Kada verta pirkti, o kada – be sąžinės graužaties dėti atgal į lentyną, pataria drabužių dizainerė Kristina Kruopienytė ir avalynės meistras Žanas Maslauskas.
– Būna, pamatai daiktą ir supranti, kad jis – TAVO. Ir visai nesvarbu, kad švarkelis neužsisega, o bate lieka vietos dar pusei pėdos arba kulniukas tokio aukščio, kad negali paeiti... Ar tai jau nuosprendis: nepirkti?
– Kristina: Aš visada rekomenduoju rinktis savo dydžio drabužį. Tada viskas: pečiai, rankovės, juosmuo – yra savo vietose, drabužis gražiai atrodo ir dailiai priglunda. Kai jis per mažas arba per didelis vienu dydžiu, dar galite rizikuoti, bet jei daugiau – iškart dėkite atgal į lentyną: nieko gero nebus.
Dažnai žmogui atrodo, ypač kai daikto labai norisi, kad pakaks įsiūti kelias siūles arba tereikės menkų pataisymų ir bus kaip tik. Anaiptol! Kartais reikia viską išardyti ir konstruoti iš naujo, kad įimtum arba pridėtum tuos kelis papildomus centimetrus. Tada planas „pigu“ gali tapti brangiu malonumu jūsų piniginei.
– Žanas: Ar bus galima pakeisti bato dydį, lemia labai daug dalykų, pradedant forma, detalių išdėstymu, baigiant kulnų aukščiu. Norint batą padidinti arba sumažinti reikia keisti jo modelį, kitaip tariant, viską pertraukti ant tinkamo dydžio kurpalio. Tai, savaime suprantama, kainuoja.
Avalynės meistras nėra visagalis, todėl nereikėtų tikėtis, kad nusipirkus batus su 5 cm pakulne pasiseks iš jų išgauti 8–10 cm aukštį arba... lygiapadžius. Paaukštinti kulnų negalima pirmiausia todėl, kad bus nepatogu vaikščioti, sulūš supinatoriai (tai tokios metalinės plokštelės, prie kurių tvirtinami kulnai; be jų net vyriškų batų neįmanoma pagaminti). Jeigu prašote sumažinti pakulnę, optimalu – keliais centimetrais. Vargu ar sulauksite pagalbos panorusios kulniukus pažeminti 5 cm ar daugiau – su tokiais batais, ko gero, nepavyks ne tik paeiti, bet ir pastovėti.
– Jei reikia rinktis iš dviejų blogybių, kas geriau – per didelis ar per mažas?
– Kristina: Žinoma, pirmenybę teikite didesniam drabužiui – įsiūti bet kuriuo atveju yra paprasčiau, nei pridurti keletą centimetrų audinio, kai jo nėra... Jeigu norimas drabužis, pavyzdžiui, sijonas, yra per ilgas, siuvėjui nebus sudėtinga jį nukirpti ir pritaikyti jūsų figūrai.
Kai norimas drabužis yra vos vos per trumpas arba per siauras, pažiūrėkite į jo išvirkščią pusę: jeigu atlenkto audinio pakaks problemai išspręsti, tada pirkite.
Žanas: Su batais yra panašiai. Per siauras arba per platus aulas nėra kliūtis: platūs aulai labai gražiai susiaurinami, siauri – pratempiami arba, pritaikius odą, įsiuvami įsiuvai pagal blauzdų apimtį. Toks darbas nėra sudėtingas.
– Kartais žmonės pusvelčiui įsigyja spalvą pakeitusių batų, subraižytų rankinių ar kitokių prekių su gamybos broku ir tikisi tuos trūkumus pašalinti namų sąlygomis. Ar tai įmanoma?
– Kristina: Visada pirmiausia atidžiai įvertinkite kokybę. Jeigu drabužis skylėtas, išblukęs, kitaip sugadintas, neverta tikėtis, kad atgaus prekinę išvaizdą. Pavyzdžiui, jeigu parduotuvėje ant pakabo kabantis megztinis jau turi vadinamųjų burbuliukų, nepuoselėkite iliuzijų, kad parsinešus namo jis nustos veltis. Tokio drabužio sudėtyje yra akrilano ir tie burbuliukai tikrai niekur nedings. Jeigu gaminys vilnonis, šis nemalonus reiškinys kada nors gali baigtis. Antra vertus, jeigu drabužis atrodo kaip dėvėtas, su juo niekada neatrodysite pasipuošusios.
Paveikti šviesos, mechaniškai pažeisti oda, audinys yra tabu.
Kitas reikalas – odinės rankinės: jos visada turi šiokią tokią vertę. Tik yra keletas „bet“. Jeigu tokia rankinė pigiai parduodama dėl to, kad iškritusi užtrauktuko galvutė, nėra kniedės ar pan. – nieko baisaus, patyrusiam meistrui pakeisti tokią detalę užtruks kelias minutes. Kur kas blogiau, jeigu užtrauktukas sugedęs ir reikės jį keisti nauju, t. y. išardyti rankinę, viską siūti iš naujo. Jeigu subraižytas, kitaip sugadintas odos paviršius – rankinę dėkite atgal į lentyną. Paveikti šviesos, mechaniškai pažeisti oda, audinys yra tabu. Tokiais atvejais daiktas, kad ir kaip jį naujintum, jau nekalbant apie namines gaivinimo priemones, gražiai nebeatrodys.
– Žanas: Sugedęs rankinės užtrauktukas nebūtinai yra priežastis jos atsisakyti – galima įsiūti kitą. Jeigu pažeistas odos paviršius, uždėjus įdomių dekoro elementų, pakeitus pamušalą rankinei galima suteikti naują gyvenimą.
Ar pavyks sutvarkyti batus su broku taip, kad jie būtų tinkami avėti, irgi priklauso nuo defektų. Iširusios siūlės, sugedę užtrauktukai – viskas pataisoma. Tačiau batų spalvos naujinimas, ypač kai jie nevienodai nublukę, – sudėtingas procesas, nes nežinia, kuo buvo padengta oda, kaip į ją gersis dažai, taigi sunku nuspėti, ar pavyks. Iš darbo patirties žinau, kad net ir panašia spalva dažant skirtingą odą rezultatai gali būti labai skirtingi. Ir nebūtinai jie džiugins!
– Ką manote apie parduodamus nevienodų dydžių batus? Arba drabužius, kai detalės akivaizdžiai asimetriškos? Juk yra kas perka ir tokius.
– Kristina: Jeigu labiau paanalizuotume žmonių siluetus, veidus, pastebėtume, kad esame asimetriški. Vieni daugiau, kiti mažiau. Plika akimi tai ne itin matyti, tačiau siuvant drabužius – akivaizdu. Sukerpi vienodas detales, ateina žmogus matuotis ir... vienoje pusėje kelių milimetrų trūksta, kitoje – per daug. Kartais tie skirtumai būna ryškesni, siekia net kelis centimetrus. Tam turi įtakos mūsų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, natūralu, kad dešine ranka smūgiuojančio sportininko ji bus stambesnė nei kairė, nes raumenys labiau išsivystę. Arba jeigu rankinę nešiojate ant dešinio peties, nesunkiai įvertinsite, kad jis šiek tiek skiriasi nuo kairiojo.
– Žanas: Dažniausiai pėdos viena nuo kitos skiriasi 2–3 mm, o jeigu daugiau nei 5 mm – tai jau ortopedinės problemos. Nepasakyčiau, kad daug žmonių turi labai skirtingo ilgio pėdas; žymiai dažniau kyla rūpesčių dėl pločio. Pavyzdžiui, pėdos ilgis yra 38 dydžio, o plotis – kaip 40, tokiu atveju parduotuvėje niekaip nepavyks įkišti kojos į standartinį 38 dydžio batą.
– Perkant nukainotą prekę labai svarbus finansinis aspektas. Sutikite: pigiai nusipirkus tikrai nesinorėtų papildomai investuoti nemažos sumelės, kad tą daiktą galėtum nešioti.
Perkant bet kokį drabužį svarbiausia – ieškoti savo dydžio, nes dėl jo kyla daugiausia sunkumų, taip pat ir finansinių.
– Kristina: Per išpardavimą žmonės dažnai elgiasi impulsyviai – nubėga, nusiperka drabužį, nes patraukli kaina, bet visai nepagalvoja, ar jis tikrai tinka, prie ko jį derins. Būtina gerai pažinti savo figūrą: vieniems tinka statytos rankovės, kitiems – reglanas; vieniems gražu drabužis su apykakle, kitiems jokiu būdu jos nereikia. Perkant bet kokį drabužį, nesvarbu, ar jis pigus, ar labai garsaus prekės ženklo, svarbiausia – ieškoti savo dydžio, nes dėl jo kyla daugiausia sunkumų, taip pat ir finansinių. Žinoma, kelnių ar sijono palenkimas jūsų piniginei nebus skausmingas, tačiau sudėtingesnis drabužio taisymas tikrai kainuos.
Ypač reikia atkreipti dėmesį į tokias smulkmenas, kaip įvairios detalės, smulkūs karoliukai. Jeigu gaminys parduodamas su nuolaida, greičiausiai tos detalės byra ir... toliau byrės. Nunešusios jį pas siuvėją neabejotinai paliksite nemenką sumelę, nes kiekvieno karoliuko prisiuvimas rankomis – tai jau haute couture kategorija. Todėl dar parduotuvėje įvertinkite galimybes (ir norą!) susitvarkyti tokį daiktą savo jėgomis.
