Socialinių tinklų sutrikimas parodė žmonių priklausomybę
Anot M.Lapinsko, pirmadienio vakarą sutrikusi feisbuko, instagramo ir kelių kitų socialinių tinklų veikla parodė tris aiškius dalykus. Pirmiausia specialistas pastebi, kad neturint galimybės bendrauti nuotoliniu būdu, dalis žmonių po ilgo laiko su artimaisiais pasikalbėjo telefonu vietoje to, kad rašytų žinutę.
„Visai smagu pabūti vienam. Kas čia žino, galbūt kam nors gimė daug genialių idėjų knygai, apmąstymų apie karjeros pokyčius, žmonės ryžosi prisipažinti meilėje arba priėmė sprendimą išsiskirti.
Man atrodo, nieko baisaus neatsitiko. Pabuvome pusdienį be socialinių tinklų – aš pats net nepajaučiau poveikio. Gal tie, kurie labiau įsitraukę į tokią veiklą, užfiksavo trikdžius, bet tikrai nestojo traukiniai ir nekrito lėktuvai“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Vis dėlto daliai žmonių populiarių socialinių tinklų sutrikimai sukėlė nedidelę paniką ir sąmyšį, o tai, M.Lapinsko nuomone, parodo turimą priklausomybę.
„Kaip rinkodaros specialistas, darau išvadą, kad buvimas kartu su žmonėmis per feisbuką ar instagramą, suteikia panašų jausmą kaip susikibimas rankomis. Žinote, kai per konferenciją truputį manipuliuojantis vedėjas paprašo pamasažuoti kaklą priešais stovinčiam žmogui, – visa tai daroma tam, kad išsiskirtų hormonas, vadinamas oksitocinu, kuris pažadina meilę vienas kitam.
Kaip ir dėl visų hormonų, mes dėl to jaučiamės smagiai. Tačiau nutrūkus jo tiekimui, prasideda lomkės. Tai nėra malonu, todėl kai kurie žmonės supanikavo“, – sako komunikacijos specialistas.
Subrendę žmonės gali geriau įvertinti naudojamų socialinių tinklų poveikį, tačiau M.Lapinsko įsitikinimu, besiformuojančioms asmenybėms priklausomybė gali būti gana pavojinga.
„Apie tai, kad tabakas kenkia, buvo pradėta kalbėti praėjus 50–60 metų nuo komercinių cigarečių atsiradimo. Kas čia žino, galbūt po kurio laiko bus pradėta svarstyti ir apie neigiamą socialinių tinklų poveikį, – teigia M.Lapinskas. – Kiekvienas malonumas, vartojamas dideliais kiekiais, gali tapti nuodu – tai įmanoma pritaikyti ir socialiniams tinklams.“
Dėl sutrikimų panikuoti nereikėtų
Pasak M.Lapinsko, socialiniai tinklai kai kuriems yra puikus laiko praleidimo būdas, kai, pavyzdžiui, stovima eilėje ar laukiama autobuso. Dalis žmonių tuo metu turi įprotį išsitraukti telefoną ir taip tarsi produktyviau išnaudoja turimas laisvas minutes.
Tačiau jei sutrikus feisbukui, kyla asmeninių problemų, komunikacijos ekspertas tikina, jog taip būti neturėtų.
„Socialiniai tinklai yra kaip negeras kvapas, kuris užpildo visą erdvę. Įsivaizduokime, konferencijoje klausomės neįdomaus pranešėjo. Ką darome? Išsitraukiame telefoną ir pasižiūrime, kas vyksta kitur. Tai rodo ne tik patrauklumą, bet ir įvairiapusiškumą – mes galime neįpareigojančiai bendrauti, stebėti kitus bei lengvai užpildyti turimą laiką.
Mes taip įpratome socialiniais tinklais užpildyti turimas laiko skyles, kad ryškiai pajutome, kai šie sutriko. Vis dėlto, jei šeimoje prasidėjo barniai, nes sustreikavo feisbukas, reikėtų kreiptis į terapeutą. Norisi tikėti, kad labiausiai nukentėjo ne poros, o tie, kurie socialiniais tinklais tik užimdavo turimą laisvą laiką.
Pasidžiaukime, kad neatsirado partija, kuri pareikalavo jiems išmokėti kompensacijas“, – šypsosi M.Lapinskas.
Mes taip įpratome socialiniais tinklais užpildyti turimas laiko skyles, kad ryškiai pajutome, kai šie sutriko.
Prasidėjus populiariausių socialinių tinklų trikdžiams, šoktelėjo tokių programėlių, kaip „Telegram“ ar „Signal“, naudojimas. Vis dėlto komunikacijos eksperto nuomone, šiems džiaugtis dar per anksti.
„Naudotis socialiniais tinklais yra įprotis. Šiais laikais žmonės, turintys išmaniuosius telefonus, pagrindiniame ekrane turi 1–2 susirašinėjimo programas, tad pasirinkimas būdavo aiškus. Sutrikus jų veiklai, ėmė labiau naršyti telefone ir atgaivino giliau paslėptas programėlės.
Atrastų programų valdytojams dar nereikėtų trinti rankomis, kaip ir toms žmonoms, į kurias vyrai pažvelgė po ilgesnės pertraukos. Manau, feisbukas išmoko pamoką bei pasistengs užtikrinti, kad daugiau tai nepasikartotų. Nors aš nebūčiau prieš, jei turėtume šeštadienį ar sekmadienį be jo“, – svarsto M.Lapinskas.
Praėjus dienai po sutrikimų, socialiniuose tinkluose galima pamatyti ne tik šmaikščių žmonių pajuokavimų, bet ir šiek tiek nerimo. Tačiau M.Lapinskas įsitikinęs, kad baimintis tikrai nereikėtų.
„Jei nedirbate skaitmeninės rinkodaros agentūroje, nesate feisbuko inžinierius ar influencerė, kuri buvo sutarusi spalio 4 d. 19 val. paskelbti puikios dantų pastos nuotrauką, panikuoti nereikia. Kaip ir kiekvienas nutikimas, jis gali pasirodyti baisus, netikėtas, tačiau iš tiesų jo poveikis minimalus ar net neegzistuojantis.
Pasidžiaukime, kad tie žmonės po 50 metų galės savo anūkams pasakoti, kiek daug gyvenime matė, pusdienį be feisbuko buvo, o šie nustebę klausinės, kaip su tuo susidorojo. O tai laikai buvo“, – šypsosi M.Lapinskas.
