Ne tik smagi veikla, bet ir sutaupytas laikas
Maždaug prieš metus Norbertas gavo nuorodą į Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Facebook puslapį, kuriame buvo paskelbta kalytės Mėtos istorija. Atvažiavęs susipažinti nusprendė, kad daugiau jos prieglaudoje nebepaliks, nesvarbu, kiek laiko užtruks, kol ji pradės pasitikėti būsimuoju šeimininku. Sau davęs tokį pažadą, Norbertas pusę metų kiekvieną savaitę lankė Mėtą su skanėstais ir begaline kantrybe, kol vieną dieną ji pagaliau leido išeiti su ja pasivaikščioti.
Parsivežęs namo, užleido jai sofą, nes, pasak Norberto, toks buvo judviejų susitarimas. Neseniai kartu pradėjo bėgioti, o dabar šeimininkas juokiasi, kad jiems kartu bėgant, Mėta, atrodo, tarsi šypsosi iš laimės.
„Aš pats mėgstu bėgioti ir bėgioju jau daug metų, todėl pamaniau, kad bus smagu sportuoti ne vienam, o kartu su augintiniu. Be to, bėgiodamas šuo laimingesnis, nes gauna reikalingo fizinio krūvio, dėmesio, gali pauostyti naujus medžius. Taip pat šitaip galima sutaupyti laiko, kurio vis trūksta, nes kartu atlieki jums abiem reikalingą veiklą”, – pasakojo Norbertas.
Pasak šeimininko, jiems ši veikla vis dar nauja, todėl, nors pažanga matoma, mokytis dar reikia.
„Mėta labai bijo sutiktų dviratininkų ar praeivių, tad tenka greitai reaguoti į aplinką, kartais sustoti praleisti ar keisti maršrutą į ramesnį. Vis dėlto ji nebetempia pavadėlio ir palaiko ir man tinkamą greitį, nes bėgiojimo pradžioje nubėgti galėdavome tik sprintus“, – sakė Mėtos šeimininkas.
Dabar miške Mėtą jau galima paleisti bėgti vieną. Pasak Norberto, ji bėga priekyje, kaip žvalgas, tikrina teritoriją 50–100 m atstumu. Miesto parkuose dar reikia tobulėti, nes ten, kur daugiau žmonių, sunkiausia dalis tiesiog nueiti iki bėgimo trasos.
„Smagiausia, kai kalytė laisvai bėga greta tokiu pat greičiu kaip aš ir net, atrodo, šypsosi. Šeimininkams, norintiems pradėti bėgioti su šunimi, patariu neskubėti ir turėti kantrybės. Pirmiausia reikia išmokti vaikščioti su komanda „greta“, netempiant pavadžio. Na, ir žinoma, visada turėti vandens, ne tik sau, bet ir augintiniui. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad bėgioji ne vienas ir turi stebėti, kaip jaučiasi augintinis“, – patarė Norbertas.
Iš laimės net loja
Lietuvos šunų kinkinių sporto federacijos prezidentas sako, kad bėgimas su šunimi turi ne tik fizinę, bet ir psichologinę naudą. Vis dėlto reikia žinoti, kaip tai daryti teisingai, kad nei vienam iš bėgikų tai netaptų kankyne.
„Visų pirma, bėgimas naudingas fizinei sveikatai – stiprėja organizmas, tvirtėja skeleto – raumenų sistema, gerėja kvėpavimo funkcijos, kvėpavimas tampa gilesnis, ritmiškesnis, stiprėja širdis. Lygiai toks pats teigiamas poveikis yra ir keturkojo organizmui. Tačiau svarbiausias veiksnys, kuris yra naudingas, tai tvirtėjantis ryšys tarp šeimininko ir keturkojo“, – sakė bėgikas.
Jei norima didinti šuns ištvermę, treniruotė turėtų būti lėtesnio tempo, tačiau ilgesnio atstumo.
Pasak P.Stravinsko, bėgimas dažnai vadinamas laimės hormonus gaminančia veikla, nes jos metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai endorfinai, todėl žmogus būna geresnės nuotaikos ir stabilesnės psichinės sveikatos. Dažnai vienam išeiti pabėgioti tampa tikru valios iššūkiu, bet augintinis gali tapti savotiška paskata.
„Norint tinkamai bėgioti su šunimi reikalinga tam tikra įranga: pakinktai ar petnešos, specialus amortizuojantis trosas bei specialus bėgimui su šunimi skirtas diržas. Svarbu žinoti ir tai, kad ši veikla tiek šeimininkui, tiek ir šuniui turi nešti džiaugsmą ir tapti smagiu laiko praleidimu. Prievarta tempiamas šuo niekada nesijaus gerai ir tokiu atveju bėgimas nei keturkojui, nei dvikojui neteiks jokio džiaugsmo. Po treniruotės visada rekomenduotina augintinį apdovanoti skanėstu ar mėgstamu žaislu. Taip šuniui bėgimas asocijuosis su teigiamais dalykais“, – pasakojo P.Stravinskas.
Anot jo, norint pradėti pirmiausia reikėtų pasidomėti apie tinkamą, bėgimui su šunimi skirtą įrangą. Ją įsigijus rekomenduotina pradėti bėgioti trumpas distancijas. Vėliau jas galima po truputį didinti.
„Iš esmės bėgimo su šunimi treniruotės yra ganėtinai panašios į paprastas, kai bėgioja tik žmogus, – galimos greitesnės intervalinės, atkarpų treniruotės, galimi ir vadinamieji „long“ ar „easy“ bėgimai, kai lėtesniu tempu bėgama didesnė distancija. Bėgant kieta danga rekomenduotina apsvarstyti apie specialius bėgimo batelius keturkojui“, – kalbėjo bėgikas.
Vis dėlto veislė šiai veiklai nėra labai svarbi, svarbu – tinkamai nustatyti tempą.
„Be jokios abejonės, didesni šunys bėga greičiau nei mažesnių veislių šunys, jie žmogui padeda labiau, nes gali stipriau patempti bėgiką. Veislė šiuo atveju gal ir ne tiek svarbi – puikiai bėgioja ir mišrūnai. Profesionaliame sporte aukštas prizines vietas dažnais atvejais netgi laimi specialūs sportiniai mišrūnai. Tempą neretai padiktuoja būtent keturkojis, kuris bėga priekyje šeimininko – dažniau žmogui būna sunku išlaikyti šuniui tinkamą tempą”, – pasakojo P.Stravinskas.
Jei šuo pradeda negerai jaustis bėgimo metu, jis pradeda šlubčioti, vietoje šuoliavimo pereina į ėjimą ristele, nebebėga didžiausia jėga ar tiesiog sustoja. Tuo metu gerai besijaučiantis šuo visada bėga pilna jėga, stipriai tempia iš paskos bėgantį žmogų, bėgant lapsi ausimis. Dažnai iš džiaugsmo bėgant net ir loja.
Treniruotės laikas ir atstumas priklauso nuo to, kodėl yra bėgiojama. Jei norima didinti šuns ištvermę, treniruotė turėtų būti lėtesnio tempo, tačiau ilgesnio atstumo. Norint treniruoti greitį, rinktis reikėtų trumpesnes distancijas po daugiau kartų ir greičiau. Įprastai treniruotė su laisvu šuns palakstymu miške ir pažaidimu po treniruotės gali trukti 30–60 minučių.
Dažniausia klaida – bėgimas per prievartą
Pagrindinė taisyklė – rekomenduojama vengti bėgiojimo asfaltu ar žvyrkeliu. Geriausia tam rinktis minkštus miško takelius. Jei visgi nepavyksta išvengti bėgimo gatvėmis ar asfaltuotais takeliais, augintiniui rekomenduojama uždėti specialius batelius.
„Pradėti pratinti augintinį prie bėgimo galima ir nuo 7–8 mėnesių. Supažindinti šunį su įranga ir pradėti treniruotis galima iki vienerių metų. O bėgioti su augintiniu galima tol, kol tai daryti leidžia jo sveikata. Yra daug veteranų, kurie vis dar bėgioja su savo keturkojais, nors pastariesiems jau 13 ar 15 metų. Pats namuose turiu 12 metus einantį Sibiro haskį, ir tu tik pabandyk jo nepaimti į treniruotę, nepabėgioti miške kartu su juo, tokį skandalą pakels...“, – juokiasi P.Stravinskas.
Dažniausiai daroma klaida bėgiojant su šunimi yra ta, jog keturkojis verčiamas bėgti prievarta, yra tempiamas ar bėga už šeimininko. Šuo visą laiką turėtų bėgti priekyje taip, kad trosas būtų įsitempęs.
Taip pat neretai pasirenkama netinkama įranga – blogi pakinktai ar petnešos šuniui, kurios būna per didelės ar per mažos, netgi blokuojančios normalią judesių amplitudę. Pasak P.Stravinsko, šuns įranga panaši kaip žmogaus – juk nebėgame su bateliais, kurie mums spaudžia ar trina pirštus.
Šunų sporto salės „Doggy gym“ įkūrėjas ir treneris Simonas Damašius sako, kad svarbiausia užduotis prieš bėgimą yra apšilimas tiek žmogui, tiek keturkojui. Tinkamai pasiruošus treniruotei sumažėja traumų galimybė, todėl prieš pradedant bėgti būtų puiku šiek tiek pasivaikščioti, o vėliau pradėti po truputį didinti greitį.
Neretai pasirenkama netinkama įranga – blogi pakinktai ar petnešos šuniui, kurios būna per didelės ar per mažos.
„Labai svarbu ir pats nusiteikimas, nes ši veikla turėtų būti ne prievolė, o malonumas ir dvikojui, ir keturkojui. Todėl būtina nepamiršti stebėti, kaip jaučiasi jūsų bėgimo draugas, tai nesunku pastebėti iš liežuvio formos. Pavargusio šuns liežuvis darysis kaušelio formos, keturkojis pradės labai stipriai kvėpuoti, lėtins tempą“, – patarė S.Damašius.
Puiki proga išbandyti savo ir keturkojo jėgas bei padaryti gerą darbą – jau šį šeštadienį Vingio parke rengiamas bėgimas „Pasilakstom su Lese“, kurio metu visi suaukoti pinigai bus skirti Gyvūnų globos organizacijai „Lesei“ paremti. Bėgikų laukia 3 km trasa ir medaliai, kuriuos neatlygintinai pagamino UAB „Gravidėja“, taip pat „Doggy gym“ įsteigti prizai ir daug kitų mažų dovanėlių.
Daugiau apie renginį galite sužinoti paspaudę čia. Registracijos anketa – čia.
