Ką simbolizuoja margutis
Pasak Klaipėdos etnokultūros centro edukacinės veiklos koordinatorės Irenos Armonienės, kiaušinis senovės žmogaus sąmonėje buvo gyvybės, vaisingumo ir derlingumo simbolis. Kodėl jį reikia marginti, jeigu jis ir taip yra simbolis viso to, ko trokšta žmogus? Ogi išmargintas jis tampa dar galingesnis ir paveikesnis.
„Manoma, kad kiaušiniai buvo pradėti marginti būtent todėl. Margutis yra apeiginis Velykų stalo valgis, be kurio šis stalas neįsivaizduojamas. Valgant margutį buvo tikima, kad ir pats valgantis žmogus taps sveikesnis, stipresnis, gyvybingesnis. Su tokiu pačiu palinkėjimu margučiai būdavo dovanojami ir kitiems – būti sveikam, tvirtam, stipriam, vaisingam, turtingam ir pan.
Dovanoti kiaušiniai paprastai nebūdavo valgomi, o padedami į garbingą vietą, pavyzdžiui, skrynios kertėje, todėl jie ir išlikę iš senų laikų iki mūsų dienų. Kitaip nežinotume, kaip mūsų protėviai juos margindavo“, – pasakojo etnologė.
Tradiciniai kiaušinių marginimo būdai yra keli. Seniausias yra kiaušinio dažymas viena spalva. Šiam tikslui būdavo naudojami augaliniai dažai, kuriais būdavo dažomi ir audiniai. Vėliau išmokta marginti vašku, dar vėliau pradėta kiaušinius ir skutinėti.
„Skutinėjimo metu būdavo galima išgauti įmantriausius raštus, kurie tikrai verti pasigėrėjimo. Tačiau dažniausiai skutinėdavo vyrai. Mat tai daug laiko reikalaujantis darbas, o moterys tiek laiko neturėdavo. Tik vėliau šį marginimo būdą pradėjo naudoti ir moterys. Ką piešti, žmogus greičiausiai apsispręsdavo žiūrėdamas į kiaušinio formą, kuri pasufleruodavo, nuo kurio šono pradėti.
Tačiau visi raštai paprastai būdavo komponuojami labai taisyklingai, simetriškai. Populiariausios raštų formos paimtos iš gamtos, t. y. iš to, ką žmogus matė aplinkui“, – teigė pašnekovė.
Raštų simboliuose karaliauja saulė
Bene dažniausiai sutinkamas saulės ženklas, dažnai vaizduojamas apskritimu. Taip pat manoma, kad saulę simbolizuoja ir visi kiti iš apskritimo išeinantys ženklai. Kiti dangaus kūnai – žvaigždės, mėnulis – ant margučių vaizduojami ne taip dažnai kaip saulė.
„Kita vertus, kalbėti apie raštų reikšmes yra labai sunku, nes simbolių aiškinimų, perduodamų iš lūpų į lūpas iki mūsų dienų neišliko. Žmonės margina kiaušinius vienaip ar kitaip, nes taip darė tėvai, seneliai ir pan. Tačiau tikrąją prasmę, kokia ji buvo, mes esame pametę. Tiesiog manome, kad apskritimas ar ratas yra saulės ženklas: jis siejamas su amžinybe, ratu einančiu laiku, kai apsisuka metai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas parašyta ant margučių: susipažinkite su tradiciniais raštais ir jų reikšmėmis
Dažniausiai kiaušinį įvairiais ornamentais taip pat apjuosdavo ratu – skersai arba išilgai, taigi iš jų susidarydavo apskritimas. Pati ornamentų juosta galėdavo būti sudaryta iš įvairių raštų. Pavyzdžiui, galima pamatyti dvi pusapvalių saulučių juostas (vienoje juostoje saulutės nupieštos į viršų, tarsi saulė kiltų, kitoje juostoje – į apačią, tarsi saulė leistųsi).
Arba viename kiaušinio gale piešiama tekanti saulutė, kitame gale – besileidžianti. Kartais saulę apjuosdavo taškiukų eilėmis, rasos lašeliais, paukščių pėdelėmis (juk pavasaris – paukščių grįžimo metas)“, – vardijo I.Armonienė.
Svarbiausia – saikas ir simetrija
Pasak pašnekovės, visi vašku margintų kiaušinių raštai dėliojasi iš taškelių ir brūkšnelių. Pavyzdžiui, galime pamatyti iš brūkšnelių sudarytą kvadratą, kurį galime suprasti kaip gyvenamąją vietą, pasaulio centrą, privačią erdvę, su kuria žmogus tapatina save. Tai susiję su pastovumu ir stabilumu.
Taip pat brūkšneliai gali sudaryti rombą – jį galime suprasti kaip vyriško ir moteriško prado jungties, įdirbtos dirvos, sodo ar darželio simbolį. Dažnos ir svastikos – judėjimo simbolis, Perkūno ženklas. Taip pat populiarūs buvo žalčiukai – S raidės spiralės, ypač ant seniausių margučių. Manoma, kad tai gyvybės, energijos, nemirtingumo, evoliucijos simbolis. Ant margučių galima pamatyti ir pasaulio medį, saulės vežimą ir pan.
„Visiems tiems ornamentams net buvo sugalvoti maloninių formų pavadinimai – žalčiukai, rinkučiai, grandinėlės, žiedeliai, dantukai, eglutės, rūtelės, vištos kojelės. Tačiau tradiciniai margučiai nebūdavo perkrauti – juose buvo svarbus saiko jausmas ir simetrija. Nepamatysime, kad vienas kraštas išmargintas vienu ornamentus, kitas – kitu. Visi ornamentai susibėgdavo į darnią visumą. Tai tarsi darnus, sutvarkytas pasaulis, kur viskas aišku, viskas harmoninga. Juk paprastai harmonijos žmogui ir trūksta gyvenime, tad ji būdavo sudedama į margutį.
Tačiau raštai buvo populiarūs ne visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje pernelyg nemargindavo kiaušinių, dažniausiai užrašydavo kokį nors tekstą, pavyzdžiui, sveikinimą, vietovės pavadinimą, metus ar žmogaus, kuriam dovanojamas kiaušinis, vardą, nupiešdavo širdelę“, – pasakojo marginimo tradicijų žinovė.
Pagrindinės spalvos – juoda ir raudona
Nuo seno svarbiausios ir mėgstamiausios margučių spalvos – juoda (žemės) ir raudona (gyvybės, sveikatos). Taip pat būdavo naudojama žalia (pavasaris, augmenija, prasikalę javai, viltis), geltona (derlius), mėlyna (prašymas, kad derliui netrūktų dangaus malonės – lietaus).
„Sumanesnės moterys jau vėlesniais laikais mėgdavo margutį nudažyti keliomis spalvomis, tačiau paprastai prie margučio daug laiko, jeigu margindavo vašku, nepraleisdavo. Niekas tris valandas prie vieno margučio nepraleisdavo, tai buvo greitas darbas.
19-o amžiaus pabaigoje atsirado sintetiniai dažnai. Visiems tai buvo didžiulis džiaugsmas, nes atsirado daugiau spalvų. Tuo metu atsirado siekiamybė margutį nudažyti kuo ryškiau – buvo mėgstama lenktyniauti, kieno margutis ryškesnis, gražesnis“, – teigė pašnekovė.
