Humoro nestokojantys šeimininkai sako, kad šiandien gyvena taip, kaip nori ir juos namai labai džiugina, nors iki to reikėjo nueiti nemažą kelią – pats remontas truko dvejus metus. Su 15min šeima sutiko pasidalinti savo istorija.
1926-aisiais statytas namukas patraukė savo vieta
Kaip pasakoja Daiva, dabar nameliui yra jau 95 metai, tad netrukus jis minės savo jubiliejų. Sodybos šeimininkas Gedas prideda, kad namelis per savo amžių matęs visko – ir karų, nes stogas buvo prakirstas skeveldrų, ir gamtos stichijų – vietiniai pasakoję, kad į jį buvo įlėkęs kamuolinis žaibas.
„Įsigijome namuką visai paprastai – sugalvojome, kad norime gyventi kuo arčiau gamtos ir kuo toliau nuo miesto bei žmonių šurmulio, tad pradėjome ieškoti sodybos“, – prisimena Daiva.
Šeima atrado skelbimą laikraštyje ir iškart nuvažiavo apžiūrėti. Sodyba buvo gana apleista, apžėlusi piktžolėmis, žolėmis, krūmais, nepaisant to, joje buvo tai, kas šeimininkus iškart patraukė. „Sužavėjo pati vieta – buvo daug senų medžių, nuostabi 80-metį skaičiuojanti liepa, o dar žydėjo alyvos, todėl mes greit apsisprendėme“, – prisimena Gedas.
Sodybą supo 40 arų namų valdos žemės sklypas ir net 3 hektarai žemės ūkio paskirties žemės. Iš pradžių nuomoję žemės ūkio paskirties laukus ūkininkui, šiandien Gedas su Daiva užsodino beveik visą sklypą pušimis ir graikiniais riešutmedžiais, o ateityje galvoja pradėti ūkininkauti – na, bent jau sau ir savo reikmėms. „Turėsime ką veikti senatvėje, galėsime riešutus pardavinėti“, – juokiasi Gedas.
Remontai su nuotykiais
Daiva pasakoja, kad pamačius, kiek reikės įdėti darbo norint atnaujinti namą, išsigando, nes ji sako, niekada nesusidūrė su tokiomis statybomis ir iššūkiais. Tačiau kadangi vyras neišsigando, turėjo nemažai patirties, ji greitai tapo puikia pagalbininke ir padėjėja bei idėjų generatore.
„Žmona labiausiai bijojo, kad neaugs žolė, nes kai buldozeris viską išstumdė, pasimatė vienas molis, o po lietaus kone su slidėmis buvo galima čiuožti. Bet viskas kuo puikiausiai susitvarkė, o sudėtingiausi darbai remontuojant namą buvo pamato sutvirtinimas, nes kai kur buvo akmenys, kai kur – pabetonuota, tad teko įdėti darbo.
Kita problema, to meto namuose būdavo labai žemos lubos – Daiva sakydavo – dar vos vos, ir mūsų šukuosenos remsis į lubas (juokiasi). Taigi teko pažeminti grindis - dabar turime normalias lubas, 2,5 m aukščio.
Teko pasirūpinti ir rąstinio namo rąstais – kai kuriuos pakeisti naujais, kurie buvo ties langais labiausiai pažeisti, statyti koloną, kad namo kampas nepasmuktų, o Daiva visas surūdijusias vinis ištraukė iš sienų apėjusi aplink namą. Sakė, kad senienų tikrai nereikia“, – pasakoja Gedas.
Sutuoktiniai sako, kad daug ką darė savo rankomis, tačiau dėl specifinių darbų kreipėsi pagalbos į specialistus – elektra, iš dalies santechnika, pamato tvirtinimas, namo fasado buvo atlikti padedant profesionalams.
„Buvo tikrai parduotos vasaros. Visus vakarus, savaitgalius leidome prie namo ir labiausiai pyktis imdavo, kai oro sąlygos buvo netinkamos darbui – tai sniegas, tai lietus neleisdavo imtis darbų“, – juokiasi Gedas per dvejus metus namą kartu su žmona atnaujinę iš pagrindų.
Daiva negaili pagyrų savo vyrui ir sako, kad jis labai darbštus, nagingas, daug baldų pagaminęs pats, tad namų interjeru ir dizainu rūpinosi abudu.
Potvynis, gaisras ir vagystės
Tiesa, visa namo atnaujinimo ir įsikraustymo istorija turi kitą pusę. Dabar šeimininkai tai prisimena su šypsena, tačiau tuomet juokas neėmė.
Pavyzdžiui, tik įsikrausčius į namus po dienos teko vėl grįžti į nuomojamą butą. „Atsikraustėme ankstyvą pavasarį, o tą žiemą buvo labai daug sniego. Naudojomės vandeniu iš šulinio, tačiau tirpsmo vanduo pateko į šulinio, kuris labai gilus, vandenį ir maudydamiesi pastebėjome, kad prausiamės beveik smėliu, galiausiai – vanduo visai nebebėgo“, – juokiasi šeimininkai.
Nuėję prie šulinio jie išgirdo lyg sniego lavinos, besileidžiančios nuo kalno, garsus: „Galvojome, gal kokia požeminė upė atsivėrė“, – juokiasi Daiva ir Gedas.
Iš pradžių nuliūdę dėl tokios nesėkmės ir manę, kad šulinio vandenį bus sunku atstatyti, šeimininkai jau po poros savaičių galėjo sugrįžti, nes viską pavyko sutvarkyti – jie ir šiandien sėkmingai naudojasi šulinio vandeniu.
Tačiau tai nebuvo vienintelis iššūkis – dar iki šulinio avarijos jiems teko išgyventi vagystę ir gaisrą. Vagys tuomet išnešė labai daug vertingų daiktų: „Labiausiai mums buvo gaila natūralus mūsų sodo vyšnių vyno (juokiasi), tačiau netekome ir vonios, ir įrankių, ir žoliapjovės bei daugybės kitų daiktų“, – prisimena šeima.
Gaisras ištikęs gegužės mėnesį. „Deginome šiukšles, tad į laužą nusprendžiau įstumti į lauko tualetą. Pradėjo kilti labai didelis vėjas ir, matyt, įpūtė žariją į kluoną, kuriame buvo šienas. Liepsnos kluoną prarijo akimirksniu, tad gaisrininkai jau neturėjo ką daryti, o vėliau vietiniai juokavo, kad specialiai sudeginome medinį kluoną, kad nereikėtų jo ardyti. Iš tiesų, tai planavome tą medieną panaudoti kieto katilo kūrenimui, bet štai natūraliu katilu tapo pats kluonas“, – sako dabar jau pasijuokti galintis Gedas.
Paklaustas, ar nebūtų lengviau nugriauti namą ir statyti naują, pašnekovas sako, kad nebūtinai naujo namo statyba būsianti pigesnė, be to, reikia skirti laiko ir finansų dokumentų tvarkymui. Kaina priklauso nuo to, ar pats darysi remonto darbus, ar teks samdyti žmones, kokie pačių namo savininkų poreikiai ir įnoriai. „Mums norėjosi kuo greičiau kraustytis ir gyventi gamtoje, o ne metus tvarkytis popierizmą“, – sako šeima.
Pailsi sodindami medžius, kurdami dailius gėlynus ir turi dar daug planų
Šeima daug dėmesio skiria aplinkos tvarkymui, gėlynų kūrimui. Daiva pasakoja, jog stengiasi po darbų mieste kuo greičiau grįžti ir pasidžiaugti lauko darbais, nes jai labai patinka gėlynai, o Gedas taip pat yra prijaučiantis augalams.
„Esu iškasęs kokius 700 duobių – jau galėčiau būti profesionalus duobkasys. Juokaujame, kad gal žemėje buvę namo savininkai kažką slėpdavo, nes kiekvieno kasimo metu atrandame metalo, gelžgalių – po remonto pridavę juos uždirbome visai nemažai. Beje, mano viso gyvenimo svajonė buvo turėti sodą, kuriame augtų įvairūs augalai“, – juokauja Gedas ir prisimena, kad kažkada daugiabutyje pasireiškęs jo sodininko talentas – tada pasodinęs vijoklį, kuris per kelerius metus užaugo net iki ketvirto aukšto.
Kartu su žmona, kuri didžiausia gėlynų žinovė, jie kuria aplinką sodindami medžius ir įvairius augalus. Teko įdėti nemažai darbo ir gerinant gruntą, tačiau šiandien vaizdas tikrai traukia akį.
„Man tai didžiausias malonumas rūpintis namais ir aplinka – tai atgaiva sielai. Aš esu idėjų generatorė, prigalvoju visokių darbų. Šiuo metu statome oranžeriją, ateityje laukia ir pirties statybos. Ramiai pabūti mes negalime“, – juokiasi Daiva, nuo pat mažų dienų jautusi meilę gėlėms ir besigėrinti kieme besikeičiančia aplinka
Gedas antrina žmonai ir sako, kad namuose šiandien džiaugiasi atgaiva ir ramybe: „Numetame telefonus ir rūpinamės augalais, medeliais. Tai tikrai labai geras poilsis. Stirnos mūsų nekalbina, duoda ramybę – ar gali būti geriau?“
