Erkinis encefalitas – pavojingas visiems
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė teigia, kad tiek žmonėms, tiek gyvūnams viena pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų yra erkinis encefalitas. Lietuvoje ją platina taip vadinamoji europinė miško erkė – ixodes ricinus.
R.Sirutkaitytė tikina, kad erkių sukeltomis ligomis serga ne tik šunys, bet ir karvės, avys, ožkos, arkliai. Net laukiniai gyvūnai, kaip antai vilkai ar lapės taip pat gali sirgti ir būti užsikrėtę erkiniu encefalitu. Tačiau didžiausią grėsmę kelia ne patys sergantys gyvuliai. Erkės užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus.
Mokslininkės duomenimis, erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn. VMVT darbuotoja pataria prieš vartojimą virinti pieną, kadangi tokiu atveju erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes.
Termiškai neapdoroto pieno ir jo produktų mokslininkė vartoti nerekomenduoja. Ūkininkams ji pataria gyvūnų apsaugai naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus), taip pat neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.
O kaip šunys ir katės?
VMVT atstovės duomenimis, šunims dažniausiai yra diagnozuojama babeziozė. Ji pasireiškia tuo, kad, įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Maždaug po savaitės šuns šeimininkas gali pastebėti, kad gyvūnas tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla šuns gleivinė, jis gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų.
Kitos dažnos ligos, kuriomis erkės užkrečia šunis, – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.
Šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga, kuria užsikrečia ir žmonės. Laimo liga šuniui yra pavojinga tuo, kad susirgus jam gali išsivystyti sąnarių uždegimas, gyvūnas ima šlubuoti, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą, jam padidėja limfmazgiai. Boreliozė klastinga ir vėlai pastebima, nes ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1-2 ar net 5 mėnesiams.
VMVT mokslininkė aiškina, kad minėtos ligos gali pasireikšti ir katėms, tačiau joms simptomai dažnai būna švelnesni. Nepaisant to, kačių savininkai turėtų kreipti dėmesį ir į nedidelius šių gyvūnų sveikatos pablogėjimus. Susirgusi Laimo liga, katė dažniausiai tik šiek tiek pašlubuoja. Laimei, laiku pradėta gydyti, ji greitai pasveiksta. Kačių babeziozė, R.Sirutkaitytės manymu, sunkesnė liga. „Ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas“, – aiškina VMVT darbuotoja. Ji ramina, kad erlichiozė ir anaplazmozė katėms, priešingai nei šunims, labai retai nustatomos.
R.Sirutkaitytė pataria naminių gyvūnų šeimininkams, pastebėjusiems anksčiau išvardintus požymius, kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, nes negydoma liga gyvūnui gali baigtis labai blogai.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu kiekvieną kartą grįžus iš lauko, šunį ar katę atidžiai apžiūrėti. Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti, nes šis parazitas ne visada spėja per trumpesnį kaip 24 val. įsisiurbimo ir maitinimosi laikotarpį perduoti ligų sukėlėjus. Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti ją į šalis ir lėtai ištraukti, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.
Profilaktikai R. Sirutkaitytė pataria naudoti specialius preparatus: vaistinius lašus, purškalus, antkaklius, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.
Ligos atvejai – vis pavojingesni
Nepaisant anksčiau išvardintų gyvūnų ligų, reikia nepamiršti, kad erkių užkrečiamos ligos yra labai pavojingos ir žmogui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė pateikia tokius skaičius: Lietuvoje vien per šių metų sausio-balandžio mėnesius buvo diagnozuoti 7 erkinio encefalito atvejai ir 181 Laimo ligos atvejis. Praėjusiais metais buvo registruoti 633 atvejai, kai žmogus susirgo erkiniu encefalitu. Laimo ligos nustatymo atvejų buvo kur kas daugiau: 2915 atvejų.
ULAC entomologė pastebi, kad Vilniaus apskrityje š. m. sausio-balandžio mėn. buvo diagnozuota 13 Laimo ligos atveju, tačiau nebuvo nustatytas nei vienas erkinio encefalito atvejis. Tačiau praėjusiais metais sostinės apskrityje buvo diagnozuoti 129 erkinio encefalito ir 907 Laimo ligos atvejai.
Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau. ULAC duomenimis, palyginti su 2015 m. skaičiais, erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai labai išaugo. Laimo ligos atvejų padidėjo 31 proc., o erkinio encefalito – net 91 proc. ULAC mokslininkai spėja, kad viena iš galimų priežasčių yra klimato kaita.
Nelabai guodžia ir tai, kad Vilnius – labiausiai erkiniu encifalitu „sergantis“ miestas. ULAC duomenimis, 2015 m. tik Vilniuje buvo diagnozuoti 49 erkinio encefalito atvejai, kai tuo pat metu Kaune – tik 29.
Specialistų teigimu, pavojingiausios sostinės vietos – Bukčių miškas ir Vingio parkas.
