2021 02 21

Greitojo skaitymo mokantis Aivaras: „Tradicinis skaitymo būdas yra kaip lėtas važiavimas užstrigus spūstyje“

Priklausomai nuo mūsų skaitymo tempo, vieną knygos puslapį perskaitome per minutę, pusantros. O jei dar greičiau? Įmanoma, tačiau greitojo skaitymo reikia mokytis – jo atrasti intuityviai nepavyks. Lektorius Aivaras Pranarauskas sako, kad gebėjimas greitai skaityti lavina ir kitus dalykus, pavyzdžiui, atmintį.
Mergina ir vaikinas skaito knygą
Mergina ir vaikinas skaito knygą / 123rf.com nuotr.
Temos: 2 Knygos Skaitymas

Greitojo skaitymo mokymus bei seminarus rengiantis A.Pranarauskas sako, kad idėja tokiems mokymams atėjo dar 2006 metais.

„Tada pradėjome organizuoti atminties lavinimo seminarą. Greituoju skaitymu šiek tiek domėjausi, tačiau tai buvo labiau fragmentiška. O nuo 2008 metų prasidėjo mokymai. Vėliau apie tai išleidau knygą, atsirado videoseminaras“, – sakė pašnekovas.

– Aivarai, jūs sakot, kad tradicinis skaitymo būdas yra kaip lėtas važiavimas užstrigus spūstyje. Ar tiesa?

– Taip. Kiekvienas žmogus turi potencialią skaityti greičiau. Tačiau jei tu greitkelyje nesi buvęs, tai šis kamštis atrodo natūralus: atrodo, kad taip ir turi būti. Gyveni tame kamštyje daugybę metų.

Pratimų ir metodų, kaip skaityti greičiau, tu negali atrasti intuityviai.

Esmė su greituoju skaitymu tokia: pratimų ir metodų, kaip skaityti greičiau, tu negali atrasti intuityviai. Pavyzdžiui, laiko valdymas. Yra daug žmonių, kurie nėra apie tai skaitę jokios knygos, bet geba tą daryti intuityviai. Kai yra daug reikalų, žmonės patys susigaudo, ką ir kaip daryti, kad laiko panaudojimas būtų efektyvesnis – stebėdami save, reflektuodami.

– Pavyzdžiui?

– Pavyzdžiui, žmonės skaitymo tempą šiek tiek pagreitina vedžiodami pirštu. Gal teko matyti? Situacija mokykloje, tarkim, kai aplink triukšmas, mokytojai reikia susikaupti, todėl skaitydama ji tekstą vedžioja pirštu. Ir tai padeda. Žmogus taip vizualizuoja savo dėmesį.

Jeigu tu skaitai knygą paprastai, tu nepastebi, kada tavo dėmesys sulėtėja – kada jis yra normalus, o kada greitas. Bet jei tu vedžioji pirštu, tada pastebi. Pastebi pirštą, jei jis vangiai pradėjo judėti. Tad šis rodyklės principas vizualizuoja tempą.

Tai vienintelis intuityvus dalykas, kurį galima atrasti. Visi kiti dalykai yra tiek specifiniai, kad to reikia mokytis – jei tu to neperskaitysi, nesužinosi, tai ir nežinosi.

Kadangi tai šiek tiek nišinė tema, tad ir švietimo programose to nėra. Todėl žmonės ir skaito, tarsi stovėtų spūstyje.

Asmeninio archyvo nuotr. /Lektorius Aivaras Pranarauskas
Asmeninio archyvo nuotr. /Lektorius Aivaras Pranarauskas

– Kalbant apie metodus, kaip mokytis greitojo skaitymo? Ar tiesa, kad vienas iš pratimų – skaityti kas antrą žodį?

– Mintyse ištarti kas antrą, o vieną stengtis pamatyti akimis ir jo neištarti. Kodėl? Nes mes natūraliai turime šį įgūdį. Pamačius skaičių, simbolį, žodį nėra būtina jo perskaityti, kad suprastume. Prekių ženklų pavadinimų juk mes neskaitome, o juos pamatę iš karto atpažįstame. Kai atvažiuoja autobusas, jūs mintyse juk nesakote – keturiasdešimt antras. Pamatėte skaičių, ir jums aišku, jums nereikia to ištarti mintyse.

Žodis saulė. Jums nereikia jo skaityti, jūs iš karto jį atpažintumėte.

Čia kalbu apie žodžius, kurie yra paprasti, labai dažnai vartojami, tikriniai daiktavardžiai. Žodis saulė. Jums nereikia jo skaityti, jūs iš karto jį atpažintumėte. Kaip kokį prekių ženklą. Nes tai daug kartų matytas žodis, kai pamatai ir aišku.

Tad mes šį gebėjimą turime – daugybę žodžių, netardami jų mintyse, galime atpažinti. Šis pratimas yra pats paprasčiausias, ką žmogus gali padaryti kaip eksperimentą.

Skaitant situacijos būna įvairios. Yra tekstų, kur, deja, teks ištarti kiekvieną žodį – kai tekstas sudėtingas, jame nėra daug tikrinių daiktavardžių. Toks tekstas neturi vaizdinių. Politika, pavyzdžiui. Pasakius šį žodį neatsiranda vaizdinys.

– Per kiek laiko mes perskaitome knygos puslapį? Spėčiau, gal kokios keturios minutės? Tiesą sakant, niekada toks klausimas nekilo, tad tai akimirkos spėjimas.

– Greičiau. Jei vidutinis knygos puslapis yra apie 200–250 žodžių – perskaitome maždaug per pusantros minutės. Žmogaus skaitymo greitis svyruoja nuo 150 iki 250 žodžių per minutę. Jei labai atidžiai skaitysite tą puslapį, norėsite įsiminti, kad galėtumėte atpasakoti – tai gali užtrukti iki dviejų minučių. O minutės perskaityti knygos puslapį užtenka tam, kuris skaito sparčiau.

– O išmokus greitojo skaitymo?

– Paprastai tariant, dalinkit iš dviejų. Mes esame matavę savo kursų efektyvumą. Ne tik greičio padidėjimą, bet ir produktyvumo padidėjimą. Įvertinus greitį ir supratimą – rezultatas yra nuo 3 iki 4 kartų padidėjęs produktyvumas, jei žmogus ne tik baigė mokymus, bet ir namų darbus darė.

Tai nėra mažas krūvis, tai viso mėnesio darbas. Gana intensyviai mėnesį pasitreniravus – galima pasiekti rezultatą.

123RF.com nuotr./Mergina geria kavą ir skaito knygą
123RF.com nuotr./Mergina geria kavą ir skaito knygą

– Ar greitai skaitant neprarandi skaitymo malonumo?

– Kiekvienas tekstas turi savo paskirtį. Kai jūs imate skaityti – jūs turite ir savo tikslą. Kitaip tariant, yra teksto paskirtis ir jūsų tikslas. Tai du labai svarbūs dalykai.

Jei jūs paimate grožinės literatūros kūrinį, jo tikslas yra jums perteikti nuotaiką, dvasią ir panašiai. Pavyzdžiui, istorinis romanas. Kokiu tikslu jis rašytas, ko autorius tikisi? Kad perteiks to laikmečio dvasią, politines situacijas, padės žmogui geriau pažinti tą istorijos laikotarpį, įsijausti, tarsi persikelti laiko mašina atgal ir tai išgyventi.

Jei jūs skaitysite meilės romaną, to romano tikslas – sudirginti jūsų emocijas.

O koks yra skaitytojo tikslas?

O koks yra skaitytojo tikslas? Aš galiu paimti meilės romaną ir nesvarbu, kad jo autorius nori sudirginti mano emocijas, bet aš jame noriu atrasti kitus dalykus. Tarkim, psichologinius vyro ir moters bendravimo niuansus. Todėl juos sau atrasiu skaidydamas greituoju skaitymu, o kur atrasiu – tas vietas skaitysiu lėčiau, gal konspektuosiu ir panašiai. Nes toks buvo mano tikslas.

Kito žmogaus tikslas skaitant meilės romaną – išgyventi emocijas, pailsėti skaitant. Tad jam greitojo skaitymo gal visiškai ir nereikia. Vietomis greitasis skaitymas tinka, o vietomis jis visai netinka.

Norėčiau pasakyti ir kitą dalyką, nes to nuolat klausia. Yra akių higiena. Tai mokslas apie tai, kaip akis išlaikyti stiprias ir sveikas. Jei žmogus turi pamatinius greitojo skaitymo principus ir susipažinęs su pratimais, tai šie pratimai stiprina akių raumenis ir žmogus žino, kaip reikia leisti akims pailsėti, kad reikia skaityti su tam tikrais intervalais. Nes ir dėmesio mes negalime išlaikyti daugiau nei valandą. Dėmesio kreivė ima kristi po 40 minučių.

Žinodamas, kaip skaityti, žmogus nepatiria nuovargio, akys neparausta, nepersitempia. Jis tarsi įgyja sportinę skaitymo formą. Skaitymo procesas tampa sklandesnis ir malonesnis.

– Kaip greitasis skaitymas susijęs su atmintimi? Jei aš greitai skaityčiau, ar nepamirščiau to, ką perskaičiau?

– Kai jūs skaitote, tada viskas iš esmės keliauja į trumpalaikę atmintį. O su trumpalaike atmintim taip ir yra – perskaitėt knygą, užvertėt ir galvojate, ką ten skaitėte?

Tuo tarpu greitasis skaitymas reikalauja gilesnės koncentracijos ir didesnio susikaupimo. Koncentracijos mes ir mokomės. Taip sustiprėja įgūdis ir jis atsiliepia atminčiai. Nepaskaitysi greičiau nemokėdamas susikaupti.

Įsivaizduokit, kad jūsų koncentracija ar susikaupimas yra matuojamas dešimties balų sistema. Jūs turite ketvertą už koncentraciją. Taip skaitant ir rezultatas bus atitinkamas. Bet jei jūs padirbėjate su koncentracija ir išlavinate ją iki 6, 7 ar 8, tai labai stipriai pasijunta skaitymo produktyvumui. Aštuonetas už koncentraciją labai stipriai pasijaučia ir jūsų gebėjimui įsiminti, prisiminti, ką skaitėte.

Greitajame skaityme jūs panaudojate savo potencialą gal ne visu 100 procentų, bet 80–90 procentų. Tradicinis skaitymas panaudoja daug mažesnę dalį šio resurso, gal tik 30–40 procentų, nes tempas yra lėtesnis. Taip skaitant likę 60 procentų jūsų protinio potencialo nuobodžiauja. O nuobodžiavimas lemia tai, kad atsiranda erdvės pašalinėms mintimis.

123RF.com nuotr./Skaitymas
123RF.com nuotr./Skaitymas

Žmogus skaito ir tuo pačiu spėja pagalvoti, ką jis gamins vakarienei, ką apsirengti einant į darbą ar ką nusipirkti parduotuvėje. Krūvis nėra maksimalus, todėl skaitančio žmogaus mintys dar spėja užsiimti pašaliniais darbais. Tada ir prisiminti, ką skaitei, yra sunkiau. Juk skaitei panaudodamas tik 40 procentų savo resursų.

Skaitant greitai įsitraukimas į skaitymo procesą sustiprėja, nebelieka laiko pašalinėms mintims ir įsiminimas pagerėja. Be to, kai tempas didesnis, didesnis informacijos kiekis vienu metu – taip lengviau sekasi apibendrinti.

Jei žmogus nori skaityti knygą ir įsiminti informaciją, mes naudojame atminties lavinimo techniką – mnemonika. Bet šito reikia išmokti, ir tada kalbama jau ne apie trumpalaikę atmintį, o apie asociatyvinę atmintį, ilgalaikį atsiminimą.

Bet jei jūsų klausimas buvo, ar tai pagerina atmintį, tai atsakymas būtų taip. Pagerina dėl padidėjusios koncentracijos. Ir regimoji atmintis sustiprėja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis