„Turbūt daugelis iš šį stilingą ir jau daugelį metų populiarų drabužį pamėgusių žmonių net nesusimąsto, jog šiam pagaminti išnaudojami išties dideli gamtiniai resursai.
Pirmiausia, medvinės auginimui reikia labai daug vandens – apie 25 tūkst. litrų kilogramui medvilnės, dėl ko buvo pakeistos net kai kurių upių vagos. Jai auginti taip pat naudojama daug trąšų ir pesticidų – pastarieji išnaikina daug ir naudingų vabzdžių“, – sako Violeta Kaunelienė, KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentė.
Jos teigimu, verta paminėti, kad daugiausiai auginama genetiškai modifikuota medvilnė, kurios derliaus nuėmimui bei transportavimui sunaudojama maždaug 60 MJ/kg energijos. Tokį kiekį galima išgauti sudeginus 2 m³ gamtinių dujų.
Kitas kenksmingas aplinkai žigsnis – džinsų dažymas.
„Prieš dažant medvilnė apdorojama natrio šarmu bei detergentais: taip siekiama pašalinti natūralias hidrofobines priemaišas. Po to ji balinama vandenilio peroksidu, o plaunant medvilnę ar tada, kai medvilnės siūlai dažomi sintetiniais dažais, susidaro nemaži kiekiai užteršto vandens“, – pasakoja KTU docentė.
Nauja dažymo technologija
V.Kaunelienė tikina, kad reikia nepamiršti ir džinsų balinimo bei plėšymo.
„Toks efektas dažniausiai pasiekiamas pasitelkus baliklį. Tai ne tik sumažina džinsų gyvavimo laikotarpį, bet ir padidina jų gamybos poveikį aplinkai. O kur dar metalinės sagos, užtrauktukai, odinės ir plastikinės etiketės. Šie elementai labai apsunkina džinsų perdirbimą. Faktai – gąsdinantys, tad viliamės atkreipti dėmesį“, – teigia V.Kaunelienė.
Vis dėlto, jos nuomone, bene didžiausią indėlį galėtume padaryti atsakingiau pirkdami ir dėvėdami džinsus. Šis patarimas ypatingai aktualus jaunimui, kuris yra bene pagrindinis džinsų pirkėjas. Aplinką saugančios technologijos taip pat tiesa kelia į džinsų gamybą. Pavyzdžiui, Šveicarijos chemijos įmonė „Clariant“ pasiūlė naują dažymo technologiją, kurioje tradiciškai naudojamų 15 dažymo talpų pakeičia viena talpa.
„Taip pat naudojami naujos kartos dažai, kurių redukavimui pakanka cukraus pagrindu sukurtos cheminės medžiagos. Pasak „Clariant“ atstovų, jei bent ketvirtis visų gaminamų džinsų būtų dažoma naudojant šią technologiją, būtų sutaupoma 9,46 mln. kubinių metrų vandens, o tai atitiktų 1,7 mln. žmonių poreikius“, – pasakoja V.Kaunelienė.
Akcija „Šok iš džinsų“
Taip ragina Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų specialybės studentai. Artėjančios Žemės dienos proga jie siūlo 30 dienų iššūkį, kuriuo skatins kasdienėje aprangoje atsisakyti džinsų ir gerai apvarstyti naujų pirkimą, mat jų gamybos proceso ypač žalingas aplinkai.
Pasak vienos iš projekto iniciatorių V.Kaunelienės, toks iššūkis – puikus būdas atkreipti dėmesį į pasaulyje vyraujančias aplinkosaugos problemas. Tuo tarpu jaunimo supažindinimas su grėsmingais faktais gali atnešti naudos.
„Kviečiu prisidėti prie studentų organizuojamos akcijos. Jums tereikia vieną kartą nusifotografuoti su sijonu ar kelnėmis, įkelti nuotrauką į socialinius tinklus, pažymėti nuotrauką grotažyme #šokišdžinsų, iššūkį perleisti dviem savo draugams, ir būsite prisijungę. Kartu mes galime daugiau!“ – teigia V.Kaunelienė.
Akcija vyks iki kovo 20 dienos. Prie jos prisijungti kviečiami visi tie, kuriems rūpi aplinkosauga.
