Egzotinių gyvūnų prieglaudą įkūrusi Rūta: esu pakraupusi, kokį skausmą augintiniams gali sukelti žmogus

Išmesti į lauką egzotiniai gyvūnai sušąla per pusvalandį

Mintis atidaryti egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudą Rūtai kilo pastebėjus, kad Lietuvoje tokios įstaigos nėra. Laikinai prieglaudėlė įkurta Prienų rajone, R.Jatkonienės namuose, tokiam sprendimui šeimos nariai neprieštaravo – Rūtos vyras pats pasiūlė įsteigti globos namus.

„Jei nebūtų poreikio, nebūtų ir prieglaudos. Džiugu, kad į mus kreipiasi ne tik norintys atiduoti gyvūnėlį, bet ir pasisiūlantys priglausti bei prisidėti prie gyvūnų gerovės.

Nesitikėjome, jog nuo pirmų minučių sulauksime tokio žmonių susidomėjimo. Iš skambučių, žinučių skaičiaus galima manyti, kad žmonėms rūpi“, – aiškina prieglaudos vadovė, prasitardama, kad ateityje planuoja persikelti į naujas patalpas ir rengti edukacines programas.

Rūta teigia, kad palyginus su šunimis ir katėmis, Lietuvoje nebereikalingų egzotinių ar dekoratyvinių gyvūnų nėra daug. Vis dėlto paliktų gyvūnėlių skaičius vis tiek nemažas.

„Po truputį įgiję žmonių pasitikėjimą, gauname vis daugiau pranešimų apie paliktus sušalti egzotinius, dekoratyvinius gyvūnus. O kiek jų mūsų nepasiekia... Baisu vertinti. Driežiukas ar papūgėlė – ne šunelis, kuris ieškos šilto kampo ir prisiglaus jame. Egzotiniai gyvūnai tokiu metų laiku sušąla per 30 minučių“, – sako R.Jatkonienė.

Driežiukas ar papūgėlė – ne šunelis, kuris ieškos šilto kampo ir prisiglaus jame

Šiuo metu prieglaudoje gyvena 14 gyvūnų, tačiau yra didelė jų kaita, todėl skaičius nuolat kinta. Dažniausiai į globą patenka dekoratyviniai triušiai, žiurkės ir paukščiai, jūrų kiaulytės, vandens vėžliai, įvairios papūgos.

„Dažniausiai žmonės nebeturi laiko gyvūnui, užauga vaikai, pasikeičia gyvenimo sąlygos – dėl to nusprendžia juos atiduoti. Norime kuo labiau skatinti ir mokyti žmones apie sąmoningą gyvūno pasirinkimą, atsakomybę“, – pasakoja Rūta.

Asmeninio albumo nuotr./Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudos globotiniai

Vienas žiauriausių nutikimų – musės lervų apgraužta šinšila

Nemažai šeimininkų patys kreipiasi į prieglaudą pranešdami, kad norėtų atiduoti jiems nebereikalingą gyvūną. R.Jatkonienė tokių žmonių nekritikuoja, jiems nemoralizuoja, o tik priglaudžia atvežtą gyvūnėlį.

„Niekada neteisiu žmogaus ir neklausinėju priežasčių. Jeigu šeimininkas nori, pats pasipasakoja. Mūsų tikslas yra sumažinti išmetamų bei migdomų gyvūnų skaičių, o ne smerkti. Ne mums tą reikia daryti“, – tikina vadovė.

Nors didžioji dalis žmonių apie norą atiduoti gyvūną informuoja patys, pasitaiko atvejų, kai yra tekę ieškoti į lauką išmestų gyvūnų. Rūta prisimena žiaurų elgesį su šinšila praėjusiais metais, apie kurią, gulinčią stovėjimo aikštelėje, pranešė pašalinis žmogus.

„Suskambus telefonui, išgirdau keistą prašymą padėti: „Tikėtina, kad stovėjimo aikštelėje, Kleboniškio miške, mačiau šinšilą.“ Labai lijo, sunku buvo ką nors įžiūrėti, bet greitai nuvykau į vietą, kuri buvo nupasakota. Ten tupėjo visiškai permirkusi šinšila. Grįžusi namo, puoliau ją džiovinti ir pakraupau – ji buvo aplipusi dzikais – musės lervomis.

Kol bandžiau iššukuoti ir juos išimti, ji man iš skausmo kando, o aš verkiau. Ne dėl to, kad man skaudėjo, o dėl to, kokį skausmą jai sukėlė žmogus. Išėmiau iš įvairių kūno vietų, tačiau be pagalbos iš vienos akytės niekaip negalėjau ištraukti. Kitą rytą, nuvykus pas veterinarus ir pradėjus išiminėti, visi pakraupome – akis iškrito, dzikai ją buvo išgraužę“, – šiurpią istoriją prisimena Rūta. Vis dėlto nuskriausta šinšila pasveiko ir surado naujus namus.

Įspėjame, kad vaizdo įrašas gali šokiruoti:

Rudenį vykęs šunų daugintojų skandalas buvo palietęs ir R.Jatkonienės prieglaudą. Vadovė prisimena, kaip iš vienos asociacijos gavo pagalbos prašymą – surinkti gyvūnėlius iš Prienų.

„Kai pradėjo vardinti, kokį lobį rado, netekome žado. Siaubingomis sąlygomis, lyg sąvartyne buvo sukrauti narvai su papūgėlėmis, triušiais, trumpasnapiais balandžiais, jūros kiaulytėmis, kanarėlėmis. Atrodė, negali dviejuose kambariuose būti tiek gyvūnų. Pasirodo, gali“, – prisimena Rūta, sakydama, kad tuo metu net nebuvo kada verkti, nes reikėjo kuo greičiau pasirūpinti rastais gyvūnais.

Nuvykus pas veterinarus ir pradėjus išiminėti, visi pakraupome – akis iškrito, dzikai ją buvo išgraužę

R.Jatkonienė pasakoja, kad kartą į prieglaudą buvo patekę du anoliai, kurie, įsmukę į jūrinių konteinerių automobilį, atkeliavo iš Amerikos.

„Driežai išgyveno nepilnus metus. Taip pat turėjome medvarlę, kuri irgi į Lietuvą papuolė nelegaliai. Dažniausiai papuola gyvūnai, kurių amžiaus mes nežinome ir nustatyti neįmanoma“, – aiškina Rūta.

Asmeninio albumo nuotr./Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudos globotinis

Šiuo metu prieglaudoje gyvena ir kitas nedidelis driežiukas, atvykęs lapkričio pabaigoje. Jį, įdėtą į dėžutę ir paliktą gatvėje, rado pro šalį ėjusi moteris.

„Sureagavome žaibiškai, nes moteris neturėjo galimybės pasirūpinti šaltakrauju gyvūnu, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra. Kadangi tai buvo Vilniuje, susisiekėme su kita prieglauda, kurioje driežiukas šiltai sulaukė ryto.

Anksti ryte darbuotoja nuskubėjo į gyvūnų prekių parduotuvę nupirkti nelaimėliui maisto, o išsikalbėjus su pardavėja, paaiškėjo, kad būtent ji vakar pardavė driežiuką kaip dovaną“, – pasakoja Rūta ir priduria, jog perkant gyvą dovaną, itin svarbu išsiaiškinti, ar žmogus pasiruošęs ją priimti, kad neatsitiktų taip, kaip šiuo atveju.

Beveik prieš du mėnesius prieglaudą pasiekė ir vėžliukas, rastas Petrašiūnų mikrorajone Kaune. Kaip jis atsidūrė lauke, neaišku, tačiau toks žmonių elgesys padarė nemažai žalos – įtariama, kad jis buvo apkandžiotas šuns.

„Atskilusios kiauto dalies išgelbėti nepavyko, bet jis nuo to nepasidarė bjauresnis. Jam tai suteikia savotiško išskirtinumo. Džiaugiamės, kad kiautas nebekraujuoja, o tinkama priežiūra padės greičiau pasveikti“, – sako Rūta.

Asmeninio albumo nuotr./Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudos globotinis

Jeigu priglaustiems gyvūnams reikalinga veterinaro pagalba, Rūta iš karto juos veža pas specialistus. Vis dėlto ne visus pavyksta išgelbėti.

„Patys gyvūnų negydome. Deja, kaip bebūtų gaila, ne visiems galime padėti. Gyvūną šeimininkams dovanojame tik tada, kai esame įsitikinę dėl jo sveikatos būklės. Jeigu globotinis turi sveikatos sutrikimų ar išvaizdos problemų, atiduodame apie tai informavę būsimus šeimininkus, kurie pasirašo dovanojimo sutartį“, – sako R.Jatkonienė.

Egzotiniai gyvūnai dažniau kankinami ne specialiai

Paprastai pamesti gyvūnai labiausiai būna nukentėję išoriškai, tačiau pasitaiko atvejų, kai nuo patirtos skriaudos gyvūnams prasideda depresija. Su tuo susidūrė ir Rūta, kurios globojama papūga sirgo šia liga.

„Papūgoms depresijos būna kelių rūšių: savęs pešiojimas ir nekontaktavimas su aplinkiniais. Pirmoji pasitaiko dažniausiai. Veterinarai sako, kad dažnai pagalba būna suteikiama per vėlai, todėl gyvūnams ne visada pavyksta pasveikti. Tokią ligą diagnozuoti gali tik jie“, – sako R.Jatkonienė.

Matyti nukankintus gyvūnus reikalauja daug jėgų ir emocijų, tačiau Rūta pabrėžia, kad svarbiausia yra juos paimti bei pabandyti išgelbėti.

„Sunku išgyventi. Bet turime tikslą paimti gyvūnus be pretenzijų ir smerkimo – geriau tegul atiduoda mums nei užmigdo ar išmeta į pražūtį. Stengtis verta dėl kiekvieno – juk tai gyvybė, kad ir kokio ji dydžio“, – tikina prieglaudos vadovė.

Asmeninio albumo nuotr./Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudos globotinis

Pagrindinė žmonių daroma klaida ta, kad dažnai gyvūnus įsigyja neapgalvotai. Anot R.Jatkonienės, egzotiniai ir dekoratyviniai gyvūnai reikalauja specialių žinių bei laikymo sąlygų, todėl vos pamačius, kad nepavyks to užtikrinti, gyvūno atsisakoma.

Geriau tegul atiduoda mums nei užmigdo ar išmeta į pražūtį

Lietuvoje kartais vis nuskamba žiauraus elgesio su gyvūnais istorijų, tačiau dažniausiai jose figūruoja šunys, rečiau – katės. Prieglaudos vadovė sako, kad išmestų egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų žmonės nemato, kadangi jie tiesiog žūva.

„Šunys ir katės – augintiniai, populiarumu lenkiantys kitus. Dėl populiacijos gausos jie dažniau sutinkami prieglaudose. Egzotiniai, dekoratyviniai gyvūnai taip pat kankinami, tik dažniau ne specialiai, o suteikiant jiems netinkamas sąlygas: per maži narvai, netinkama mityba“, – pasakoja Rūta.

Padėti gyvūnams galite ir jūs:

VŠĮ „EGZOTICSOS“
Įmonės kodas 305634919
Sąskaitos nr. LT737300010164951801 SWEDBANK