Žiurkėno narvelis
Ne veltui sakoma, kad svajoti reikia atsargiai. Net keisčiausi norai vieną dieną gali virsti tikrove. Štai Prancūzijoje, Nantes mieste, veikia viešbutis „La Villa Hamster“. Jame laukiami tie, kurie kada nors troško pabūti... žiurkėno kailyje. Įprastas šios apgyvendinimo įstaigos kambarys – puikiai įrengtas graužiko narvelis. Todėl gyventi jame teks kaip tikram gyvūnui. Miegoti jaukiame guolyje, susuktame iš kvapaus, čežančio šieno. Laiką romantiškai leisti didžiuliame, dviem asmenims skirtame bėgimo rate, karstytis kopėtėlėmis ar šliaužioti ropojimui skirtose erdvėse. Troškuliui ir alkiui po sporto numalšinti viešbučio šeimininkai parūpino specialią pakabinamą gertuvę su vandeniu ir į dubenėlį įbėrė ekologiškų grūdų. Vonios kambaryje nepamiršo pastatyti dėžutės su specialiai graužikams skirtomis medžio drožlėmis... Be viso to, registratūroje su raktu įteikiama žiurkėno kaukė. Kad viešnagė būtų kuo įtikinamesnė!
„Kurdami verslą, norėjome, kad ši vila būtų ne tik patogus, bet ir neišdildomą įspūdį paliekantis viešbutis. Ilgai nesvarstę nusprendėme, kad pati šauniausia patirtis turėtų būti galimybė bent vieną naktį pasijusti gyvūnu“, – neįprastą idėją pristato jos kūrėjai scenografas Yannas Falquerho ir interjero dizaineris Fredericas Tabary.
Sumanymas sulaukė išties didelio dėmesio. Savininkai jau penkerius metus negali atsiginti „La Villa Hamster“ trokštančių pagyventi žurnalistų ir už neįprastą patirtį apie 100 eurų už naktį negailinčių sumokėti smalsuolių. Dėl to artimiausiu metu planuojama kurti „graužikų viešbučių“ tinklą.
Daugiau viešbučio nuotraukų žiūrėkite čia.
Požemių tamsybėse
Kam žiurkėno gyvenimas ne prie širdies, gali išmėginti tamsią kurmio kasdienybę. Daugiau nei šešiasdešimties metrų gylyje po žeme, tokioje neįprastoje vietoje, kurios nepasiekia net menkiausias saulės spindulėlis, veikia viešbutis „Grand Canyon Caverns Suite“. Didžiajame Kanjone (JAV) esantis didžiulis kalkakmenio urvas puikiai tinka gyventi. Jame oras sausas ir grynas. Be to, gausu vietos erdviam miegamajam, svetainei ir net vonios kambariui.
Ši vieta – nenaujas atradimas. Dar šaltojo karo metais joje buvo įrengta patikima slėptuvė, kurioje mėnesiui galėdavo apsistoti apie 2 tūkst. prieglobsčio ieškančių žmonių. Laimė, karai baigėsi, o urvas buvo pritaikytas taikesniems tikslams. Tamsos ir gylio nebijantiems Didžiojo Kanjono klajūnams buvo įrengtas motelis su galimybe pasigrožėti vienu iš paskutinių žmogaus dar nepaliestų gamtos stebuklų Žemėje. Tiesa, 48 kambariai yra įrengti ant žemės ir tik vienas po ja. Šeimininkų teigimu, mažai tikėtina sulaukti grupės turistų, kurių visi – nutrūktgalviai ekstremalai.
Beje, šis gamtos stebuklas – nepigus malonumas. Nuo šių metų kaina už seniausią (urvui per 65 mln. metų!), tamsiausią, giliausią ir tyliausią viešbučio kambarį šoktelėjo net iki 800 JAV dolerių už naktį. Tačiau už šią sumą siūloma unikali patirtis, erdvios miegamojo ir poilsio zonos, retų žurnalų, knygų ir muzikos įrašų kolekcijos. Na ir, žinoma, keletas apšvietimo variantų, jei aklinoje tamsoje ir spengiančioje tyloje nepavyktų ramiai sudėti bluosto.
Daugiau viešbučio nuotraukų žiūrėkite čia.
Žirafų draugija
Ne veltui viešintiems Kenijos (Rytų Afrika) viešbutyje „Giraffe Manor“ prieš naktį siūloma užsidaryti langus. Mat užmaršesni svečiai ryte dažniausiai sulaukia siurprizo. Prašvitus juos žadina ne saulės zuikučiai ar įkyrus skambutis iš registratūros, o šiurkštus vienos iš aštuonių žirafų liežuvis. Kaimynystėje gyvenančios ilgakaklės susirenka ne tik pasveikinti apsistojusiųjų, bet ir nugvelbti jų pusryčių. Kaip ir laukinėje gamtoje „Giraffe Manor“ galioja visiems žinomas gamtos dėsnis – išgyvena stipriausi, budriausi ir greičiausi.
Tačiau dėl to niekas nepyksta. Priešingai, dėl draugiškų žirafų šis Rytų Afrikos viešbutis, veikiantis nuo pat 1930-ųjų, yra vienas unikaliausių pasaulyje. Jame išsaugotas unikalus XX a. pradžios interjero stilius.
Beveik penkių hektarų privačioje teritorijoje esantis viešbutukas ir netoliese plytintis miškas – ne tik žirafų namai. Vos 20 kilometrų nuo Nairobio miesto nutolusioje gamtos oazėje gyvena Afrikos tapyrai, retų rūšių antilopės ir net 180 rūšių paukščiai, kurių niekur kitur nei išvysi, nei išgirsi. Netoliese yra įkurtas danų rašytojos Karen Blixen muziejus. Ją visame pasaulyje išgarsino 1937 m. išleista viena nuostabiausių meilės istorijų „Iš Afrikos“. Muziejuje saugoma kai kuriuos jos knygos, portretai.
Nevalia nepamatyti ir dar vieno stebuklo – 1977 m. Davido Sheldricko įkurtos drambliukų prieglaudos. Nepatingėjusiems pabusti anksčiau suteikiama unikali galimybė pamatyti mažylių maudynes ir maitinimą. Stebėti, kaip našlaičių namų augintiniai žaidžia futbolą ar gaudynių. Išgydyti ir atgavę jėgas prieglaudos gyventojai iškeliauja į Tsavo nacionalinį parką.
Daugiau viešbučio nuotraukų žiūrėkite čia.
Už grotų
Pavargusiems nuo gamtos, prabangos ir komforto – brolių latvių siūloma alternatyva. Apie daugiau nei šimtmetį stūksantį Karuosčio kalėjimą (Liepoja, Latvija), kaip ir amerikietiškąjį Alkatrasą, sklando daugybė šiurpių legendų. Už tvirtų mūrinių sienų ir storų betoninių durų visai neseniai buvo griaunami revoliucionierių, caro armijos jūrininkų ir puskarininkių, vokiečių Vermachto dezertyrų, Stalino laikų tautos priešų ir kitų nepaklusniųjų likimai.
Šiandien Karuostyje – muziejus, tačiau, kalbama, vėlės jame vis dar gyvena. Juodomis naktimis girdisi kaukšintys žingsniai, pačios išsisuka elektros lemputės, atsidaro uždarytos kamerų durys. Na, o patekėjus pilnačiai šaltais koridoriais ima slankioti mirusieji...
Mitas ar tiesa, galima greitai sužinoti, nes Karuosčio kalėjime veikia nakvynės namai. Nėra juose minkštučių patalų, baltų šlepečių ir chalatų, net ir švediško stalo ryte turbūt nesulauktume. Vietoj to – stuburą ištiesinantys pliki gultai arba geležinės lovos drėgnose kamerose. Vakarienei patiekiama ne trinta daržovių sriubytė ir sultingas kepsnys, o vargana kalinio vakarienė.
Įspūdžių vis tiek per mažai? Į apgyvendinimo „paketą“ galima įtraukti puikiai nuteikiantį spektaklį, siūlantį unikalią galimybę išgyventi nuteistojo kasdienybę. Tik prieš tai teks pasirašyti patvirtinimą, kad sutinkate būti kaliniu, besąlygiškai paklusite kalėjimo prižiūrėtojams, asmeniškai nepriimsite jums skiriamų įžeidimų ir fizinių bausmių...
Daugiau nuotraukų žiūrėkite čia.
Ledo ir sniego karalystė
Kai už lango nematyti žiemos pėdsakų, tenka keliauti ieškoti ne šiltos jūros ir smėlio, o pusnynų. Traukiantiems į šaltuosius kraštus eskimų gyvenimo būdą siūlantis viešbutis „Hotel de Glace“ – tikra atgaiva tiek kūnui, tiek sielai. Kiekvienais metais Kanadoje, Kvebeko mieste, iš 500 tonų ledo ir 15 tūkst. tonų sniego renčiami nameliai.
Greta jų – įspūdingos ledo skulptūros, dieną spindinčios saulės, naktį – įvairiaspalvių žibintų šviesoje. Kiekvienais metais prie viešbučio vyksta jų paroda konkursas. 2014-ųjų ledo kūrinių tema – viso pasaulio mitai ir legendos. „Sniegas ir ledas suteikia daug galimybių ir originalių būdų pasekti šias pasakas. Taip gimsta kuo tikriausi, bet nuolat besikeičiantys, trumpalaikiai meno kūriniai“, – pasakoja viešbučio meno direktorius Serge‘as Peloquinas.
Kad viešnagės metu neprišaltų prie lovų, svečiai visų pirma išklauso taisykles, kaip elgtis ledo viešbutyje. Patarimai išties reikalingi, nes „Hotel de Glace“ siūlo pasilepinti saunose ir pirtyse po atviru dangumi, 44 skirtingo interjero ledo kambariai su židiniais ir asmeniniu SPA. Jei šalčio dar per mažai, kviečiama užsukti į dirbtuves ir pasidaryti ledo stiklinę. Na, o su ja keliauti į ledo barą išgerti gaivaus kokteilio. Susigundėte ir keliausite ieškoti žiemos? Nepamirškite šiltų batų, pūkinės striukės ir kailinės kepurės!
Virtualiai pasivaikščioti po viešbutį galite čia.
|
Seniausias viešbutis |
wikimedia.org nuotr./Seniausias viešbutis pasaulyje – „Hoshi Ryokan“
Negailestinga statistika byloja, kad viena iš penkių įmonių neišsilaiko net šešerių metų. Tačiau viešbutis ir SPA „Hoshi Ryokan“ (Komatsu miestas, Japonija) nepavaldus jokiems verslo ir statistikos dėsniams. Puoselėjama net 46-osios šeimos kartos, įstaiga be pertraukų svečius šiltųjų šaltinių vandeniu gydo nuo pat 1291-ųjų! Dėl to „Hoshi“ tituluojamas seniausiu viešbučiu ir ilgiausiai gyvuojančiu šeimos verslu pasaulyje. Nieko nuostabaus, kad per beveik 1300 metų jo atsiradimo istorija buvo apipinta legendomis. Viena jų pasakoja, kad budistų apaštalas Taicho Daishi kartą įkopė į šventąją Mt. Hakusan viršukalnę. Po sunkios kelionės kietai įmigęs, mokytojas susapnavo kalno dievybę. Pastaroji jam nurodė, kad netoliese esančiame Avazu kaime teka požeminiai šiltieji šaltiniai, kurių vanduo gali išgydyti bet kokią ligą. Savo gyvenimą Daishi buvo pašventęs švietimui ir negalėjo apsistoti vienoje vietoje, todėl užduotį įkurti SPA patikėjo savo mokiniui Garyo Hoshi. Nuo tos akimirkos Hoshi šeima verslą atsakingai valdo ir puoselėja beveik 1300 metų. Per šį laiką iškilo ir sumenko samurajų, nindzių didybė, pasikeitė daugybė Japonijos imperatorių, žemę supurtė du pasauliniai karai. Tik „Hoshi Ryokan“ stovi kaip stovėjęs. Toks pat populiarus ir lankomas. Šiuo metu viešbutyje įrengta šimtas kambarių, veikia keturi šiltieji šaltiniai. Poilsiui gamtoje skirta keletas tradicinių japoniškų sodų. Visi seniausio viešbučio svečiai dėvi specialius Yukata kimono. Nakvynė dviviečiame kambaryje kainuoja nei daug, nei mažai – 580 JAV dolerių. |
