Nepatogūs, bet būtini klausimai
M.Čepulis pastebi, kad šiandien vaikai ir yra tie, kurie vis labiau rūpinasi gamta ir prisideda prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Tuo metu dalis suaugusiųjų yra linkę jas ignoruoti ar iš viso neigti. „Aplinkosauga daugeliui sričių yra tarsi rakštis ir visada stengiamasi ją nustumti į paskutinį planą. Dabar daug kas galvoja: kam čia rūpintis, mums visko užteks. O ar užteks ateinančioms kartoms? Klausimas per daug nepatogus, todėl ir vengiama apie tai kalbėti“, – sako gamtos mylėtojas Marius Čepulis.
Pasak jo, tai – didelė klaida, nes besinaudodami gamtiniais ištekliais mes labai stipriai keičiame savo aplinką ir ne visada tai darome apgalvotai.
„Kol žemėje gyveno keli milijonai dvikojų beplaukių beždžionių, buvo vienaip. Dabar, kai jų yra beveik aštuoni milijardai, su milijardais naminių ir maistui auginamų gyvių bei milžiniškais plotais pasėlių, aplinką saugoti yra daug svarbiau ir sudėtingiau“, – įspėja gamtos fotografas.
Todėl M.Čepulis nusprendė imtis dar vieno iššūkio – įgyvendinti savo seną svajonę ir parengti mokymosi priemonę gamtos tematika. Nors knygų lentynose šio autoriaus kūriniai – jau seniai ne naujiena, kartu su „Šviesa“ jis pristatys pirmąjį savo leidinį, orientuotą į vaikų ugdymą.
„Jau kurį laiką norėjau parašyti lengviau skaitomą leidinį apie visas gyvybės formas, užgriebiant ir kažkiek ekologijos. Leidinys skirtas vidurinės mokyklos moksleiviams, nes tokio amžiaus vaikai labiausiai viskuo domisi, tačiau tiks ir 10–99 metų „vaikams“. Klausimai apie gamtą niekada nesibaigia, tad tikiuosi, jog ši priemonė padės kartu rasti atsakymus“, – pasakoja rašytojas.
Meilė gamtai prasideda nuo pažinimo
Dar vaikystėje gamta susidomėjęs autorius atvirauja – meilė mus supančiai aplinkai prasideda nuo jos pažinimo. Ir tik vėliau, jau subrendus pradeda rūpėti rimtesni klausimai: kodėl mes mylime vienus gyvūnus ir augalus, o kitus naikiname, kodėl teršiame aplinką ir negalvojame apie ateitį.
„Meilė gamtai tikra yra tada, kai myli ją visą – kiekvieną gyvybės formą be jokios išimties. Juk ar vadinasi meile kažkurių žmogaus savybių, išvaizdos bruožų mylėjimas? Ne. Meilė – kai myli ir priimi visą, tokį, koks jis yra. Ir taip, norint mylėti gamtą, reikia ją pažinti. Nors nemylite pirmo sutikto praeivio, pamilti galėtumėte, jei tik jį geriau pažintumėte“, – kalba M.Čepulis.
Pasak jo, vaikai yra linkę domėtis gamta nuo mažens, tačiau tokį jų elgesį turėtų skatinti ir tėvai, ir mokykla. Žinios apie gamtos saugojimą turėtų būti perduodamos metodiškai, pradedant namuose, gilinant mokykloje ir vėliau pritaikant praktiškai.
Mano net jauniausioji trimetė žino, kad vorai nėra blogi, o ledų popierėlį reikia nunešti į šiukšliadėžę.
„Visų pirma pavyzdį turėtų rodyti tėvai todėl, kad vaikai yra linkę elgtis taip, kaip elgiasi jų artimiausi žmonės. Net nereikia jokio specialaus skatinimo – užtenka šnekėtis ir pasakoti. Pavyzdžiui, mano net jauniausioji trimetė žino, kad vorai nėra blogi, o ledų popierėlį reikia nunešti į šiukšliadėžę. Mokykla gali tik paskatinti ir stiprinti tą aplinkos saugojimo supratimą, pasitelkdama įvairius tekstus, iliustracijas, klausimus bei įtraukiančias užduotis. Jei tėvai turi artimą ryšį su gamta“, – kalba M.Čepulis.
Pažinti pasaulį įkvepia pavyzdžiai
Vaikų smalsumą žadina juos supanti aplinka, todėl ir jų domėjimąsi ja labiausiai skatina laiko leidimas gamtoje, tereikia pasisemti idėjų iš kasdienybės.
„Pažinti pasaulį įkvepia sektini pavyzdžiai ir vidinis noras. Reikia būti lauke, miške ar prie ežero. Ir kad kas nors papasakotų, kas yra aplinkui, kodėl medžiai tokie aukšti, kodėl po lietaus išlenda sliekai ir kodėl ta skorpionblakė nėra pavojinga“, – pasakoja M.Čepulis.
Todėl artėjanti vasara – geriausias metas išnaudoti atostogas ir kartu su vaikais laisvalaikiu leistis į gamtos pažinimo pamokas. Kol kelionės į užsienį – sudėtingesnės, puiki proga aplankyti įvairius Lietuvos kampelius ir susipažinti su vietine gamta. Giedromis naktimis vestis vaikus pasiklausyti naktinių paukščių balsų ar pasižiūrėti sidabrinių debesų, dienomis – lankyti įvairius gamtos kampelius.
„Prie vandens telkinių galima stebėti nuostabų povandeninį pasaulį, gal net vietinių vandens gyvių akvariumą pasidaryti. Pakeliauti po Lietuvą ir pabandyti surasti įspūdingiausius medžius: seniausius, aukščiausius ar didžiausius. Išvaikščioti pažinimo takus pelkėse ar senuose miškuose bei susipažinti su vietiniais augalais ir gyviais. Apvalyti nuo šiukšlių paežerę ar kitą mėgstamą vietą. Daug tos veiklos galima prisigalvoti“, – idėjomis vasarai Lietuvoje dalinasi keturių vaikų tėtis.
Pasak jo, svarbiausia, kad nepamirštume turimomis žiniomis dalintis ir su kitais. Ir nors daug kalbame apie vaikų švietimą, kartais situacija gali apsiversti: ne tėvai mokyti vaikus meilės gamtai, o šie – juos. „Kai bandžiau nupirkti kiaušinių plastikinėje pakuotėje, dukra man griežtai pasakė – negalima. Pritaikydama pamokose įgytas žinias apie plastiką, pasiūlė rinktis kiaušinius aplinkai draugiškesnėje pakuotėje. Vaikai turėtų nuolatos zyzti ir aiškinti tėvams, tai juos labai gerai veikia“, – juokauja gamtos mylėtojas.
