Praėjusią savaitę paskelbus kandidatę į teisingumo ministres E.Dobrovolską, daugybė žmonių ėmė aptarinėti piešinį ant jos rankos.
Tačiau politikai, pasipuošę tautiruotėmis, pasaulyje nėra jokia naujiena. Kai kuriems tai – saviraiškos būdas ar noras įprasminti svarbius įvykius, kiti taip laikosi šimtamečių tradicijų. O panašu, kad ir rinkėjams tai visai netrukdo – net jei ir tatuiruotės puošia visą politiko veidą.
Štai, pavyzdžiui, lapkričio pradžioje Nanaia Mahuta tapo pirmąja maorių genties moterimi, kuri buvo išrinkta Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministre. N.Mahuta visuomenės dėmesį traukia tatuiruote ant smakro – tai tradicinis maorių piešinys, žinomas kaip moko kauae. Kiekvieno genties nario tatuiruotė yra unikali ir gali būti susijusi su jo socialine padėtimi, asmenine ar šeimos istorija.
Nors politikoje žmogus su tradicine maorių tatuiruote vis dar retas reiškinys, N.Zelandijos visuomenėje tokių gyventojų daugėja. Paprastai tatuiruotės tokiam žmogui turi didelę kultūrinę reikšmę.
Naujosios Zelandijos parlamentą praėjusį mėnesį papildė ir Rawiri Waititi. Jis tradicine savo genties tatuiruote yra papuošęs visą veidą.
Naujai išrinktas parlamento narys teigė, kad po tatuiruotu veidu slepiasi nuolankus vyras, siekiantis įkvėpti kitus genties žmones pasiryžti sekti jo pėdomis.
Vladimiras Franzas yra čekų kompozitorius, dailininkas, poetas ir dramaturgas. Tatuiruotės dengia 90 proc. jo kūno, taip pat ir veidą. 2013 metais jis buvo kandidatas į Čekijos prezidento postą.
Jo politinės pažiūros kur kas mažiau ekstremalios nei išvaizda. Vladimiras skatino toleranciją, žmogaus teises, demokratiją ir ieškojo alternatyvių energijos šaltinių.
Pirmajame ture V.Franzas užėmė 5 vietą, surinkęs 6,84 proc. balsų. Jis būtų buvęs pirmasis pasaulio lyderis su tatuiruote, dengiančia visą veidą.
V.Franzas sako, kad tatuiruotės yra kūno menas, o rinkimai – ne grožio konkursas: „Tatuiruotė yra laisvos valios ženklas ir tai nepažeidžia niekieno kito laisvės.“
Prieš pusmetį jauniausio Australijos politiko Phillipo Thompsono buvo paprašyta nusileisti marškinių rankoves ir uždengti tatuiruotes, kadangi jos trikdo federalinio parlamento kolegas.
Kai du politinio personalo nariai priėjo prie P.Thompsono ir perdavė įspėjimą, politikas iš nuostabos nusijuokė, tačiau vėliau pajuto pyktį. Darbuotojai atsisakė pasakyti, kuris politikas juos atsiuntė.
„Mane erzina tai, kad asmuo buvo per daug bailus, jog ateitų su manimi pasikalbėti. Siųsti savo darbuotojus ir neateiti pačiam, yra šioks toks antausis“, – sakė P.Thompsonas.
P.Thompsonas yra buvęs pėstininkų kareivis. Tarnaudamas Afganistane, buvo stipriai sužeistas: po sprogimo paveikta ilgalaikė atmintis, diagnozuotas dešinės ausies kurtimas ir potrauminio streso sutrikimas. Politikas sako, kad pasidaryti tatuiruotes įkvėpė atsitiktinis susitikimas su budistų vienuoliu. Be to, piešiniai ant kūno turi simbolinę reikšmę jo sveikatai.
Jeigu priimsime tatuiruotes į elitą, netrukus sulauksime džinsų, nedepiliuotų kojų, neskustų pažastų, keiksmažodžių
G.Drukteinis: tatuiruotė yra tarsi snarglys panosėje
Etiketo specialistas G.Drukteinis tikina, kad valstybės pareigūnų tatuiruotės blaško žmones ir atitraukia dėmesį nuo svarbių problemų sprendimo.
„Didžiausia bėda ta, kad dauguma tatuiruočių savininkų patys jų nemato. Į jas esame priversti žiūrėti mes, padorūs visuomenės piliečiai. Tatuiruotė ant kito žmogaus yra tarsi snarglys panosėje – nešiotojas nemato, bet mums yra nemalonu. Valstybės pareigūnas visada siųs tokį signalą visuomenei.
Mes būsime priversti žiūrėti į piešinius, analizuoti, bandyti atspėti, ką jie reiškia. Tai blaško ir atitraukia dėmesį nuo reikalų, kuriuos politikas turi spręsti“, – teigia G.Drukteinis.
Specialistas pabrėžia, kad tatuiruotės nesuderinamos su oficialia apranga, be to, žmogui prideda nerimtumo. Anot G.Drukteinio, jei piešiniai ant kūno taps norma, greitai elite sulauksime ir džinsų.
„Dabar yra madingos šukuosenos, apranga, žodynas, laikysena, gestai... Kur tik nori galima įžvelgti madą. Bet kodėl mes turime iš visų variantų pasirinkti patį blogiausią? Jeigu priimsime tatuiruotes į elitą, netrukus sulauksime džinsų, nedepiliuotų kojų, neskustų pažastų, keiksmažodžių. Tatuiruotės neišvengiamai prie to veda“, – spėja etiketo žinovas.
Išorė yra mūsų vidaus iliustracija
G.Drukteinis atkreipia dėmesį, kad politikai privalo demonstruoti tam tikras vertybes: patikimumą, tvirtumą, kompetenciją, mokėjimą įsiklausyti, priimti kito žmogaus nuomonę. Valstybės pareigūno išvaizda, laikysena minėtas vertybes turėtų komunikuoti visuomenei. O tatuiruotės to toli gražu nedaro.
„Kokias vertybes komunikuoja tatuiruotės, šimtai auskarų veide, mėlyni plaukai? Tarytum – koks skirtumas, svarbiausia žmogaus vidus. Tačiau neužmirškime, kad išorė yra mūsų vidaus iliustracija. Taip, žmogus gali būti menininkas, paskendęs savo ieškojimuose, kūryboje, bet mes kalbame apie valstybinę struktūrą, kurios didžiausia paskirtis yra užtikrinti stabilumą.
Jeigu mūsų problemas spręs eklektiškai atrodantis žmogus, mes žinosime, kad jo galvoje yra sumaištis, chaosas, noras įsiverti dar vieną auskarą. Jis energiją skirs savo vidiniams demonams spręsti, o ne mūsų valstybės problemoms spręsti“, – aiškina etiketo specialistas.
Tatuiruotė tarp elito laikoma vidutinybės ženklu – tai nėra olimpinis medalis, uždirbti milijonai ar atliktas akademinis darbas. Tatuiruotė yra visiškai pilko, nieko gyvenime nepasiekusio žmogaus bandymas atkreipti į save dėmesį.
Genčių tatuiruotės pateisinamos
G.Drukteinis sutinka, kad visuomenei reikėtų diskutuoti ne apie išvaizdą, o apie valstybės pareigūno darbus, tačiau jei asmuo gyvenime nieko neveikia, lieka tik aptarinėti jo tatuiruotes.
„Tatuiruotė tarp elito laikoma vidutinybės ženklu – tai nėra olimpinis medalis, uždirbti milijonai ar atliktas akademinis darbas. Tatuiruotė yra visiškai pilko, nieko gyvenime nepasiekusio žmogaus bandymas atkreipti į save dėmesį: „Tipo pasižiūrėk į mane ir įvertink, nes nieko kito šiam pasauliui pademonstruoti neturiu, todėl į antakius prisivėriau auskarų“, – rėžia etiketo žinovas.
Paprašytas aptarti N.Zelandijos atvejį, kai moters veidą puošia tradicinė tatuiruotė, G.Drukteinis sako, kad tai yra du skirtingi dalykai. Šioje valstybėje maoriai nuo senų laikų tatuiruojasi veidus, o jų piešiniai turi reikšmę. Tai – kultūrinis paveldas.
„Tokiu atveju viskas gerai. Juk ir Afrikos lyderiai turi atitinkamas šukuosenas, galvos apdangalus, įdomesnio fasono aprangas. Mums tai gali atrodyti juokingai, tačiau mes puikiai suprantame, jog tai yra daug amžių siekianti tradicija. Pagarba tiems žmonėms, kurie jos laikosi.
Kalbant apie tatuiruotes mūsų kultūroje, jos visada buvo kalinių ženklas, slaptas nusikaltėlių kodas. Pas mus tatuiruotės yra kaip trumpalaikis mados kaprizas, kuris po kelių metų praeis. O N.Zelandijoje tai egzistuoja jau šimtmečius“, – sako G.Drukteinis.
Etiketo žinovas nesutinka, kad turėtume tolerantiškiau žiūrėti į valstybės pareigūnų provokuojančią išvaizdą. Kai kuriems žmonėms tatuiruotės tinka, tačiau valstybės pareigūnams jų demonstruoti nevalia.
„Jeigu aikštelėje kamuolį vaikosi futbolininkas ar krepšininkas, viskas normalu. Jis turi būti nešvarus, suprakaitavęs, apsipylęs kraujais. Bet ar būtų malonu, jei jus operuotų chirurgas tatuiruotomis rankomis? Tie žmonės, kurie liečiasi prie mūsų maisto, kūno, problemų, turėtų būti švarūs“, – teigia G.Drukteinis.
