Gruodžių kaime Molėtų rajone esančią ramybės oazę Gražina paveldėjo iš savo tėvų. Tiesa, prieš 12 metų 90 arų sklypas toli gražu nepriminė svajonių poilsio vietos – ten, kaip sako moteris, buvo klampus miškas su brūzgynais.
„Kai tėvai buvo gyvi, tik kalbėdavo ir rankos mostu parodydavo, kad toje vietoje yra jų džiunglės. Netekus tėvų, pabandėme ten nuvažiuoti. Kol nuėjau iki ežero, kelis kartus griuvau per nukritusius medžius. Visą laiką meldžiausi, kad vyras nesugalvotų čia ko nors daryti. Bet kai turi tokį ryžtingą vyrą, kas belieka, – šypsosi G.Aukštuolienė.
– Pradėjome nuo brūzgynų valymo – tą darėme vos ne kruvinomis rankomis. Su grėbliais viską grėbėme, o senų medžių kelmus vyras pats su įrankiu išdaužė savo rankomis. Neliko kelmų, kurių buvo bent 50. Tvenkinio patys jau negalėjome iškasti su kastuvu – kvietėme pasamdytą techniką.“
Sutvarkę aplinką, Gražina su vyru pirmiausia pastatė pirtelę, o rąstinis namas atsirado tik vėliau – praėjus maždaug 7 metams.
„Tais laikais buvo kvaili įstatymai – pirmiau reikėdavo statyti pirtelę, – prisimena G.Aukštuolienė. – Nusprendėme, kad mūsų sodyba bus ranča – norėjome išlaikyti tokį stilių, nes dabar žmonės linkę sodybą paversti į namą, kur viskas būna dailu ir gražu.“
Iš pradžių Gražina augalus sodino spontaniškai, tačiau kai jų pasidarė per daug, pasikvietė į pagalbą dizainerę, kuri padėjo viską sustyguoti.
„Viską auginame. Kadangi per atostogas atvažiuoja anūkų, jiems reikia daržovių, vaisių. Turime šiltnamį, dvi lysves, uogų, medžių. Be to, turime du didžiulius alpinariumus. Auginame pelargonijas, raugerškį, – vardija G.Aukštuolienė. – Dabar džiaugiamės gyvenimu.“
Tiesa, į savo sodybą Gražina atvyksta tik praleisti laisvalaikio – su vyru jie gyvena Rokiškyje, kur taip pat augina nemažai sodo gėrybių.
„Nors atstumas nemažas, per metus būna tik keli savaitgaliai, kai neatvažiuojame. Vis lekiame į sodybą, nes traukia gamta. Tik žiemą rečiau apsilankome“, – tikina G.Aukštuolienė.
Anot Gražinos, tam, kad sodybos aplinka būtų nepriekaištinga, reikia įdėti nemažai darbo. O ir sklypas yra didelis, tad viską sužiūrėti užtrunka laiko.
„Nuo namo iki pirtelės važiuojame elektriniu triračiu – atstumai dideli. Žinoma, vaikščioti būtų sveikiau, bet, kai toks amžius, patausoji save ir ėjimą pakeiti fiziniais darbeliais sode, – šypsosi 65-erių G.Aukštuolienė. – Pavasarį arba rudenį važiuojame pailsėti į užsienį, nes grožis, kurį čia kuriame, poilsio nesuteikia.
Kai atvažiuoja giminės, vis klausia, kaip mes viską spėjame, nes žino, kokį ūkį dar turime Rokiškyje. Puoselėjame, o tai reiškia darbą, bet su šautuvu mūsų to daryti juk niekas nevaro.“
Šių metų konkursą „Мano kiemas“ remia japoniškų profesionalių įrankių ir sodo technikos gamintojas „Мakita“. Visi konkurso dalyviai turi galimybę laimėti „Makita“ akumuliatorinį Bluetooth radiją ir 18V akumuliatorių iš plačiausios pasaulyje akumuliatorinių įrankių sistemos LXT. Radijas veikia nuo akumuliatorių ir AC srovės ir taip pat įkrauna akumuliatorius.
Daugiau apie konkurso sąlygas – ČIA.
