Ji taip pat ir pirmosios dizaino galerijos ir parduotuvės „Daiktų viešbutis“ įkūrėja, pirmojo lietuviško „Dizaino turgaus“ organizatorė, „Dizaino savaitgalio“ idėjos autorė bei kuratorė, rašoma pranešime spaudai.
Pati kurianti ir pristatanti kitus dizaino autorius, naujam metiniui dizaino leidiniui „Created in Lithuania“ Dalia pasakoja apie besikeičiantį Lietuvos dizaino veidą, iššūkius ir kūrėjus, kurie gali pakeisti pasaulį.
– Kaip Lietuvos dizaino veidas keičiasi bėgant metams?
– Situacija nuolat gerėja, bet yra dvi tendencijos, kurias išskirčiau. Pirmoji – tie, kurie savo veiklą pradėjo prieš dešimtmetį, per šiuos metus stipriai patobulėjo – praplėtė asortimentą, nuolat gerino kokybę, gilinosi į technologijas ir siekė, kad jų produktai taptų kokybiški, patikimi prekės ženklai. Jie niekuo nenusileidžia užsienio dizaineriams.
Antroji tendencija – nelabai gera. Pastaraisiais metais kažką kurti, daryti tapo populiaru, todėl dizaino pasaulyje atsirado vienadienių prašalaičių. Tai žmonės, prisigaudę tendencijų, bet su kūryba neturintys visiškai nieko bendro, galvojantys, kad kurti yra labai lengva. Jie staiga žybteli, pabūna metus ar du ir užgęsta. Mano galva, tai labai iškreipia rinką.
Žinoma, aš kalbu ne apie visus. Kartais tikrai būna taip, kad žmogus save atranda vėliau, kad kūryba yra tikrasis jo pašaukimas, tik jis ne iš karto tai suprato. Aš kalbu apie tuos vadybininkus, kurie pamatę, kaip dirba kiti, nusprendžia, kad jie gali geriau: „Čia gi labai paprasta, kaip vadybininkas, galiu surasti, kas pigiai pagamins, o kaip visa tai parduoti – pats žinau“. Jų toks darbas – jiems ieškoti, derinti, skaičiuoti labai lengva. Bet jie pradeda kurti patys, užuot padėję tikram kūrėjui.
– Papasakokite apie vieną pirmųjų lietuviško dizaino mekų – „Daiktų viešbutį“.
– „Daiktų viešbutis“ labai stipriai prisidėjo prie lietuviško daiktų dizaino, kaip kokybiško prekės ženklo ir įvaizdžio formavimo. Būtent „Daiktų viešbutis“ pirmasis ir pradėjo skatinti, kad lietuviai kurtų daiktų dizainą, nes prieš tai jo beveik nebuvo.
Pastaraisiais metais kažką kurti, daryti tapo populiaru, todėl dizaino pasaulyje atsirado vienadienių prašalaičių.
Iš pradžių „Daiktų viešbutyje“ mes pardavinėjome savo baldus ir užsienio dizainerių darbus, bet labai norėjome, kad asortimente būtų daugiau lietuvių, todėl sugalvojome rengti pirmąją lietuviško dizaino mugę. Tik kilo klausimas – ką mugėje rodyti, jei tų daiktų beveik nebuvo? Pamenu, prieš pirmąją mugę pati ėjau pas tuos, kurie mokėsi ar baigė Dailės akademiją ir įkalbinėjau juos ką nors sukurti. Turėjome didelių ambicijų – nenorėjome rodyti to, kas buvo, norėjome ne mados, o daiktų. Ir žmonės, vien iš pagarbos mums, kažką kūrė, bandė daryti, kad būtų ką parodyti. Būtent taip prasidėjo ir „March Studio“, ir daugelio kitų, dabar puikiai žinomų, prekės ženklų istorijos. Galiausiai „Daiktų viešbutis“ tapo „Lietuviško dizaino bloku“.
– O kas buvo toliau?
– Kai lietuviškas daiktų dizainas pagaliau pajudėjo, teko imtis kito uždavinio – pristatyti jį pirkėjams, įrodyti jiems, kad tai vertybė. Būdavo taip, kad žmonės ateina pas mus į parduotuvę, pasižiūri ir sako: „O, kokia graži lentelė. Iš kur? Iš Vokietijos? Norvegijos?“. Kai atsakydavau, kad tai lietuvių darbas, jie padėdavo ją atgal su tokia veido išraiška, tarsi ką tik būtų išgirdę kažką labai nemalonaus. Taip anksčiau žmonės reaguodavo į lietuvių darbus. Siekdami pakeisti šį požiūrį, mes rašydavome straipsnius, pristatinėdavome lietuvių kūrėjus, pasakodavome, kaip svarbu vertinti vietinę kūrybą. Per tuos metus nuveikėme be galo daug ir galiausiai viskas apsivertė aukštyn kojomis – šiandien lietuviški dizaino darbai geidžiami!
Kai atsakydavau, kad tai lietuvių darbas, jie padėdavo ją atgal su tokia veido išraiška, tarsi ką tik būtų išgirdę kažką labai nemalonaus.
Visą interviu su D.Mauricaite-Kalinauskiene skaitykite naujame dizaino leidinyje „Created in Lithuania“.
Jame pristatomi itin kruopščiai atrinkti išskirtiniai 2016 metų lietuviško dizaino prekių ženklai, įkvepiančios kūrėjų istorijos ir kompetentingų srities ekspertų įžvalgos apie mados, dizaino bei tendencijų pokyčius Lietuvoje. Šis leidinys yra nemokamas ir platinamas lietuvių bei anglų kalbomis. Jį galima skaityti ir internete.
