Va, jau šešiolikti metai, kai vyro nebeturi, bet jo juk niekam ir nereik. „Nieko man nereik, nei vyro, nei žolių, aš tik Dievui taip rankeles sudėjusi nusilenkiu, ir viskas man būn gerai“, – sako viena. Rodo, kaip reik Dievui lenktis. Nusisuko, rankeles sudėjusi, akeles užmerkusi nusilenkė žemai ligi pat žemės.
Prasimerkia sulinkusi – o priešais akis dievulis kaip mietas ant šaligatvio stovi. Aukštas, dailus, žilas visas. Su rožiniais marškiniais. Kur tau, dar ir su lakuotais violetiniais batais.
„Vaje, – baisiai iškaito moteriškos žandeliai, – dar ir su lakuotais batais!“ Paskiau staiga abidvi į kumštukus kikent kaip jaunos mergelikės pradėjo, viena kitą niuksi.
O anas dievulis pamindžikavo, nepatogu ir jam pasidarė, nugarą niežėti ėmė, nežinojo, ką sakyt, tad ir nužingsniavo sau pečiais nervingai trūkčiodamas, reikalų, matyt, ansai daug turėjo.
Jei jau apie dievulius ein kalba: Paracelsas savo laiku sakė, kad pasaulis – tai didelė vaistinė, o dievulis – vyriausiasis vaistininkas. Štai vieną vaistą ir lietuvuliai ėmė savoj žemėj smarkiai auginti – graikiniais riešutmedžiais (lot. Juglans regia) kas antras ūkelis apsisodinęs. Ir ne be reikalo – riešutmedžio ir lapai, ir žali riešutų apvalkalai, ir patys riešutai labai reikalingi sveikatai palaikyti ir visokioms bėdoms taisyti.
Lapų arbata virškinimą pagerina, vidurius liuosuoja, kraują valo, geltligei visai nepatinka. Jei niežai apniko, nugarą niežti, neduokdie, utėlės apsireiškė, plaukai jei labai slenka, stiprų lapų nuovirą reikia išsivirti, nugaras ir galvas jame mirkyti, dar ir dantenas, gerklę neprošal tuo tarpu kartu paskalauti.
Galima ir žalių riešutų apvalkalų trauktinę nebijoti pasidaryti – užpilti degtine, kelias savaites tamsoj palaikyti, nukošti. Prieš vartojimą trauktinę lašint į drungno vandens stiklinę – šnapsas į orą išgaruos.
Anot kai kurių daktarų, taip galima visų parazitų iš kūno atsikratyti. Pirmą dieną į pusę stiklinės vandens lašinamas vienas lašelis trauktinės, antrą – du lašeliai, trečią – tris, taip iki septintos dienos – tuomet jau du arbatinius šaukštelius vandenin pilti.
Paskiau visus metus kartą per savaitę po tuos du šaukštelius gerti. Bet jei jau didelis žmogus esat, sveriat šimtą kilogramų, tuomet po tris šaukštelius gerkit, ir nereikalingiems gyviams, grybams bus nepakajus.
Riešutų apvalkalų trauktinė (su išgaravusiu šnapsu) kartais vartojama nuo sklerozės, kraujotakos sutrikimų. Sako, kad valo kraujagysles, puikiai tvarko skydliaukės ligas, kai trūksta jodo, naikina miomas, kraujospūdį mažina, padeda esant cukriniam diabetui, pankreatitui, nutukimui, prostatos, infekcinėms, skrandžio ir plaučių ligoms, nemigai, nervams ir net silpnaprotystei.
Tais atvejais du šaukštelius geriama du kartus per dieną penkias dienas, paskiau tiek pat vartojama kartą per dieną keletą savaičių.
Jau riešutai tuoj sunoks, valgykit ir jų, po dešimtį riešutėlių per dieną, nereik daugiau, – matysit, ir akelės prašviesės, ir atmintis pagerės.
O tuo tarpu atvažiuokit į Gargždus, picerijon užeikit, kas čia žino, rasi rasit tą besilankstančią moteriškėlę su savo dievuliu lakuotais violetiniais batais prie staliuko meiliai besėdinčius.
