Sukūrė autentišką interjerą
Penktus metus Tenerifėje gyvenanti Donata su šeima čia atvyko po keliolikos Anglijoje praleistų metų. Iš pradžių įsigiję namelį sau, vėliau jie pamažu ėmė įrenginėti kitus namelius ir nuomoti juos atvykstantiems svečiams.
„Kaimynai pardavė namelį, mes jį nusipirkome, tada įsigijome dar vieną. Taip po truputį renovuojame juos, nuomojame. Turime kelias nuosavybes ir Anglijoje, kurias taip pat nuomojame kitiems“, – pasakoja D.Veličkienė.
Visai neseniai Donata su vyru atnaujino dar vieną namelį, kurį taip pat ketina nuomoti. Naujausias jųdviejų pirkinys ilgą laiką buvo niekieno nenaudojamas, todėl porai teko nemenkai paplušėti, kol jį pavertė svajonių vieta.
„Mūsų nameliai yra vienas šalia kito, o šis yra paskutinis, pats mažiausias. Jis ilgą laiką priklausė kitiems šeimininkams, tačiau buvo nenaudojamas – per kelerius metus niekas į jį neatvažiavo. Namukas visiškai apleistas, nežinau, kada paskutinį kartą jame kas nors gyveno“, – svarsto D.Veličkienė.
Nors namelį reikėjo gerokai atnaujinti, Donatos teigimu, jis nebuvo apgriuvęs. Daugiausia porai teko atlikti dekoravimo ir perplanavimo darbus.
„Buvo stogas virš galvos, čia visada šilta, todėl ne problema, jei langas neužsidaro. Vis dėlto nebūtų malonu ten gyventi, tad iš esmės viską perdekoravome“, – sako D.Veličkienė.
Kurdama interjerą, Donata stengėsi kaip įmanoma labiau seniems daiktams suteikti naują gyvenimą. Be to, porai buvo svarbu išlaikyti autentiškumą ir palikti tai, kas buvo prieš pradedant remontą.
„Mes nekeitėme grindų, palikome nelygias sienas. Jis statytas maždaug prieš 20 metų ir per tą laiką turbūt nelabai kas buvo daryta, nebent tik sienos dažytos, – aiškina D.Veličkienė. – Toks namelis yra vadinamas kanariečių atostogų vieta. Kaip Lietuvoje žmonės turi sodus, taip čia gyventojai prie jūros turi namelius. Jie mažiukai, bet žmonėms svarbiausia, kad būtų vanduo, elektra, ir taip galėtų leisti juose vasaras.“
Jis statytas maždaug prieš 20 metų ir per tą laiką turbūt nelabai kas buvo daryta.
Donata su vyru namelyje pastatė naudotus baldus, o grindis vonioje sudėjo iš paplūdimyje surinktų akmenukų. Moteris pastebi, kad atvykusieji itin vertina kitonišką, dvasią turintį stilių.
„Stalą su kėdėmis pirkome užsidarinėjančioje kavinėje, tik juos perdarėme savaip. Stengėmės nedėti naujų durų, naudojome senas, tik jas pašveitėme tam, kad išlaikytume autentišką stilių. Medinę lovą atidavė kaimynai, kadangi išlūžo lentelė ir jau norėjo išmesti. Virtuvė liko tokia pati, kokia buvo“, – pasakoja D.Veličkienė.
Vonios kambarį išskirtiniu daro ir tualetas, kurio bakelį pats sumeistravo Donatos vyras. Jos teigimu, iki remonto namelyje buvo tik unitazas, tačiau bakelio jie nerado.
„Buvo senas, vos ne Viktorijos laikų tualetas. Unitazas mums tiko, o bakelio bandėme ieškoti Tenerifėje. Vis dėlto čia su unikaliais daiktais yra sudėtinga, ne visada pavyksta jų rasti. Galiausiai reikėjo priimti sprendimą, ar imame standartinį tualetą, ar bandome ką nors sugalvoti. Turėjome seną vazoną, porą lėkščių su dangčiais, tad vyras nusipirko vamzdį ir viską sukonstravo“, – šypsosi D.Veličkienė.
Nors porai teko įsigyti tokių daiktų kaip naujos patalynės komplektai ar stalo įrankiai, visa kita kurti jie stengėsi ekologiškai, o taip ne tik neteršė aplinkos, bet ir nemažai sutaupė. Donatos teigimu, iš viso namelio atnaujinimas atsiėjo apie 2 tūkst. eurų.
Sunkiausia buvo rasti bendrą nuomonę su vyru
Donata daugiausia idėjų interjerui semiasi iš interneto, be to, nemažai pavyzdžių pamato keliaudama.
„Visi vieni kitų idėjas naudoja, tik perdaro jas savaip. Mes einame, stebime, galvojame, kas tiktų. Vyksta nuolatinis mokymosi procesas“, – aiškina D.Veličkienė ir priduria, kad abu su vyru yra savamoksliai. Tiesa, jos vyras yra nemažai dirbęs statybose.
Nors porai didelių nesėkmių kuriant interjerą nepasitaikė, visgi buvo keli atvejai, kai netikėtai teko ieškoti naujų sprendimų.
„Pusę dienos naujinau rėmelius, šveičiau, dažiau, o tada atėjau ir pamačiau, kad jie visai netinka prie krepšių. Neįsivaizduoju, kaip žmonės dirba dizaineriais, kai jiems reikia viską sugalvoti, pateikti ir vykdyti, – juokiasi D.Veličkienė. – Buvo atvejis, kai vyras darė duris, pjovė per pusę ir jos sulūžo. Teko klijuoti, taisyti.“
Pasitaikius kliurkoms, Donata su vyru jas stengdavosi išspręsti kuo lengviau. Vis dėlto nenumatytiems atsitikimams tekdavo sugaišti daugiau laiko, nei buvo planuota.
„Tada darbas užtrukdavo visą dieną, nors buvai galvojęs, kad padarysi žymiai greičiau. Tačiau kai neturi kur skubėti, kitaip į viską žiūri“, – šypsosi moteris ir priduria, kad viskas buvo įrengta tik jos ir vyro rankomis.
Kaip didžiausią interjero kūrimo sunkumą Donata išskiria susitarimą su vyru. Ji neslepia, kad būdavo momentų, kai jųdviejų nuomonės išsiskirdavo.
„Vyrui vienaip atrodydavo, man kitaip. Todėl pasipykdavome, pas mus pasidarydavo taip karšta, kaip ir turi būti karštame klimate“, – juokiasi D.Veličkienė.
Atnaujinti namelį porai užtruko du mėnesius, tačiau jiedu nesidarbavo kiekvieną dieną. O galiausiai, jau matydama rezultatą, Donata juo itin džiaugėsi.
„Man labiausiai patinka vonia su tualetu – jie išėjo taip, kaip norėjome, ir net geriau, nei tikėjausi“, – tikina D.Veličkienė.
Tiems, kurie taip pat svarsto savo jėgomis atnaujinti namų interjerą, Donata pataria turėti daug kantrybės ir iš anksto susitaikyti su tuo, kad ne viskas pavyks iš pirmo karto.
„Būna, kad vaizduotėje atrodo vienaip, o pradėjus daryti, išeina kitaip. Patarčiau nebijoti eksperimentuoti ir keisti sprendimus, – sako Donata. – Taip pat reikėtų atsižvelgti į finansines galimybes, kad nebūtų taip, jog nusiperkate šviestuvą su svarovskiais, o laiptams pinigų nelieka. Juk negyvensite visą gyvenimą statybose, todėl nereikėtų apsiimti projektų ne pagal savo galimybes.“
