Amerikoje daug sunkiau įsitvirtinti
Kur pakils, nusileis, kokiu greičiu ir kokia kryptimi skris bepilotė skraidyklė, reguliuoja pilotas Matas Jankauskas. Nors jam tik 23 metai – jis yra tikras šios srities profesionalas. Dėl išskirtinio talento M.Jankauskas prieš keletą mėnesių gavo ypatingą pasiūlymą – persikelti gyventi ir dirbti į Dubajų.
M.Jankausko užfiksuoti vaizdai keliauja į muzikinius klipus, komercines reklamas ir net į filmus bei serialus. Taip dailiai parodyti Dubajų iš paukščio skrydžio sugeba ne kiekvienas, štai kodėl šis lietuvis čia toks gerbiamas ir reikalingas.
Dubajus – ne pirma M.Jankausko stotelė užsienyje. Su šeima ilgus metus jis gyveno JAV, atostogų rojumi vadinamoje Floridoje. Ten ir suprato, kuo nori būti ateityje, bei labai netikėtai pradėjo savo karjerą.
„Mano tėtis labai susidomėjo neurolingvistiniu programavimu. O sertifikatą buvo galima gauti Floridoje. Iš pradžių vykdavome mėnesiui, dviem, paskui jis pamatė, kad visai smagu ten gyventi, ir persikraustėme“, – pasakoja M.Jankauskas.
Tėvų sprendimas pasirinkti Ameriką jam buvo staigmena, ilgą laiką visai nedžiuginusi. Sunku buvo ne tik pritapti prie svetimos kultūros, bet ir priprasti prie Floridos ponų – namais tapusio Sanibelio saloje jų buvo itin daug.
Nors daug žmonių yra linkę sureikšminti Amerikos didmiesčius, tokius kaip Niujorkas, Los Andželas ar Čikaga, M.Jankauskas sako buvęs daug laimingesnis, kad tėvai nusprendė apsigyventi ne viename jų, o gražioje saloje.
„Per savo gyvenimą mačiau ne 100 ir ne 200 nuostabiausių saulėlydžių... Esu artimas gamtai greičiausiai tik dėl to, kad gyvenau toje saloje“, – kalba M.Jankauskas.
Tuo metu, kai jis gyveno saloje, daug jo bendraamžių, likusių Lietuvoje, pavydėjo – juk Amerika visiems kaip koks stebuklingas kraštas, kuriame viskas geriau. Bet tai tik klaidinantis įvaizdis, sako vaikinas, labai greitai perpratęs vietinių gyvenimą.
„Yra posakis „kaimyno žolė visada žalesnė“. Ir čia buvo ta pati situacija. Be to, supratau, kad didelėje Amerikoje daug sunkiau įsitvirtinti ir gauti pripažinimą nei mūsų mažytėje Lietuvoje, kur kiekvienas galime tapti tam tikros srities profesionalu. Konkurencija Lietuvoje nepalyginamai mažesnė“, – sako M.Jankauskas.
Amerika – stereotipinė šalis
Jo nuomone, Amerika – stereotipinė šalis: visi gyvena vienoduose nameliuose, visi 5 val. vakaro geria vyną, vaikai seka tam tikrus trendus ir t. t.: „O jei nori save kažkaip išreikšti (ką aš ir bandžiau daryti), susiduri su problema, kad jie tiesiog to nevertina. Kam daryti, jei gimei šeimoje, kuri tave iškels į aukštumas, išleis į gerus universitetus. Jei ne, eik standartiniu keliu, susirask darbą ir dirbk“, – svarsto vaikinas.
Labiausiai lietuvį erzino tuštybės jausmas tarp bendraamžių. Visi aplink giriasi, kiek turi pinigų, kokių ženklų drabužiais rengiasi, kokius automobilius vairuoja. O liūdniausia, kad didžioji dalis jaunų žmonių nemoka linksmintis be narkotinių medžiagų. Beje, daugelis tuo irgi mėgsta girtis.
„Pasakysiu tik tiek: iš penkių mano artimų draugų trys šiuo metu sėdi kalėjime už heroino vartojimą. Tai ten didžiulė problema. Augdamas buvau tame rate, niekaip negalėjau iš jo išeiti. Tiesiog atsidūrei tokioje vietoje ir arba tu būsi toks, arba kitoks“, – neslepia M.Jankauskas.
Jo teigimu, visi kalba, kad Amerikoje pildomos svajonės, bet nutyli, kiek daug likimų čia sugriūna, kiek daug žmonių įklimpsta į narkotikus ir alkoholį. Tokių gerokai daugiau nei tų, kuriems labai pasiseka.
Pradžia – paprastas lėktuvėlis
Bepiločių skraidyklių pilotu M.Jankauskas tapo visiškai atsitiktinai. Savo svajonių profesiją atrado tiesiog paaugliškai žaisdamas.
„Aš visada domėjausi aviacija, bet beprotiškai bijau aukščio. Ir man tėtis padovanojo nuotolinėmis bangomis valdomą lėktuvėlį. Aš uždėjau ant jo kamerą, paskraidinau ir paskui pasižiūrėjome medžiagą. Ir taip – vau, geras!“ – prisimena vaikinas.
Kai skraidyklė pakėlė filmavimo kamerą, tėtis pasiūlė sūnui taip užsidirbti – pradėti iš dangaus fotografuoti parduodamus nekilnojamojo turto objektus.
Floridoje tuo metu dar gyvenęs M.Jankauskas netrukus su savo įranga ėmė siūlytis visoms iš eilės nekilnojamojo turto agentūroms už nedidelį mokestį žadėjo sukurti ypatingus vaizdelius, nes tuo metu nuotraukų būdavo galima pasidaryti tik iš lėktuvo.
„Man paskambino toje saloje didžiausia nekilnojamojo turto įmonė – man baisiai nuskilo, mes susitarėm. Niekad nepamiršiu to jausmo, kai jie man parašė adresą ir pažadėjo 150 dolerių“, – juokiasi M.Jankauskas.
Jis labai greitai suprato, ką reiškia savarankiškai užsidirbti. Ne tik pradėjo skaičiuoti pelną, bet ir taupytis ateičiai bei pirkti dar geresnę filmavimo įrangą.
Nors galėjo tęsti karjerą Amerikoje, vaikinas pasirinko grįžti dirbti į Lietuvą. Jis sako pajutęs, kad čia daugiau galimybių parodyti savo sugebėjimus.
Kelerius metus padirbėjęs Vilniuje, jis iškart tapo žinomas kino ir reklamų srityje, pradėjo gauti ne tik vietinių, bet ir tarptautinių užsakymų.
„Mes pradėjom nuo nekilnojamojo turto, o dabar jau esame gana gerai įsitvirtinę ir tarptautinio kino pasaulyje. Esame dirbę su „Netflix“, NBC, HBO, „National geographic“, mūsų darbai jau buvo parodyti per BBC“, – vardija M.Jankauskas.
Ateitis – tik Lietuvoje
Jau keletą mėnesių kiekvieną rytą M.Jankauskas gauna naujų ir vis įdomesnių projektų. Filmuoja dykumoje, vandenyje, tarp dangoraižių ir net „Formulė-1“ trasoje.
Jauno piloto iš Lietuvos biografiją jau puošia ir darbas su viena didžiausių pasaulyje kino kompanijų, kuri kuria filmus plačiajai Indijos rinkai. Iš visų bepiločių skraidyklių pilotų Dubajuje prodiuseriai atsirinko būtent M.Jankauską.
Dirbant Jungtiniuose Arabų Emyratuose, labai daug išskirtinių taisyklių, kurių lietuvis iki galo vis dar negali perprasti. Nuolat girdi įvairių perspėjimų, susijusių su vietos moterimis ir šalį valdančiais šeichais.
„Pavyzdžiui, neseniai filmavome šventyklą, kur palaidotas pats šeichas. Jei norėtum išleisti videoįrašą į viešą erdvę, jame turėtų skambėti tik jų maldos melodija. Iš manęs visi darbe juokėsi, nes padariau vieną įrašą su visai popsine muzika“, – prisimena M. Jankauskas.
Pilotuodamas dronus jis uždirba maždaug 4 tūkst. eurų per mėnesį. Nors Lietuvoje toks atlyginimas skamba įspūdingai, Dubajuje tai nėra labai dideli pinigai.
Nors daugelis žmonių į Emyratus, kaip ir į Ameriką, vyksta tam, kad kuo daugiau uždirbtų ir susitaupytų, tokio tikslo vaikinas neturi. Tai, kas dabar vyksta, jis vadina tik trumpu gyvenimo nuotykiu. M.Jankauskas šimtu procentų įsitikinęs, kad Dubajuje jis tik laikinas svečias, nes šis miestas nėra skirtas ilgai gyventi. Savo ateitį jis mato tik Lietuvoje, tačiau dabar, kaip sako, bando semtis kuo daugiau tarptautinės patirties, kad vėliau ją galėtų pritaikyti dirbdamas tėvynėje.
„Matau Lietuvą kaip beprotiškai daug potencialo turintį kraštą. Ir tik dėl to, kad nusprendžiau grįžti į Lietuvą, turiu galimybę dirbti su tokiais žmonėmis ir tokiomis įmonėmis“, – įsitikinęs M.Jankauskas.
Parengė Jurgita Jasiūnienė.
