Viešoje erdvėje dažnai girdime kalbant apie tai, kad šiuolaikiniai žmonės juda per mažai. Tai tiesa, bet tauragiškiai — išimtis, kuria galima didžiuotis. Kaip paaiškino K.Preikšaitienė, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo sveikatos mokymus, skleidžia sveiką gyvenseną, skatina prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, formuoja nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą.
Labiausiai pašnekovė džiaugiasi tuo, kad į veiklas pavyksta įtraukti pačius įvairiausius žmones. Paprastai kalbant, nesvarbu nei amžius, nei lytis, šeimyninė padėtis ar profesija — daugiau judėti galime kiekvienas.
Tuo įsitikino ir prie organizuojamų fizinio aktyvumo veiklų prisijungusi 55-erių metų Danguolė Silvestravičienė. Ji pasakojo, kad anksčiau sportu visai nesidomėjo, bet vos išbandžiusi suprato, kaip tai naudinga. Moteris sakė, kad dabar energijos turi daugiau nei kada nors anksčiau! Pašnekovė juokauja, kad viskas prasidėjo nuo nekaltų kvėpavimo praktikų, o dabar sportas tapo savotiška priklausomybe: „Pamažu įsitraukiau ir dabar mankštinuosi vos ne kiekvieną dieną ir esu tuo labai patenkinta.“
Jau po pirmų treniruočių sveikata pasitaisė.
Tiesa, rutiną kiek sujaukė prasidėjęs karantinas, tačiau net ir leidžiant laiką namuose, anot jos, galima gyventi aktyviai.
„Anksčiau vis svaigdavo galva dėl žemo kraujospūdžio. Jau po pirmų treniruočių sveikata pasitaisė. Visą gyvenimą ieškojau, kur problema, o čia iškart ir išsisprendė… Dabar puikiai jaučiuosi“, — pasakojo ji.
Anot ponios Danguolės, veiklos apima tiek skirtingoms amžiaus grupėms tinkamų užsiėmimų, kad kiekvienas gali atrasti sau tinkamą. Ji pati mėgsta mankštintis, domisi kvėpavimo praktikomis ir meditacija. Moters teigimu, tarp tauragiškių sportas tapo tikrų tikriausia mada. Jos paragintos į fizinio aktyvumo veiklas įsitraukė būrys kolegių ir draugių.
Visuomenės sveikatos specialistė: „Tokie pavyzdžiai užkrečia ir aplinkinius“
Tauragės visuomenės sveikatos biuras dar 2019-aisiais pateikė paraišką Švietimo mainų paramos fondui dėl sporto projekto „Aktyviam gyvenimui sakome – TAIP“ vykdymo. Pasak K.Preikšaitienės, jo tikslas yra pristatyti kuo įvairesnius fizinio aktyvumo būdus, kad kiekvienas tauragiškis surastų sau priimtiną ir labiausiai džiuginantį, kad patirtų pozityvius pokyčius, susiformuotų naują – sveikatai palankią – rutiną ir įpročius.
„Tas kelias, — pridūrė ji, — prasideda nuo mažų žingsnelių, o motyvuotas žmogus vėliau natūraliai ima domėtis ir kitais sveikos gyvensenos aspektais: sveikatai palankia mityba, psichinės sveikatos stiprinimu, miego kokybe, aplinkos sveikata. Tokie pavyzdžiai užkrečia ir aplinkinius.“
-
Judėti įkvepianti Belos istorija: po insultų nebevaikščiojusi moteris dabar „bėga“ su specialiu triračiu
-
Savitos architektūros pastatas, kuris tiek metų niokotas, kad viduje teliko keli kaulai ir karsto dalis
-
Akademiją įkūrusi meninės gimnastikos čempionė D.Kutkaitė: darbas su vaikais yra tikra atgaiva
„Džiaugiamės, kad įgyvendinant šį projektą ir mažinant sveikatos netolygumus savo sveikatinimo paslaugą priartiname prie žmogaus gyvenamosios vietos. Šio projekto pagalba galime fizinio aktyvumo veiklas planuoti nuosekliai. Veikiame ne tik Tauragės mieste, bet ir kelias dešimtis kilometrų nutolusiose kaimo bendruomenėse, kuriose dalis asmenų net neturi galimybės atvykti į miestą sportuoti“, — kalbėjo ji.
Svarbiausia jausti atsakomybę už savo sveikatą
Anot visuomenės sveikatos specialistės, tyrimai rodo, kad vaikai seka tėvų pavyzdžiu, todėl fiziškai aktyvūs tėvai daro įtaką vaikų gyvenimo būdui. Ne ką mažiau pašnekovė didžiuojasi ir sportiškais Tauragės senjorais. Ji pastebėjo, kad pagal pomėgių specifiką kuriasi savotiškos mėgėjiško sporto grupės, pavyzdžiui, mėgstančių šokti ar šiaurietiškojo ėjimo entuziastų, besimankštinančiųjų gryname ore ir pan.
„Noras sveikai gyventi yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Viskam reikia valios ir pastangų, žinių, profesionalų pagalbos, sveikatinimo lyderių, bendraminčių, tam tikros infrastruktūros, tačiau labiausiai – asmeninio apsisprendimo ir atsakomybės už savo sveikatą“, — pabrėžė K.Preikšaitienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad fizinis neaktyvumas tapo pandeminio lygio pasauline visuomenės sveikatos problema. Pasak jos, norint, kad kuo daugiau tauragiškių būtų fiziškai aktyvūs, projekto veiklas tikslinėms grupėms veiklos organizuojamos taikant atraktyvius, aktyvaus įsitraukimo principu paremtus teorinius ir praktinius metodus. Įgyvendinamos įvairios fiziniam vaikų ir suaugusių asmenų aktyvumui didinti skirtos nemokamos priemonės, tarp kurių — kineziterapijos, pilateso, kalanetikos, zumbos, jogos, šokių užsiėmimai, fizinio aktyvumo užsiėmimai/renginiai, paskaitos.
Fizinis aktyvumas karantino sąlygomis — misija įmanoma
„Gyvenimas nestovi vietoje, tad reikia ne tik prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, bet ir patiems inicijuoti pokyčius. Prasidėjus karantinui dalį veiklų perkėlėme į virtualią erdvę. Pradžia buvo tikrai nelengva, nes pirmiausiai turėjome rasti tinkamas interneto platformas užsiėmimams vykdyti bei apmokyti užsiėmimų dalyvius jas instaliuotis ir naudoti. Esame kūrybingi ir lankstūs, tad greitai išmokome ir įpratome dirbti per atstumą“, — patirtimi dalijosi visuomenės sveikatos specialistė.
Esame kūrybingi ir lankstūs, tad greitai išmokome ir įpratome dirbti per atstumą.
Ji džiaugiasi, kad sėkmingai dirbti pavyksta ir karantino sąlygomis. Dalyviai noriai dalyvauja ir jungiasi į treniruotes. Vis dėlto, pasak pašnekovės, išlikti fiziškai aktyviems namuose gali būti rimtas iššūkis. Ilgas laikas, praleidžiamas sėdint ir žemas fizinio aktyvumo lygis neabejotinai daro neigiamą įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. Taip pat karantinas gali sukelti papildomą stresą ir pakenkti psichinei sveikatai, todėl fizinis aktyvumas ir atsipalaidavimo metodai gali padėti išlikti ramiems ir saugoti savo sveikatą. Fizinis aktyvumas, pridūrė, yra puiki prevencijos priemonė net nuo 40 lėtinių neinfekcinių ligų.
Suprasti akimirksniu
- Aktyvios pertraukos. Dienos metu darykite aktyvias pertraukas. Fiziniai pratimai, vaikščiojimas, šokiai ir namų ruošos darbai puikiai tinka norint išlikti aktyviems namuose. Žaiskite su vaikais judrius žaidimus – net ir ribotoje namų erdvėje gali vykti linksmos estafetės.
- Vaizdo mankštos. Pasinaudokite vaizdo mankštomis, kurias galima rasti internete. Internete yra gausybė užsiėmimų ir daugelis iš jų yra nemokami, todėl beliks išsirinkti tinkamiausią pagal savo poreikius ir patirtį.
- Vaikščiokite. Vaikščiojimas namuose gali padėti išlikti fiziškai aktyviems. Vaikščiojimas po namus ar vietoje (kuomet kalbatės telefonu, televizijos reklamos metu) padės išlikti fiziškai aktyviems dienos metu. Taip pat stenkitės kuo mažiau laiko leisti sėdint. Pasėdėjus 30 min. atsistokite ir atlikite keletą tempimo pratimų, pasivaikščiokite.
- Atsipalaiduokite. Vėdinkite patalpas. Meditacija ir kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti. Pakankamai išsimiegokite, skirkite laiko savo mėgstamiems užsiėmimams. Bendraukite su namiškiais, o su kitais šeimos nariais bei draugais palaikykite ryšį telefonu ar per socialinius tinklus.
Projektas „Aktyviam gyvenimui sakome – TAIP“ finansuojamas Sporto rėmimo fono lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
