Populiarumas tapo „peiliu“
Kai prieš ketverius metus Indrė Pileckienė įsteigė išskirtinai suplotasnukiais besirūpinančią organizaciją, negalvojo, kad susidurs su tokia rimta situacija, o „Dogspotas“ išaugs į didelį savanorių-globėjų tinklą. „Pirmais metais išglobojome apie 40, antrais – 50, o šiandien turime daugiau nei 200 padovanotų ir dar beveik 50 globojamų gyvūnų“, – skaičiuoja gyvūnų globėja.
Prancūzų, anglų buldogai, bokseriai, mopsai ir jų mišrūnai ypač populiarūs ir geidžiami augintiniai, nes yra nedideli ir draugiški.
Didelį dėmesį brachicefalų (trumpasnukių) veislėms skirianti veterinarijos gydytoja Rūta Kudelytė sako, kad mokslininkai šių gyvūnų populiarumo priežastimi laiko išskirtinę išvaizdą: „Apvali galva, didelės akys, putlūs žandai, nedidelė nosis – tai požymiai, kuriuos dar 1943 m. išskyrė austrų mokslininkas K.Lorencas, tyrinėjęs, kokios naujagimių savybės skatina suaugusius individus jais rūpintis. Tikėtina, kad šis „kūdikių schema“ pavadintas reiškinys taip pat reikšmingas, nes brachicefalai atitinka daugelį išvardintų bruožų.“
Populiarumą, jos nuomone, didina šių gyvūnų matomumas: su jais noriai pozuoja įžymybės, jų atvaizdų gausu socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje ar reklamose.
„Dopgspoto“ įkūrėja šių gyvūnų populiarumą vadina „peiliu“. Jos nuomone, suplotasnukių populiarumas gana ryškiai pasireiškė prieš 5–6 metus, nes tokio amžiaus globotinių turi daugiausiai. „Deja, ir dabar suplotasnukiai išlieka populiarūs – žmonės atsisako vis jaunesnių savo augintinių, kurie sulaukė vos metų ar dvejų“, – apgailestauja I. Pileckienė.
Atkeliauja iš namų ir daugyklų
I.Pileckienė sako, kad gyvūnai pas juos patenka įvairiausiais būdais: „Dalį „susirenkame“ iš sanitarinių tarnybų, kiti – atiduodami iš namų.“
Anot jos, neretai tokie šunys būna apleisti, ligoti, bet nesulaukę tinkamos pagalbos. Gyvūnų globėja pasakoja šokiruojančias istorijas: apie prancūzų buldogo mišrūnę kalytę, laikytą virtuvėje po stalu ir nevedžiojamą į lauką. Apie prancūzų buldogo mišrūną, mėtytą iš vienų namų į kitus, kuriuose irgi nebuvo vedžiojamas, o už „balutes“ namuose muštas lazda.
„Kartais taip nesuvokiamai elgiasi paprasti, atrodytų, normalūs žmonės, kuriuos kasdien galime sutikti parduotuvėje, kurie kažkam yra kaimynai, draugai. Norėtųsi, kad tokie žmonės tiesiog neaugintų jokio gyvūno“, – emocingai kalba moteris.
Didžiausia globotinių dalis – daugyklose „atidirbę“ šunys, taip pat įvairių patologijų turintys jaunikliai. Tokios, bedokumenčius, įvairių sveikatos sutrikimų turinčius šunis veisiančios vietos klesti, nes mato didžiulę šuniukų paklausą ir pirkėjui gyvūną gali pasiūlyti pigiau, nei atsakingas veislynas.
Į ligą žiūri kaip į normą
Trumpesnio snukio šunims yra žymiai didesnė ir kvėpavimo sutrikimų, ir perkaitimo rizika.
Dažna gyvūno atsikratymo priežastis – sveikatos problemos. „Gaila, bet plokščiasnukių šunų sveikatos sutrikimų pasitaiko taip dažnai, kad didžioji dauguma žmonių juos suvokia ne tik kaip normalius šioms veislėms, bet dar ir juokingus. Knarkimas ir garsus kriokiantis kvėpavimas, pastangos užmigti sėdint, apžiojus kokį nors žaislą ar kitose nebūdingose padėtyse, antsvoris, kalyčių negebėjimas savaime apsišuniuoti – tai jau tapę įprastais, bet tikrai nenormaliais reiškiniais“, – kalba R.Kudelytė.
Daugelis linkę manyti, kad prancūzų, anglų buldogai iš prigimties yra tingūs, bet, gydytojos aiškinimu, tai nėra norma – sveikas šuo turi būti aktyvus.
Dažniausiai pasitaikančius suplotasnukių negalavimus, specialistės nuomone, lėmė du pagrindiniai faktoriai.
Pirmasis – jau minėtas veislės populiarumas. „Kai atsiranda masinė tam tikros veislės šunų paklausa, ir pirkėjai nori tiesiog tam tikros išvaizdos augintinio – jiems nesvarbu nei kilmės dokumentai, nei kokiomis sąlygomis tie šuniukai atsirado. Jiems svarbi tik išvaizda ir kuo mažesnė kaina“, – kalba gydytoja.
Antrasis – laikui bėgant iki kraštutinumų interpretuoti veislių standartuose aprašyti požymiai. „Pavyzdžiui, standarte nurodytas „trumpas snukis“ kai kurių veisėjų pastangomis sutrumpėjo praktiškai iki nulio, „didelės apvalios akys“ ėmė nebetilpti akiduobėse ir pan. Tik visai neseniai standartai imti koreguoti, įvedant tam tikrus apribojimus, bet tobulintinų vietų dar tikrai nemažai“, – aiškina gydytoja.
Aiškiai pastebimi sutrikimai
Ji sako, kad šunų snukyje išsidėstę ne tik dalis kvėpavimo takų, bet ir termoreguliacijos mechanizmas, todėl trumpesnio snukio šunims yra žymiai didesnė ir kvėpavimo sutrikimų, ir perkaitimo rizika.
„Be to, sutrumpėjusioje burnos ertmėje negali normaliai išsidėstyti dantys (o juk jų skaičius yra vienodas visiems šunims), gali netilpti minkštasis gomurys, liežuvis“, – aiškina R.Kudelytė.
Kaip suprasti, kad augintinis turi sveikatos sutrikimų? „Sutrikimus išduoda įvairūs požymiai – šunys garsiai kvėpuoja palakstę arba netgi ramybėje, lekuoja nesant fizinio krūvio ar kaitros, knarkia, išvemia suėstą pašarą. Jeigu pastebite, kad šuo nustoja kvėpuoti miegant, o kvėpavimas atsinaujina tik jam prabudus – tai yra signalas, kad dėl kvėpavimo sutrikimų nukenčia jo miegas“, – požymius vardija R.Kudelytė.
Šuns perkaitimą išduoda pasunkėjęs ir padažnėjęs lekavimas, padidėjęs seilėtekis, tamsiai raudonas liežuvis, pusiau primerktos akys, vangumas, lėtesnė eisena ar bandymas atsigulti vaikštinėjant, šuo gali vemti ar viduriuoti, sunkiais atvejais gali atsirasti traukuliai, šuo gali prarasti sąmonę ar net nugaišti.
Kilmės dokumentai – ne pasididžiavimui
Nors ligų visiškai neišvengia ir veisliniai šunys, norint sveiko augintinio gydytoja R.Kudelytė pataria jį rinktis kuo atsakingiau. Anot jos, kai kurių genetinių ligų galima išvengti prieš kergimą atlikus kai kuriuos tyrimus, ką daro atsakingi veisėjai.
Būsimiems šeimininkams patarimas: nepatingėti ir atlikti „namų darbus“ – pasidomėti, ką įsigyja ir iš ko, o ne pirkti gyvūno iš „bagažinės degalinėje“.
Jos teigimu, kol kas nėra genetinių tyrimų, kuriuos galima būtų atlikti norint žinoti, ar augintinis neturės kvėpavimo sutrikimų. Todėl norint augintinio su kuo mažesne kvėpavimo problemų rizika, gydytoja pataria pamatyti bent vieną iš šuniuko tėvų, paklausyti, ar jie po kelių minučių lakstymo ar žaidimo neima garsiai kvėpuoti, ir rinktis kuo platesnių šnervių, kuo siauresnės, bet ilgesnės kaukolės šuniuką, o anglų ir prancūzų buldogams svarbu ne per stambus kaklas. Taip pat pastebėta, kad kvėpavimo problemos iš mopsų dažniau pasitaiko kalytėms, o iš anglų ir prancūzų buldogų – patinams.
„Siekdami sumažinti akių susirgimų tikimybę, atkreipkite dėmesį, kad šuniukų akys neatrodytų išsprogusios, o snukio raukšlės nebūtų pernelyg didelės ir gilios. Taip pat norėčiau pridurti, kad antsvorio turintys brachicefalai dažniau turi bėdų su kvėpavimu, todėl už šuns sveikatą atsakingas ir pats šeimininkas“, – teigia R.Kudelytė.
Ieškantiems šuniuko ji sako, kad kilmės dokumentai reikalingi ne tam, kad galėtum pasididžiuoti. Jie užtikrina, kad šuniuko tėvams buvo atlikti privalomi sveikatos tyrimai ir jie buvo veisiami subrendę.
Ar tikai norite suplotasnukio?
R.Kudelytė pataria netikėti pardavėjo tikinimu, kad kilmės dokumentus galite gauti primokėję daugiau pinigų. „Tai visiškas absurdas, nes arba visi vados šuniukai gauna kilmės dokumentus, arba nei vienas, ir tai priklauso ne nuo pirkėjo pageidavimo. Bet kuriuo atveju, net jeigu šuniuką ketinate įsigyti ne parodoms, verčiau jo ieškoti ne turguje, ne per skelbimus, o kreiptis į oficialų veislės klubą, kuris parekomenduos atsakingus veisėjus – juk pasitaiko tiesiog parodoms netinkamų šuniukų, kurie parduodami už žemesnę kainą, bet yra sveiki, paženklinti, paskiepyti, tinkamai socializuoti, su kilmės dokumentais ir veisti išmanančių žmonių“, – ragina gydytoja.
Kvėpavimo problemos iš mopsų dažniau pasitaiko kalytėms, o iš anglų ir prancūzų buldogų – patinams.
Jai pritaria ir I.Pileckienė, siūlydama susimąstyti, ar tikrai norite būtent suplotasnukio: „Jeigu veislinio gyvūno kaina kažkam atrodo neadekvati ar per aukšta, galiu patikinti, kad veterinarinės paslaugos sergančiam suplotasnukiui mišrūnui greitai pasiekia dokumentuoto šunelio kainą. Jeigu veislė nėra svarbi, pirkėjai neturėtų apgaudinėti savęs – kam pirkti mišrūną iš daugintojo ir remti jo nelegalų verslą, jeigu galima į namus priimti mišrūną, kad ir ne suplotasnukį, bet kuriam labai reikia namų?“ – retoriškai klausia gyvūnų globėja.
Legalu ir veisti, ir dauginti
Veterinarijos gydytojos R.Kudelytės nuomone, sergančių, išmetamų suplotasnukių situacija pagerės tuomet, kai pasikeis žmonių supratimas apie juos, ir kai gyvūno negalia nebekels juoko. „Būtų nebejuokingos ir išsprogusios akys, jeigu bent kartą pamatytumėte, kaip jos, neturėdamos pakankamai gilios akiduobės, iškrenta dėl kokio nedidelio sutrenkimo“, – sako specialistė.
I.Pileckienės nuomone, svarbiausias darbas – daugyklų likvidavimas. „Taip, tikriausiai šis pasiūlymas skamba labai utopiškai. Bet aš tai matau kaip vienintelį sprendimą – kol bus neatsakingai dauginami į vieną ar kitą veislę panašūs gyvūnai, tai niekada nesibaigs“, – kalba trumpasnukius gelbstinti moteris.
Jos nuomone, nėra logiška, kad norint legaliai dauginti mišrūnus, galima užregistruoti veislyną Valstybinėje maisto ir veterinarijos inspekcijoje (VMVT) bei Mokesčių inspekcijoje. „Tokie legalūs daugintojai atsiduria „viename katile“ su legaliais veisėjais, kurie veisia gyvūnus su kilmės dokumentais. Tada pirkėjams susigaudyti situacijoje dar sunkiau – vietoj kilmės dokumento legalūs daugintojai pakiša europasus, kažkokius spalvotus popierėlius arba pasekama eilinė pasaka, kad šuniukų tėvai – su kilmės dokumentais, bet jaunikliai – be, nes kainuotų papildomai“, – įstatymų netobulumu piktinasi ji.
Ragina pirkti atsakingai
„Dogspoto“ įkūrėja ragina susimąstyti apie tikrąją „pigiau“ kainą. „Tvartuose, voljeruose, ūkiniuose pastatuose, triušių narvuose, tamsoje ir smarvėje laikomos kalės ir reproduktoriai, kurie kergiami kiekvieną rują, kad tik būtų patenkinta „pigiau“ ieškančiųjų paklausa“, – baisią realybę atkleidžia I.Pileckienė.
Anot jos, tokių veisėjų tikslas vienas – kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti kuo didesnį pelną. O jų išnaudojami šunys dažnai balansuoja ant plonos gyvenimo ir mirties linijos.
„Daugybė istorijų, kurias girdžiu vos ne kas dieną: „prancūzės“ užpjovė viename voljere laikytą mopsę (kadangi šie šunys dažniausiai yra „geriečiai“, greičiausiai vyko kova dėl išteklių), „angliukė“ mirė su visais šuniukais viduje, nes daugintojas pagailėjo pinigų Cezario pjūviui, daugybė atvejų, kai kalės sukergiamos per anksti, per pirmąją rują, visus šunyčius nuspaudžia, o kartais – net suėda, nes jaučia didelį stresą ir privalo kovoti dėl išlikimo“, – kraupius faktus vardija I.Pileckienė ir stebisi VMVT neveiklumu.
Būsimiems šeimininkams ji linki nepatingėti ir atlikti „namų darbus“ – pasidomėti, ką įsigyja ir iš ko, o ne pirkti gyvūno iš „bagažinės degalinėje“.
„Pirkėjams rekomenduoju nuvykti į veislyną, susipažinti su veisėju, pabendrauti, pasidomėti vados giminės medžiu. Žodžiu, domėtis domėtis ir dar kartą domėtis“, – apibendrina kasdien su neatsakingo gyvūnų veisimo ir įsigijimo pasekmėmis susidurianti moteris.
