Galingas žvėris vienu smūgiu nutvojo kelias savaites gludintą sunkų ginklą iš ąžuolo ir titnago. Jei ne patirtis ir mirtinose kovose išsiugdyti įgūdžiai, žmogus jau būtų paleistom žarnom nešamas meškiukams, tačiau lokiui bandant kita letena suduoti mirtiną smūgį, medžioklis išsisukęs iš apačios suvarė ietį tiesiai jam į gerklę.
Visa laimė, greitai spėjo ginklą ištraukti, nes žvėris iš skausmo ir trūkstant oro pradėjo blaškytis į visas puses, riaumodamas taip, kad vyras pabėgo ir stovėjo už medžių, stebėdamas kraujuojantį ir dūstantį grobį.
Matydamas, kad žvėris silpsta, medžioklis puolė iš už medžių ir mitriai išsisukinėdamas vis smūgiavo jau nieko nesuvokiančiam gyvūnui trumpus mirtinus smūgius, kol tasai pasitiesė be gyvybės ženklų. Medžioklis atsargiai priėjo ir su pasitenkinimu koja spirtelėjo milžinišką lokio galvą. Žvėris gulėjo užsidengęs akis masyvia letena – tarsi nenorėdamas matyti taip staigiai užklupusios mirties.
Vyras pasilenkė žiūrėdamas į stiklines žvėries akis ir nusišypsojo jose pamatęs pats save. Jau įsivaizdavo, kokius karolius padirbs iš nagų savo moteriai, kaip jį šlovins ir gerbs gentainiai, matydami baisingą ilčių vėrinį ant jo kaklo. Nė nepastebėjo, kaip konvulsingas kvėptelėjimas sujudino žvėries kūną, akyse pasirodė instinktyvios sąmonės blyksnis ir paskutinis lokio grybšnis perrėžė iš nuostabos sustingusiam medžiokliui krūtinę nuo vieno peties iki kito. Kelias sekundes vyras dar svyravo, paskui lėtai sukniubo į savo aukos glėbį.
Maždaug taip, sužinojęs, kad tatuiruotės turi 60 000 metų istoriją, aš įsivaizdavau situaciją, nuo kurios viskas prasidėjo.
Maždaug taip, sužinojęs, kad tatuiruotės turi 60 000 metų istoriją, aš įsivaizdavau situaciją, nuo kurios viskas prasidėjo. Sudraskytas, perrėžta krūtine medžioklis išgyveno. Sugijusios žaizdos vietoje liko neįprastai spalvingas randas, nes lokio nagai įrėžė po oda ir mėlyno molio grumstelius, kurie, sumišę su krauju, sukūrė pirmąją pasaulyje tatuiruotę.
Žmonės gerbė medžioklį, matydami įspūdingų spalvų randą ant krūtinės, ir bijojo. Taip jis tapo vadu. Vėliau kiek gudresnis žynys suprato, kad nebūtina lįsti lokiui į glėbį ir pabandė odą pradūręs aštriu nagu išgauti tokį patį efektą – jam tai puikiai pavyko. Taip gimė pirmoji „meninė-taikomoji“ tatuiruotė, tapusi jėgos ir valdžios simboliu.
Po to – jau technikos klausimas, kaip sako amatininkai.
Po to – jau technikos klausimas, kaip sako amatininkai. Sekant gamta atsirado saulės, medžių, žvėrių ir kitokie raštai, ilgainiui jie įgijo savo prasmes, jais buvo žymimas rangas, didvyriški poelgiai ar pagarba dievams, taip pat ir apsauga nuo piktų dvasių, sėkmės simboliai, kol galų gale atėjusios iki modernių laikų, tatuiruotės jau gali būt ir vien tik estetinių pažiūrų išraiška.
Kad tatuiruotė nėra vien tik paprastas piešinukas, turbūt sutiks visi, kas nors kiek domisi istorija.
Kad tatuiruotė nėra vien tik paprastas piešinukas, turbūt sutiks visi, kas nors kiek domisi istorija. Juk ji prasideda dar paleolito laikotarpyje ir sėkmingai gyvena iki šiol. Jei Vakarų pasaulis anksčiau tatuiruotes laikydavo žemos klasės ir barbariškumo apraiška, tai raskit dabar nors vieną sporto ar pramogų žvaigždę, kuri neturi nė vienos tatuiruotės. Atsimenu, dar sovietmečiu tatuiruotės reiškė viena – priklausomybę arba kriminaliniam pasauliui, arba jūreiviams.
Retesniais atvejais jas darydavosi kariai – ypač desantininkai – trys pagarbą keliančios raidės „ВДВ“ (karinės oro pajėgos rusiškai) ir primityviai išbadytas parašiutas buvo piešinys, kuriuo didžiavosi elitiniai sovietų kariai, o kitiems, pamenu, ir man – jie keldavo pagarbią baimę.
Nors yra duomenų, kad dar prieš gerą dešimt tūkstančių metų tatuiruotės buvo paplitusios ir dabartinės Europos teritorijoje, į Vakarų kraštus jas atvežė ir išpopuliarino jūreiviai, kurie susipažino su šiuo menu atradę primityvias tautas. Išties tai kažin ar galime dabar tas kultūras vadinti primityviomis.
Dabar mes jau pradedam suprasti, kad jos tiesiog gyveno labiau susiliejusios su gamta ir ne tiek vertino mokslinę pažangą, na ir, žinoma, tikėjo ne į Jėzų Kristų. O tai leido savotiškai suprantantiems Jėzaus mokymą grobuonims tiesiog be jokios sąžinės graužaties juos visokiais įmanomais būdais naikinti ir vežtis į Europą kaip vergus. Kas iš to išėjo – matome patys.
Tatuiruočių paplitimo istorija pasaulyje turi plačią geografiją.
Tatuiruočių paplitimo istorija pasaulyje turi plačią geografiją. Jų pavyzdžių aptinkame praktiškai visur – Azijoje, Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Okeanijoje. Įdomu tai, kad visuose minėtuose regionuose piešimo ant kūno menas kilo nepriklausomai.
Įdomu pastebėti keletą skirtumų. Pavyzdžiui, ant tamsios odos piešiniai buvo padaryti skarifikuojant – specialiai darant randus. Naudojant pjūvius, sukuriamas reljefinis piešinys ir išryškinamas dažais, užtepamais ant žaizdų.
Ant baltos odos pavaizduoti papuošalai, gėlės, ženklai būdavo tonuojami augalų pigmentais.
Pirmosios tatuiruotės Polinezijos genčių istorijoje buvo padarytos suodžiais.
Pirmosios tatuiruotės Polinezijos genčių istorijoje buvo padarytos suodžiais, kurie po oda buvo įkalami plaktukėliu ir aštria lazdele su ryklio dantimi. Įpjovos technika taip pat buvo naudojama į žaizdas suodžius įtrinant. Kiekviena gentis turėjo savo piešimo stilių. Piešinių tikslai buvo labai skirtingi – nuo užsimaskavimo iki, atvirkščiai, išsiskyrimo iš paprastų žmonių, pažymint savo rangą, tikėjimą, ypatingas savybes. Taip pat buvo kuriami ypatingi piešiniai, skirti apsisaugojimui nuo piktų dvasių. Pats procesas buvo labai skausmingas, dažnai net mirtinas.
Pradėjus domėtis tatuiruotėmis, supranti, kad tai visiškai atskiras pasaulis. Neįtikėtinai sudėtingus ornamentus keičia primityvūs minimalistiniai piešiniai. Net ir paprastas taškelis tam tikroje žmonių grupėje gali nurodyti labai svarbią to žmogaus padėtį.
Bet konkrečiau – kitame rašinyje.
