2019 06 11

Edita apie meditacijos poveikį: ji padėjo išmokti gyventi savo, o ne kitų žmonių gyvenimą

Apie meditaciją, kaip apie vieną seniausių žmonijos praktikų, daug kalbama ir rašoma. Mokslininkai jau atliko tūkstančius tyrimų, susijusių su meditacijos poveikiu žmogui. Tačiau kokia yra tiesa? Ar meditacijos praktikai gali patvirtinti mokslininkų žodžius? Ar tikrai meditacija gali būti laimės ir sveikatos receptu?
Edita Esenku
Edita Esenku / Evelinos Barzdelienės nuotr.

Gydomosios tao meilės lektorė, dao technikų instruktorė Edita Esenku Šimkutė yra viena iš tų, meditaciją praktikuojančių žmonių, sukaupusių nemažą patirtį ir galinčių ja pasidalinti. Nepaisant to, kad meditacija Editos gyvenime atsirado prieš septynerius metus, tai, anot jos, yra procesas, kuriam nėra pabaigos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kai pakeičiau savo gyvenimo būdą į sveikesnį – atsisakiau alkoholio, nesveiko maisto, pradėjau užsiimti daosių joga, ciguno energetinėmis praktikomis, daosių tantra – meditacijos man buvo tikra atgaiva, kuri įnešė daug stabilumo į mano gyvenimą. Iš pradžių mokiausi dao meditacijų iš videoįrašų su meistru Manteku Čija, o vėliau pradėjau keliauti pas meistrą mokytis gyvai“, – pasakoja Edita.

Evelinos Barzdelienės nuotr./Edita Esenku
Evelinos Barzdelienės nuotr./Edita Esenku

Meditacija yra procesas, kuriam nėra pabaigos, nuolat yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, tam, kad įsisavintų bazinę šešių gydomųjų garsų meditaciją, Edita užtruko kelias savaites. Tik tada galėjo ją atlikti savarankiškai, be jokio įrašo, tačiau tikrasis pajautimas, kaip meditacijos metu kūne juda energija, atėjo gerokai vėliau.

„Tie pojūčiai nuolat kinta, virsmai tęsėsi dar kelis metus, kol viduje atsirado tikrasis džiaugsmas“, – pasakoja lektorė, dabar mokanti medituoti ir kitus.

Meditacijos poveikis sveikatai

Meditacijos poveikis žmogaus sveikatai įrodytas jau tūkstančiais mokslinių tyrimų. Pavyzdžiui, grupė Europos mokslininkų, tyrinėdami, kaip meditacija gali paveikti žmogaus genetinį lygmenį, nustatė, kad įvairios meditacinės praktikos gali padėti įveikti lėtinį stresą, o tuo pačiu ir jo sukeliamas ligas. Jie teigia, kad reikia daugiau ir išsamesnių mokslinių tyrimų, jog išsiaiškintų, kaip tai vyksta, tačiau meditacijos ir proto bei kūno net DNR lygmenyje ryšys yra neabejotinas.

Kita amerikiečių mokslininkų grupė nustatė, kad meditacijos padėjo žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, sumažinti fizinius skausmus. Taip pat jie nustatė ryšį tarp meditacijos, depresijos simptomų ir gyvenimo kokybės.

Dar vienos mokslininkų grupės atlikti tyrimai parodė, kad vos po 8 savaičių meditacijų programos sustiprėjo tyrime dalyvavusių asmenų imuninės sistemos funkcijos. Kitas mokslinis tyrimas atskleidė, kad po meditacijų programos sumažėjo tyrimo dalyvių uždegiminių procesų rodikliai. Ir panašių tyrimų galima aptikti labai daug.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė apie naujas streso rūšis, kurias sukelia komfortas ir turėjimas daug laisvo laiko

E.Esenku Šimkutė pasakoja, jog prieš pradėdama medituoti, kaip ir daugelis žmonių, savo sveikatą vertino gerai ir nemanė, kad gali dar kažkas pasikeisti. „Išbandžiusi meditacines technikas supratau, kad pernelyg gerai save vertinau. Medituojant nuolat išlįsdavo negatyvių emocijų atsiminimai, sudėtingos ir konfliktinės situacijos, kurias per ašaras meditacijos metu paleisdavau, ir su laiku pajutau, kad mano vidus palengvėjo.

Supratau, kad anksčiau gyvenau su depresyviomis mintimis, o pradėjusi medituoti pakeičiau savo vidinę programą iš destruktyvios į pozityvią. Be to, pakeitus mitybą į sveikesnę, meditacijos padėjo man nesugrįžti prie cukraus ir gliuteno, išlaikyti valią ir emocinį stabilumą – tapau kantresnė ir stabilesnė“, – atskleidžia Edita.

Meditacijos ir laimės ryšys

Moksliniai faktai rodo, kad meditacija turi teigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir psichologinei žmogaus sveikatai, apie kurią pastaruoju metu vis daugiau kalbama. Psichologijos mokslų daktarė, Stanfordo universiteto užuojautos ir altruizmo tyrimų ir švietimo centro mokslinė vadovė, knygos The Happiness Track autorė, Emma Seppala teigia, kad meditacija padeda jaustis laimingesniems ir net gerina porų tarpusavio santykius.

Mokslininkė pabrėžia, kad medituodami atsipalaiduojame, lengviau įveikiame stresą ir neparsinešame jo namo. Meditacija skatina pozityvias mintis, gerą nuotaiką, dėkingumą ir meilę, o visa tai, anot autorės, stiprina ryšį su antrąja puse, kuria artumą.

Šiuos mokslinius faktus patvirtina ir gydomosios tao meilės lektorė, meditacijų praktikė E.Esenku. „Absoliučiai pritariu – meditacija padeda jausti meilę ir laimę. Tačiau turiu pasakyti, kad tai įvyksta ne iš karto. Iš pradžių vyksta apsivalymo procesas: ašaros, paleidžiamas negatyvas, apsivaloma tiek nuo dabarties, tiek nuo vaikystės nemalonių prisiminimų.

Mes – kaip indas: jei jis pilnas negatyvaus turinio, tai nebėra vietos „įpilti“ pozityvių minčių. Todėl tik po apsivalymo etapo ateina meilės, laimės ir gerumo generavimo etapas, kuris ir suteikia laimės pojūtį“, – pasakoja Edita.

Žmogaus laimė neabejotinai susijusi ir su jo socialiniais ryšiais. Galima aptikti mokslinių tyrimų, įrodančių, kad meditacijos turi įtakos žmogaus socialiniams ryšiams, t. y. žmogus sustiprėja emociškai, tampa empatiškas, labiau užjaučiantis, o tai stiprina ryšius su kitais žmonėmis. Tai pabrėžia ir minėta mokslininkė E.Seppala.

Tuo tarpu E.Esenku teigia, kad meditacijos padeda žmonėms susibalansuoti: jei kažkas pernelyg grubus – sušvelnėja, jei kažkas per daug jautrus – sustiprėja.

„Nuo gimimo buvau jautri, iki šiol negaliu žiūrėti filmų su liūdna pabaiga, nes visada byra ašaros ir jaučiu užuojautą filmų dalyviams. Tad mano atveju meditacijos subalansavo mano vidų, kad išmokčiau mažiau prisirišti prie kitų žmonių išgyvenimų, t. y. sugrįžti į čia ir dabar, į savo gyvenimą, o ne gyventi svetimų žmonių gyvenimus“, – pasakoja Edita ir pabrėžia, kad ryšiai su kitais žmonėmis yra svarbūs – privalo būti pagarba ir mandagumas kitiems žmonėms, draugiškas ir šiltas elgesys. Tačiau „daosiai“, anot Editos, „akcentuoja visų pirma pasirūpinti savimi, o ne išdalinti savo turimą energiją kitiems.“

Meditacijos nauda moteriškumui

Meditacija daro teigiamą poveikį ir moters sveikatai, moteriškumui. Edita atskleidžia, kad moteris priešmenstruaciniu laikotarpiu išgyvena emocinį nestabilumą, todėl meditacijos padeda susibalansuoti.

Vesdama mokymus moterims, lektorė pradeda nuo meditacijos ir tik vėliau supažindina su daosių seksualinėmis praktikomis.

„Paraleliai su meditacijomis į mano gyvenimą atėjo ir daosių tantra – gydomoji tao meilė. Tai moteriškos seksualinės praktikos, kurios padeda palengvinti menstruacijas, subalansuoti hormonus, moteris išmoksta gerokai daugiau patirti su savo mylimuoju miegamajame, bet kas svarbiausia – pradeda turėti daugiau gyvybinės energijos.

Dao meilės praktikos neatsiejamos nuo meditacijų, nes seksualinė energija mūsų kūne yra neutrali ir padaugina tai, ką mes tuo metu jaučiame. O tos emocijos juk gali būti tiek pozityvios, tiek ir negatyvios, tad prieš užsiimant seksualiniu kung fu reikia jausti meilę ir laimę – pozityvias emocijas“, – atskleidžia Edita.

Moterys, besilankančios Editos mokymuose, dažnai nori praleisti meditacijas, tačiau kai jas išbando, reakcija būna panašiai kaip ir lektorės prieš septynerius metus – „kaip gera paleisti visą stresą ir negatyvą“. Išbandžius meditacijas, moterys pasakoja, jog pajaučia daugiau meilės sau, pakyla savivertė, labiau myli savo netobulą kūną, lengviau praeina priešmenstruacinis laikotarpis ir net sušvelnėja turimų ligų simptomai.

Patvirtindama meditacijos teigiamą poveikį sveikatai ir laimei, Edita Esenku pataria imtis meditacinių technikų, kurios, anot praktikės, suteikia sparnus naujam pozityviam gyvenimo etapui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis