Kovai su dargana – trys drabužių sluoksniai
Škotų bendrovės, gaminančios lauko aprangą bei turizmo įrangą „Trespass“ atstovai Lietuvoje paaiškina, iš kokių medžiagų gaminami nuo lietaus ir vėjo apsaugantys rūbai, ir kaip reikėtų juos išsirinkti, kad aktyviai judėdami ir prakaituodami šaltame ore vis tiek jaustumėtės komfortiškai.
Gražią, saulėtą dieną užtektų apsivilkti minėtą pirmąjį sluoksnį ( „Thermo“ apatinius rūbus ) ir pašiltintą striukę („softshell“). Tai – drabužis, kuris yra ir striukė, ir džemperis viename. Jis turi sluoksnį, apsaugantį nuo lietaus ir vėjo, taip pat yra šiek tiek pašiltinta.
„Jei oras drėgnas ir žvarbus, svarbiausias yra arčiausiai kūno esantis rūbas. Jei dėvite jį rudens-žiemos sezono metu, svarbiausia šio rūbo funkcija – šildyti. Antras sluoksnis – tai vadinamieji „fleece“ drabužiai – džemperiai. Šie džemperiai būna įvairaus storio, nes ir žmonių šilumos pojūtis nevienodas: vieniems nuolat būna karšta (net ir žiemą), kiti gi vasarą prie +30 ° C sako: „Na, dabar jau gal ir galima džemperį nusivilkti“. Taigi vieniems reikės storesnio ir šiltesnio, kitiems – plonesnio džemperio“, – sakė gamintojo „Trespass“ atstovas Lietuvoje Gytis Stačiokas.
Džemperių etiketėse dažniausiai rašomas skaičiukas nuo 100 iki 500. Jis rodo medžiagos tankį ir pralaidumą – kuo skaičius etiketėje didesnis, tuo mažiau šilumos ir šalčio praleis ši medžiaga, tuo ji bus ir storesnė.
„Gražią, saulėtą dieną užtektų apsivilkti minėtą pirmąjį sluoksnį ( „Thermo“ apatinius rūbus ) ir pašiltintą striukę („softshell“). Tai – drabužis, kuris yra ir striukė, ir džemperis viename. Jis turi sluoksnį, apsaugantį nuo lietaus ir vėjo, taip pat yra šiek tiek pašiltinta. Tačiau ji nėra skirta žiemai – labiau darganotoms rudens dienoms, žmonės įsigyja tokio tipo striukes pavasarį ruošdamiesi kopti į kalnus. Tokia striukė apsaugo nuo nedidelio lietaus, vėjo ir šaltuko“, – sako G. Stačiokas.
Šalčiui jautriausios kūno vietos – kaip jas apsaugoti žiemą?
Jei temperatūra persirito į minusinę, reikėtų dėvėti šilumą prie kūno sulaikančią palaidinę, šildantį džemperį ir nuo šalčio bei lietaus gerai saugančią žieminę striukę.
Striukių gaminama įvairiausių tipų, tad vėlgi prieš perkant reikėtų patyrinėti skaičiukus jų etiketėse.
Jei aunatės specialius žygio batus, nerekomenduojama avėti medvilnininių kojinių, nes jos sugeria prakaitą, jo neišgarina“.
„Trespass“ gamina striukes, kurių atsparumas vandeniui yra nuo 3000 mm ir daugiau
„Jei perkate rūbą ne slidinėjimui, o tiesiog vaikščiojimui – užtektų, kad jo atsparumas vandeniui būtų iki 10 000 mm. 20 000 mm atsparumą vandeniui, dažniausiai turi slidinėjimui skirti rūbai“, – sako pašnekovas.
Jei prieš žygį turite galimybė įsigyti tik vieną daiktą, G. Stačioko teigimu, tai turėtų būti geros kokybės batai. Antroje vietoje – vandens nepraleidžianti, pašiltinta striukė. Mat jei peršlapsite kojas – toliau lauke būti nebegalėsite. Šaltis dažniausiai skverbiasi per kojas, nugarą ir galvą.
Tačiau be batų svarbus aprangos elementas yra ir kojinės – jas reikia rinktis atsižvelgiant į tai, kokiai veiklai ruošiatės, kaip aktyviai sportuosite, koks bus fizinis krūvis.
„Vasarai skirtos vienokios, žiemai – kitokios, slidinėjimui – dar kitos kojinės, – aiškina G. Stačiokas. – Žiemą reikėtų ieškoti kojinių su merino vilna. Jei aunatės specialius žygio batus, nerekomenduojama avėti medvilnininių kojinių, nes jos sugeria prakaitą, jo neišgarina“.
„Trespass“ atstovo teigimu, egzistuoja „thermo“ kojinių, kurios palaiko šilumą ir greitai išgarina drėgmę (prakaitą).
Kokią savybę turi turėti ilgiems žygiams skirti batai?
„Gamintojas „Trespass“ turi liniją „DLX“ – tai aukščiausia ir kokybiškiausia batų klasė. Avalynė yra visiškai atspari drėgmei, turi „Phylon“ tipo padus su oro tarpais. Tai reiškia, kad koja nejaučia atatrankos į žemę (tai aktualu daug vaikštant), batai yra minkštesni, lengvesni ir tuo pačiu šaltis lėčiau skverbiasi iš žemės į kojas“, – sakė G. Stačiokas.
„Egzistuoja dar viena speciali technologija – „TRES-TEX“ membrana. Ji naudojama vandens nepraleidžiančiuose gaminiuose labai dažnai, nes vanduo iš jos ne tik greičiau išgaruoja, tačiau medžiaga neleidžia vandeniui patekti į vidų. Ji taip pat apsaugo nuo vėjo ir yra šildanti“, – kalbėjo G. Stačiokas.
Prieš pilant į termosą gėrimą ar dedant maistą, reikia jį paruošti: jei norite, kad jis išlaikytų karštį – įkaitinti verdančiu vandeniu, jei vėsą – atšaldyti.
„Trespass“ prekiauja batais, specialiai skirtais vaikščiojimui („hiking boots“). Kaip jau minėta, žygiuojant svarbu nejausti atatrankos, tuomet galite nužygiuoti ilgesnį atstumą. Visi žygiavimo batai taip pat yra padengti specialia membrana, apsaugo nuo vandens.
„Kai kojos nejaus nuovargio – ir jūs nejausite“, – sako G. Stačiokas.
Eksperimentai su striuke - peršlaps ar ne?
„Trespass“ atstovai savo gaminių savybes nuolat išbando patys, kad galėtų rekomenduoti savo klientams.
„Yra plonos striukės, „QIKPAC“, kurias patogu tiesiog nešiotis rankinėje, kuprinėje ar turėti automobilyje. Išbandėme jas patys, po dienos vaikščiojimo lietuje, drabužiai po striuke liko sausi, – eksperimento rezultataus pristatė G. Stačiokas. Striukė pagal gamintojo nurodymus, turėjo sulaikyti ne mažiau nei 5000 mm vandens.
Škotų bendrovė gamina ne tik aprangą, tačiau ir termosus, kurie išlaiko maisto ir gėrimų šilumą. G. Stačiokui taip pat teko išbandyti šiuos gaminius: jo teigimu, po 8 valandų lauke maistas buvo toks pat karštas, kaip ir įdėtas į termosą. Beje, jis dalinasi esminiu patarimu, kurį žino toli gražu ne visi.
„Termosą galima naudoti ir vasarą – jis išlaiko tiek šaltį, tiek karštį. Tačiau prieš pilant į termosą gėrimą ar dedant maistą, reikia jį paruošti: jei norite, kad jis išlaikytų karštį – įkaitinti verdančiu vandeniu, jei vėsą – atšaldyti“, – sako pašnekovas.
Netrukus Lietuvoje atsidarysianti lietuviška „Trespass“ elektroninė parduotuvė turi įvairių prekių aktyviam laisvalaikui, pradedant šiaurietiško ėjimo lazdomis, rūbais, baigiant turistiniu invenotriumi (indeliai, stalo įrankai).
Iš slidinėjimo įrangos čia galima įsigyti pirštinių, kepurių, šalmų,rankų šidytuvų, termosų ir kitos įrangos.
„Slidininką galime aprengti nuo galvos iki kojų. Tik slidžių neapausime“, – sako G. Stačiokas. Elektroninė parduotuvė prekiauja ir neperšlampamais krepšiais, skirtais susidėti slidinėjimo batams, slidėms, lazdoms, snieglentėms. Taip pat galite rasti neperšlampančių kuprinių ir miegmaišių.
Renginių netrūksta ir rudenį bei žiemą
Beje, net ir lapkričio – gruodžio mėnesiais Lietuvoje vyksta daug ekstremalių ir ramesnių renginių gamtoje. Norite išmėginti?
Pateikiame artimiausių renginių sąrašą:
Jei norite išmokti, ką reiškia išgyventi laukinėje gamtoje, „Išgyvenimo mokykla“ lapkričio 11-12 dienomis organizuoja išgyvenimo stovyklą arba 28 valandų „Akistatą su gamta“ Rūdininkų girioje netoli Vilniaus. Net jei ir nelis, čia galimybių išbandyti naują neperšlampančią avalynę ar aprangą bus – stovyklos organizatoriai žada, kad teks keltis per upę paties susimeistrautu plaustu.
Lapkričio 26 d. organizuojamas renginys „Ūsai bėga“. Bėgimas pradės 12 val. Kalnų parko estradoje. Renginys skirtas atkreipti dėmesį į prostatos vėžį. Neturi ūsų? Ne bėda – bėgimo organizatoriai leidžia bėgti ir dirbtinių ūsų savininkams.
Panevėžiečiai jau šį šeštadienį gali dalyvauti žygyje „Aukštaitijos keliais“. Jis prasidės Upytės miestelyje, Žygeiviai galės rinktis 26 ir 42 kilometrų atstumą, trasa drieksis palei Nevėžį, Murmulių atodangą, žygeiviai aplankys Upytės tradicinių amatų centrą bei piliakalnį, trumpuose sustojimuose gaus užkandžių ir tolimesniam žygiui save motyvuos šokiais. Žygį organizuoja xkilometras.lt
Jei apsirūpinote šildančia apranga, o vasarą treniravotės bėgiodami, galite prisijungti prie „Eurovaistinės“ organizuojamo Kalėdinio bėgimo gruodžio 17 dieną.
Dalyviai bėgs 3, 6 arba 12 kilometrų. Kalėdinis bėgimas organizuojamas jau 42-ąjį kartą, varžybų metu gyvuoja tradicija bėgti vilkint Kalėdų senelio ar Snieguolės apdarais. Bėgimo trasa driekiasi Vilniaus senamiesčio gatvėmis.
