O.Bložienė įsitikinusi, kad moteris ne tik gali, bet ir turi būti finansiškai išprususi, stabili, savarankiška, ir joks vyras negali būti atsakingas už moters gerovę. Karti tiesa ir ta, kad moterys, praleidžiančios per mažai laiko su savo vaikais, nereikalingais pirkiniais kaskart bando kompensuoti šį laiką, tarsi naujas žaislas galėtų atstoti buvimą drauge.
Interviu su finansų eksperte O.Bložiene – ne tik apie savo kišenės valdymą, bet ir praktinius patarimus, kaip išgyventi šiais vartotojiškais laikas, kad nereiktų įlįsti į skolas.
– Odeta, matydami dabartinį pokyčių laiką, turime dar labiau išmokti tvarkyti savo finansus ir pažiūrėti į juos iš šios perspektyvos. Kokia ji būtų?
– Perspektyva yra vienintelė – pinigai visada yra ribotas resursas, kokiais laikais begyventume, tad reikia mokėti su jais tvarkytis. Keičiasi finansų pasaulis, paslaugų struktūra, prieinamumas. Dabar kaip niekad yra tas laikas, kai labai svarbu suvokti, kad finansinis raštingumas yra be galo svarbus. Skolinimosi, investavimo galimybių šiandien yra didžiulės galybės.
Kintančios technologijos įneša labai daug naujovių, kurių mes dar nesame gerai įvaldę, tačiau turime su jomis gyventi. Ir nors galimybės labai didelės, yra kita bėda – riboti finansinių žinių resursai.
– Kaip, jūsų manymu, keičiasi būtent moterų finansinis raštingumas?
– Moterų finansinis raštingumas keičiasi taip, kaip ir visos visuomenės. Jis keičiasi kartu su didėjančiu moterų išsilavinimu.
Visgi pirmiausia su finansiniais sunkumais susiduria vienišos moterys, kurių finansinis raštingumas nėra didelis. Taip yra todėl, kad dažniausiai moterys finansinius sprendimus patiki vyrams. Visgi pastebiu, kad situacija šiek tiek keičiasi – kuo toliau, tuo daugiau atsiranda už savo finansus, gyvenimo gerovę atsakingų moterų.
Bet yra ir kita dalis moterų, kurios yra labai priklausomos nuo vyrų, jų finansinis raštingumas tampa labai opia problema, kuomet nesusigaudoma, nei kas, nei kaip, nei kur. Likusios vienišos tokios moterys stipriai nukenčia finansiškai.
– Kokias didžiausias klaidas darome, valdydami savo piniginę?
– Ir moterys, ir vyrai daro tą pačią esminę klaidą – neatsispiria spontaniškiems pirkiniams. Spontanišku elgesiu finansuose, nesvarbu, ar mes kalbame apie kasdienį apsipirkimą, ar didelius pirkinius yra neįvertinama sava finansinė situacija. Pirkimas būna paremtas emocijomis, o ne racionalumu.
– Kaip nugalėti emocijas parduotuvėje?
– Pagrindinis patarimas – nusižiūrėjus pirkinį nepirkti jo iškart, o padaryti 24 valandų pertrauką, nukreipti savo dėmesį kitur ir tik tuomet padaryti galutinį sprendimą. Tas daiktas niekur nedings.
Įsivertinti savo realią finansinę pusę, nurimus emocijoms labai sveika. Psichologai sako, kad užtenka ir 20 minučių, kad sprendimas pasikeistų. Tad jei kažko labai labai norisi, neskubėkite, išeikite iš parduotuvės, apeikite ratą, ir sprendimas gali pasikeisti.
Aš visgi esu už apsisprendimą po paros laiko. Taip pat emocijų maisto parduotuvėje bus mažiau, jei į ją užsuksite pavalgę, su pirkinių sąrašu, iš anksto nusimatytu biudžetu.
– Sakoma, kad moterys išlaidesnės nei vyrai. Ar pritartumėte šiai nuomonei?
– Nesutikčiau. Manau, kad tai yra labai stiprus stereotipas. Vyrai ir moterys pinigus išleidžia skirtingiems dalykams. Vyrai perka gal ir mažiau, bet jų išlaidos yra didesnės, jų pomėgiai neretai būna gerokai brangesni. Atrodo, kad moterys vis perka ir perka drabužius, batus, bet ir vyrai juos perka, ir kvepalus perka, bet dar perka ir, tarkime, motociklus, dviračius, žvejybos reikmenis ir panašiai.
Pas mus Lietuvoje daugiau matoma moterims skirta rinka, kosmetikos parduotuvės ir pan. Vyrai nesupranta, kam reikia tiek lūpdažių, bet kai palygini, kiek kainuoja lūpdažis ir kiek kainuoja, tarkime, geras motociklininko šalmas ar kokybiška meškerė, tai net nėra ką ir lyginti.
Žinoma, suvienodinti visų moterų ir vyrų nereikia. Yra tokių moterų, kurios gali išleisti kitos moters visų metų atlyginimą per vieną mėnesį ir dėl to nesukti sau galvos.
Ir moterys, ir vyrai daro tą pačią esminę klaidą – neatsispiria spontaniškiems pirkiniams.
– Kaip praktiškai patartumėte sekti savo finansus?
– Pirmas žingsnis yra savo finansų peržiūra – reiktų peržiūrėti bent vieno mėnesio išlaidas ir pagrindinius įsipareigojimus, t. y. kokios yra paskolos, pasidomėti, kokios palūkanos, kaip jos keičiasi, kokios galimybės yra keisti sutarties sąlygas į sau palankesnes.
Antras dalykas yra tikslų išsikėlimas – kiek pajamų norima atsidėti, kur investuoti, kokie mėnesio, pusmečio, metiniai planai, ar nusimato didelių išlaidų ir pan.
Tuomet ateina eilė priemonių pasirinkimui – t. y. kokiu būdu visa tai daryti. Žmonės yra skirtingi ir renkasi skirtingas priemones. Svarbu, pasirinkti sau tinkamą būdą, kad būtų paprasta ir lengva. Vienam patinka turėti grynųjų, kitam patinka atsiskaityti tik kortele. Vienas nori taupyti indėliui, kitas - pabandyti investuoti nedidelėmis sumomis, pirkdamas akcijas.
Jeigu šiuos tris dalykus padarytų, tai jau būtų labai didelis žingsnis į priekį link teisingesnio savo finansų valdymo.
– Kiek patartumėte kas mėnesį atsidėti savo gaunamų pajamų?
– Pirmiausiai reikia labai realistiškai įvertinti savo finansinę situaciją ir atsidėti 20, mažiausiai 10 proc. savo pajamų ir tik paskui juos skirstyti. Nereta situacija, kai prieš pat algos gavimą nieko nelieka arba lieka kokie 30 eurų. Nesugebant valdyti savo finansų taip bus visada, nes šiandien išleisti pinigus galimybių yra begalės, nereikia net iš namų išeiti.
Kad nelieka pinigų, nėra nuostabos. Rezervą lietuviai turi tikrai labai mažą, didžioji dalis iš santaupų išgyventų 2 savaites, kai tuo tarpu Vokietijoje – 4 kartus ilgesnį laikotarpį.
– Kiti sako, kad nereikia taupyti, reikia gyventi šia diena. Ar jūs bent šiek kiek sutinkate su šia nuomone?
– Ne, nesutinku. Gyvenimas šia diena yra lyg pasiteisinimas nieko nedaryti. Bet iš tikrųjų taip nebūna. Net ir jauni žmonės, neturintys įsipareigojimų, turėtų atsidėti pinigų, nes išlaidų gali būti visokių. Pinigų rezervas būtinas pasikeitus gyvenimo situacijai. Jei rytoj ir sumažės darbo pajamos, tai įsipareigojimai juk išlieka. Atsiranda didžiulis nesaugumo jausmas, vedantis link emocinių ir psichologinių problemų. Būtent jos labai dažnai yra tiesiogiai susijusios su pajamų sumažėjimu.
– Turint daugiau draugų, nėra lengva suvaldyti savo finansus: šventės, gimtadieniai, vakarienės, vakarėliai ir pan. Visi tai, be abejonės, nemažai kainuoja. Kaip patartumėte elgtis, norintiems visur būti, bet kartu taip neišlaidauti?
– Nebūtina visur dalyvauti – toks būtų praktiškas patarimas. Dalyvavimas visada yra išlaidos. Reiktų gyvenime susidėlioti prioritetus: ar galvoje baliai festivaliai, ar ilgalaikiškumas, rimtesnės perspektyvos. Manau, ypač šiais laikais, tikrai galima savo draugams pasakyti, kad šis vakarėlis šiandien man yra per brangus ar kad nedarysiu savo gimtadienio. Tai nėra stigma. Jeigu draugai yra sąmoningi, tai jie tikrai supranta ir netgi kartu galima rasti kažkokius kūrybiškus sprendimus.
Nereikėtų slėpti, kad kažkokia šventė yra ne pagal kišenę. Mes galime būti suaugę ir pripažinti tokius dalykus. Manau, kad kai žmogus tiki, savimi pasitiki, jam lengva pasakyti tokius dalykus savo artimiems ir jis dėlto nejaučia gėdos. O jeigu gėda ar norisi tai slėpti, klausimas, ar reikia tokių draugų apskritai ir ar verta su jais sieti savo gyvenimą, jeigu net negali pasakyti tokio visiškai paprasto dalyko. Tai klausimas apie savivertę.
– Jūs pati turbūt tobulai valdote savo finansus. Tačiau visi juk esame žmonės. Kokią „mažą moterišką nuodėmę“, kuriai taip lengvai neatsispiriate, turite jūs?
– Tobulų niekur nėra. Kam išleidžiu daug pinigų ir tai pripažįstu, tai sportui. Bet ne aprangai, o trenerio paslaugoms. Štai kad ir šiandien – sportavau su senais marškinėliais, paplyšusiais sportiniais bateliais, bet su treneriu. Man mažiausiai įdomu, kaip aš atrodau ar ką apie mane pagalvos kiti. Aš ne ant podiumo, naujų sporto madų nesivaikau. Tai, kad dėviu prastesnius sportinius drabužius, mano vertės nežemina. Man patinka dirbti su treneriu, man patinka tam tikri žmonės, su kuriais gera sportuoti, ir šiandien aš sau tai leidžiu.
– Kokius pagrindinius akcentus išryškinsite dėstydama finansinį raštingumą moterų universitete?
– Pagrindinis akcentas, kad finansų valdymas neturi priklausyti nuo lyties. Moteris turi būti finansiškai raštinga ir savarankiška, lygiai taip pat kaip ir vyras. Moterys dažnai dėl kažkokio savo saugumo, asmeninių dalykų linkusios mažiau rizikuoti, mažiau savimi tikėti. Tai mes matome iš vadovaujančius postus užimančių moterų skaičiaus, darbo užmokesčio skirtumų, skurdo rodiklių ir pan.
Nepriklausomai nuo to, kad esi moteris ir tau patinka pasidažyti lūpas, būti finansiškai išprususiai, stabiliai, apsišvietusiai, savarankiškai priklauso kiekvienai moteriai, nes joks vyras negali būti atsakingas už moters finansinę gerovę.
Manau, kad tikrai reikia mesti visus sovietinius stereotipus, kad moterys daugiau išleidžia, kad jos kažkokios vėplos, nieko nesuprantančios finansuose ar nesugebančios investuoti. Moteris lygiai taip pat geba priimti sprendimus, tikrai nėra kažkuo menkesnė, nesugebanti suprasti informacijos ar susivokti skaičiuose.
