Su mylimąja susipažinome internetu, jau kapsėjo antrieji metai, kai buvome pora, tad laikui bėgant viduje brendo noras pirštis ir pasakyti jai, kokia ji man svarbi. Tiesą sakant, sunku dabar ir atsiminti, kiek laiko truko sužadėtuvių planavimas, bet tikrai keletą mėnesių, nes norėjosi tvirtai pasiruošti ir tą dieną jai padovanoti nepamirštamų emocijų ir prisiminimų.
Iš daugelio idėjų pasirinkau tą, kuri jai būtų pati netikėčiausia. Viskas prasidėjo nuo laiško, kurį dedikavau jai ir kuriame išdėsčiau visus savo jausmus. Tačiau jis buvo ne šiaip įprastas laiškas, o dalis dėlionės, siekiant įgyvendinti piršlybų sumanymą. Tame laiške užšifravau paties sukurtus piršlybų žodžius, kuriuos įmanoma perskaityti tik uždėjus specialius lapus, o patį laišką padalinau į keletą atskirų dalių ir kiekvieną iš jų įteikdavau paskutinį mėnesį iki piršlybų.
Kitas plano etapas buvo nukeliauti pas mylimosios tėtį ir praprašyti jos rankos įrašant vaizdo įrašą. Teko labai gražiai paprašyti, kad neatskleistų paslapties iki pat lemtingos dienos.
Kadangi žinojau, jog mano draugė niekada nėra čiuožusi pačiūžom, nusprendžiau mėnesį iki piršlybų jai pasiūlyti nuvykti į kitą miestą pačiuožinėti kartu, tačiau tai buvo tik mažytis melas, siekiant įgyvendinti pasipiršimo idėją.
Tuo metu neturėjau mašinos, todėl pamaniau, kad kelionė tradiciniu tarpmiestiniu autobusu bus kaip tik tas, ko man reikia. Dar keletą mėnesių iki piršlybų (žinodamas jau scenarijų) nukeliavau į autobusų parką išsinuomoti autobuso, kuris vyktų būtent tuo maršrutu. Suderinome detales, tereikėjo tik patikslinti konkretų laiką.
Taip pat susitikau su kolega ir jis padėjo surasti saujelę muzikantų, kurie galėtų pagroti važiuojančiame autobuse. Visi susižavėję idėja labai maloniai sutiko pagelbėti.
Taigi, planas buvo toks – apsimesti, kad vykstame į kitą miestą čiuožinėti, tačiau iš tiesų pakeliui važiuojant imituoti įprastą kelionę autobusu ir jos metu pasipiršti dainuojant muzikantams ir galiausiai sustojant prie restorano.
Taigi, atėjus lemtingai dienai, su mylimąja susitarėme susitikti įprastoje autobusų stotelėje. Kiek anksčiau prieš tai, susitikau su bendrininkais ir pagalbininkais aptarti paskutines detales, įsidėjau į kišenę kruopščiai padirbtus bilietus, paprašiau vairuotojo užsidėti priekyje lentelę su tarpiemstiniu maršrutu bent jau tol, kol įlipsime, o kitų draugų paprašiau, kad nuvarytų tėvų mašiną į reikiamą vietą ir išskleistų plakatą su žodžiais: „Tekėk už manęs“.
Visi muzikantai į autobusą įlipo pirmoje stotelėje pirmiau nei mes, tad mylimoji vos mums tik įlipus į autobusą pagalvojo, kad jis niekuo nesiskiria nuo kitų, tik tiek, kad grupelė jaunuolių vyksta į muzikos festivalį ir repetuoja.
Taip pat skaitykite: Vidmantės tėvų sužadėtuvių istorija. „Tėtis mamai pasipiršo ant vandens“
Įsidėjau į kišenę kruopščiai padirbtus bilietus, paprašiau vairuotojo užsidėti priekyje lentelę su tarpiemstiniu maršrutu bent jau tol, kol įlipsime, o kitų draugų paprašiau, kad nuvarytų tėvų mašiną į reikiamą vietą ir išskleistų plakatą su žodžiais: „Tekėk už manęs“.
Viskas vyko labai įtaigiai, net vairuotojas savo komentaru sustiprino įspūdį, kad muzikantai būtent ir vyksta į kitą miestą dalyvauti festivalyje, o bilietai atrodė kaip tikri, todėl nekėlė menkiausio įtarimo, kad kelionė baigsis visai ne ten, kur planuota.
Bevažiuojant autobusu, muzikantai grojo įvairiausio tipo dainas, tad mylimoji buvo šiek tiek nepatenkinta, nes norėjo pasnausti kelionės metu. Jau pamaniau, kad viskas gali žlugti, tačiau šiek tiek ją pakalbinus viskas susidėliojo į vietas. Kiekvienas autobuso įveiktas kilometras man atrodė tarsi amžinybė, nes laukiau sutartos vietos, kuomet dėl per didelio triukšmo eisiu „raminti“ įsisiautėjusių muzikantų.
O iš tiesų ėjau paprašyti muzikos ritmo, kad galėčiau repuodamas pasakyti žodžius, kurie ir buvo paslėpti tame užšifruotame laiške. Tą sekundę mylimoji pabalo ir mėgino mane sulaikyti, nes buvau vienas prieš beveik dešimtį muzikantų, tačiau kai paprašiau jų trupučio muzikos, viskas pasikeitė... Ji sutriko, nurimo ir iš nuostabos sustingusi žiūrėjo į mane.
Taip pat skaitykite: Ramūno sužadėtuvių istorija. „Savo merginai nusprendžiau pasipiršti ne prie sriubos“
Galiausiai autobusas sustojo sutartoje vietoje, nukreipiau jos dėmesį pro langą, už kurio draugai jau laikė plakatą, tad kol ji atsisuko ir jį pamatė, paskubomis išsitraukiau žiedą, priklupau ant kelio ir pasipiršau. Dar iki šiol, žiūrėdamas vaizdo įrašą, pamenu jos kupinas nuostabos akis ir emocijas, kurios tryško tarsi intensyvūs saulės spinduliai. Viskas baigėsi žodžiu „Taip“, karštu bučiniu ir dideliu stipriu apsikabinimu.
Tuomet išlipome visi iš autobuso, pasidarėme bendrą nuotrauką, visi susėdo į autobusą ir grįžo atgal, o mes likome pietauti restorane, kuriame ji nustebo ne ką mažiau. Kai jau užsisakėme patiekalus, aš jai padaviau paskutinius laiško dekodavimo lapus, ir ji suprato, kad visą tą laiką mano piršlybų priesaiką ji jau turėjo, na, o labiausiai buvo apstulbusi, kai paėmęs fotoaparatą parodžiau filmuotą medžiagą su jos tėčiu.
Papietavę abu romantiškai praleidome pusdienį, vaikščiodami Burbiškio dvaro tulpių lauke, ir galiausiai grįžome abu laimingi namo. Po savaitės, gavęs filmuotą medžiagą iš fotografo, sudėliojau filmuką, kurį jai ir padovanojau kaip dar vieną romantišką simbolį mūsų bendro gyvenimo kelyje...
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Kaip aš susižadėjau“ (konkurso sąlygas rasite čia).
- Dviejų piršlybų istorijų, kurias atrinks redakcijos sudaryta komisija, autoriams atiteks po dvigubą kuponą masažo paslaugoms ajurvedos centre „SPA Shanti“ (vieno kupono vertė – 29 eurai (100 Lt)). Taigi, jei jūsų istorija laimės, gausite 2 kuponus.
- O skaitytojų balsų daugiausia surinkusios istorijos autorius galės džiaugtis grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ dovanų čekiu visoms paslaugoms (čekio vertė – 87 eurai (300 Lt)).
Visas iki šiol atsiųstas istorijas paskaityti galite, paspaudę čia.
