Pasak „Domus galerijos“ interjero patarimų ambasadore tapusios architektės Rūtos Jurevičienės, kaip susikurti jaukią ir patogią namų aplinką, sufleruoja kasdieniai įpročiai, o jau įrengtų namų trūkumų kompensuoti modernia sofa ar minkštomis pagalvėlėmis nebepavyks. Todėl labai svarbu atsižvelgti į ergonomikos principus, kurie taupo laiką ir saugo tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus sveikatą.
Jaukumą kuria patogumas
Pasak R.Jurevičienės, svajodami apie tobulus namus, žmonės tikisi, kad jie bus jaukūs, patogūs, funkcionalūs ir saugūs. Tai, bendrąja prasme, ir yra minėtoji ergonomika. „Pagrindinis tikslas įsirengiant ar atnaujinant būstą turėtų būti susikurti sau patogius namus. Kartais būstas įrengiamas pagal naujausias interjero tendencijas, remiantis visomis žinomomis ergonomikos taisyklėmis, bet, pradėjus jame gyventi, paaiškėja, kad su žmogaus kasdieniais poreikiais visa tai neturi nieko bendro. Nuolatinis poreikis papildomai apeiti, įveikti, pasistiebti, pasilenkti, pasišviesti ir t.t. galiausiai pradeda varginti ir erzinti“, – pasakoja architektė.
Pasak R.Jurevičienės, ergonomika priklauso nuo daugelio aspektų: tinkamai suprojektuota erdvė, patogūs baldai, pagal paskirtį priderintas apšvietimas, gera akustika ir pan. Tačiau tikslas išlieka tas pats – žmogui namuose turi būti gera, taip pat patogu bendrauti su kitais.
Įsikuriant būtina įsivertini ne tik buities įpročius, bet ir tai, kaip dažniausiai leidžiamas laisvalaikis, kiek žmonių įprastai susiburia populiariausiose erdvėse. „Pastebiu, kad, kalbant apie būstą ir poreikius, žmonėms neretai lengviau įvardyti ne ko jie nori, o ko nenori. O čia jau svarbi kiekviena smulkmena. Pavyzdžiui, jeigu nepatinka slankiojančios spintos durys, dienos šviesos ryškumo lemputės, žemi baldai – tokios ir panašios detalės padeda priimti didžiausią komfortą namuose kursiančius sprendimus“, – pasakoja architektė.
Maksimaliam komfortui bendrų taisyklių nėra
Tam tikros bendros ergonomikos taisyklės, kurios taikomos įrengiant visas namų erdves, egzistuoja, tačiau galutinis rezultatas yra nulemiamas individualių poreikių. Konkrečiam asmeniui pritaikyti sprendimai ypač aktualūs, kai kalbama apie miegamojo ar svetainės erdves. R.Jurevičienė pastebi, kad šios erdvės tampa išskirtinėmis neatsitiktinai, nes tai pagrindinės namų erdvės. Miegamasis turi garantuoti gerą poilsį, o svetainė – malonų laisvalaikį.
Geriausia, kai miegamasis orientuotas į rytų ar šiaurės rytų pusę, nes taip pro langus gaunama daugiau natūralios šviesos bei šilumos.
Projektuojant miegamąjį, pirmiausia tikslinga pasirinkti, kuris kambarys yra labiausiai tinkamas naktiniam poilsiui. Geriausia, kai miegamasis orientuotas į rytų ar šiaurės rytų pusę, nes taip pro langus gaunama daugiau natūralios šviesos bei šilumos. Kambario dydis nulems jame statomų baldų kiekį, kadangi tarpai praėjimams turi būti ne mažesni nei 60 cm.
Šiame kambaryje turėtų tilpti ne tik lova ir naktiniai staliukai prie jos, tačiau ir drabužių spinta, ypač jei neplanuojama įrengti drabužinės kitoje erdvėje. Žinoma, pagrindinis miegamojo baldas yra lova ir jai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Esminis jos kriterijus – ilgis, kuris, siekiant maksimalaus patogumo, turėtų būtų bent 20–25 cm didesnis nei aukščiausias žmogus, kuris toje lovoje miegos.
Architektė taip pat primena, kad investicijos į kokybišką čiužinį, pagalves bei tinkamai suprojektuotą spintą tiesiog būtinos. „Spintoms iš esmės keliami du reikalavimai – kad viską talpintų bei būtų patogu tuos daiktus paimti. Dėl šios priežasties svarbu iš anksto numatyti, kiek žmonių naudosis spinta, kokie daiktai ir kurioje spintos vietoje bus laikomi. Tinkamai suplanuota spinta gali padėti išvengti nepatogaus sunkesnių daiktų kilnojimo, tad taip tausojame savo sveikatą“, – patarimais dalijasi R.Jurevičienė. Rekomenduojama spintoje susiprojektuoti ir erdves keliems stalčiams, kuriuose būtų laikomi smulkesni daiktai: kojinės, apatiniai, aprangos aksesuarai.
O įrengiant svetainę rekomenduojama skrupulingai apsvarstyti savo laisvalaikį ir pomėgius. Pirmiausia turėtų būti sutariama, ko iš šios erdvės tikimasi: ar čia bus tik poilsiaujama, ar erdvė bus skirta konkrečioms veikloms, pavyzdžiui, bendriems vakarojimams su svečiais, laisvalaikiui su kompiuteriu ar specialių sąlygų reikalaujančiam pomėgiui. Tuomet atsižvelgiama į tai, kaip svetainėje bus bendraujama, kiek žmonių įprastai joje leis laiką, ar svarbus televizorius.
Bet kurios svetainės ašimi neretai tampančios sofos yra išskirtinės tuo, kad kone visi gamintojai žada ergonomiškumą. Neretai įsivaizduojama, kad patogiausia ta sofa, į kurią galima įkristi kaip į debesį. Visgi, remiantis ergonomikos principais, rekomenduojama rinktis kietesnio pagrindo sofas, derinant jų aukštį, kad sėdint kojos per kelius susilenktų 90 laipsnių kampu, o pėdos visiškai pasidėtų ant grindų.
„Kaip bebūtų, visais atvejais galutinį verdiktą pateikia pats žmogus, kuris remiasi esminiu kriterijumi: ar jam sėdėti ant sofos patogu, ar ne. Tada jau nebegalvojama, kokiame aukštyje rankų atramos ar kokia nugaros pozicija sėdint. Deja, toks patogumo jausmas gali būti laikinas, tad ergonomikos principų nereikėtų ignoruoti. Visada rekomenduoju išbandyti kuo daugiau variantų. Tik taip pavyks rasti tą vienintelę, patogiausią ir sveikatą tausojančią sofą, kuri atsidurs svajonių svetainėje“, – teigia R.Jurevičienė.
Ergonomikos principai sufleruoja ir prie sofos statomo vadinamojo kavos staliuko pasirinkimo kriterijus. Geriausia, kai jis šiek tiek žemesnis nei šalia esanti sofa, tačiau ne žemesnis nei 40 cm. Kitu atveju ant jo pasidėti gurkšnojamą kavą sėdint bus paprasčiausiai nepatogu.
