ir išgauti naujoviškas medžiagas, padėsiančias sumažinti baldų poveikį aplinkai, todėl jomis gali tapti ir biologiškai skaidoma medžiaga, pavyzdžiui, organinė atlieka.
