Prieš vykstant į mišką – reikalingiausių daiktų sąrašas
Pirmas klausimas, kurį sau užduodame, kai į mišką ruošiamės su augintiniu – ar galime keturkojį imti kartu? „PetCity“ Klaipėdos veterinarijos gydytoja Monika Klumbytė iškart nuramina – galima, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius.
„Miške tyko užkrečiamąsias ligas platinančios erkės, gyvatės, nuodingi grybai bei įvairūs kiti pavojai“, – įspėja gydytoja.
Kad būtų galima išvengti šių pavojų, gydytoja siūlo pasiimti augintinio pirmosios pagalbos vaistinėlę, pasirūpinti apsauga nuo parazitų ir nepamiršti švaraus, vėsaus vandens bei dubenėlio.
Ji siūlo prigriebti ir kitas priemones – purškiklius bei pavadėlį.
„Galima pasiimti specializuotų gyvūnams skirtų vabzdžius atbaidančių purškiklių, tačiau apsaugai tikrai užtenka ilgesnio veikimo bendrosios profilaktikos priemonių – lašų, antkaklių, tablečių. Labai svarbu atkreipti dėmesį į augintinio elgseną gamtoje. Jeigu augintinis linkęs nutolti nuo šeimininko, gali suėsti neėdamų dalykų, nėra paklusnus, pavadėlis – geriausias pasirinkimas“, – pataria ji.
Kokie simptomai pasireiškia apsinuodijus grybais?
Ne visada pavyksta suvaldyti judrius keturkojus, tad nenustebkite, jeigu jūsiškis pasileis paskui čežantį lapą arba triušį. Prieš pametant augintinį iš akiračio, šeimininkas iš anksto turi žinoti požymius, rodančius apsinuodijimą grybais.
„Simptomai priklauso ir nuo to, kokį grybą bei jų kiekį augintinis suėdė. Dažnais atvejais augintiniams, kurie paragavo grybo ar grybų, pasireiškia virškinamojo trakto sudirgimas. Jo laipsnis gali būti įvairus – nuo savaime per keletą valandų praeinančių pilvo spazmų iki vėmimo, viduriavimo ir funkcinio vidaus organų nepakankamumo“, – į ką atkreipti dėmesį komentuoja M.Klumbytė.
Svarbi greita reakcija
Kaip elgtis, pasireiškus pirmiesiems apsinuodijimo simptomams? Gydytoja sako, kad augintinį reikėtų kuo skubiau vežti į artimiausią veterinarijos kliniką. Jei tokios galimybės nėra – ji siūlo kitokį sprendimą: „Galima augintinį bandyti girdyti 3 proc. vandenilio peroksidu, tačiau prieš tai būtinai pasitarti dėl galimo girdyti kiekio su veterinarijos gydytoju. Šis preparatas ima putoti skrandyje ir sukelia vėmimą.“
Apsinuodijus grybu ar grybais, anot „PetCity“ Klaipėdos klinikos gydytojos, laikui bėgant gali pasireikšti ir kitos sveikatos problemos.
„Štai musmirės, bobausiai gali labai sudirginti virškinamąjį traktą, prasideda vėmimas, viduriavimas. Jeigu augintinis suėdė didelį kiekį nuodingų grybų – galima anemija, kepenų, inkstų pažeidimai“, – apie tai, kokios pasekmės laukia apsinuodijus, pasakoja gydytoja.
M.Klumbytė prisimena ir atvejį, kai į kliniką buvo atvežtas grybu apsinuodijęs jaunas šuo. Augintinis tapo vangus, neturėjo apetito ir ėmė vemti.
„Jam buvo atlikta apžiūra ir klinikinis tyrimas, kurio metu pastebėta, kad augintiniui skauda pilvą. Kraujo tyrimuose pokyčių nenustatėme. Suleisti vaistai nuo pykinimo bei pilvo spazmų, skirtas lengvai virškinamas pašaras, tad būklė akivaizdžiai pagerėjo. Sunkaus apsinuodijimo atvejais prireikia intensyvesnio gydymo, pavyzdžiui, skysčių terapijos ir ilgesnio sisteminio gydymo vaistais“, – sako ji.
Pataria vengti ir nenuodingų grybų
Žinoma, yra grybų, kurių augintinis gali paragauti, tačiau gydytoja to nepataria daryti.
„Galima pasidalinti apvirtais, džiovintais baravykais, prievagrybiais, voveraitėmis be papildomų maistinių priedų (prieskonių, padažų). Tačiau augintiniams grybai tikrai nerekomenduojami dėl menkos jų maistinės naudos ir galimo virškinamojo trakto sudirginimo“, – paaiškina ji.
Pavojų sukelia ne tik grybai
Grybai ne vienintelis miško pavojus augintiniams. Miške gausu ir ligas platinančių erkių, tad radus įsisiurbusią erkę derėtų žinoti, kad būdingi ligai simptomai tipiškai pasirodo po 3-10 dienų, pirmieji požymiai - bendras vangumas, dingęs apetitas. Keturkojis gali sutikti ir, pavyzdžiui, nuodingą paprastąją angį. Gydytoja pasakoja, kad gyvatei įkandus būdingas įkandimo vietos tinimas, bendroji apatija, drebulys ir augintinio elgsenos pokyčiai.
„Nuodai gali sukelti širdies, kepenų, inkstų funkcinį nepakankamumą, krešumo sutrikimus, anemiją, šoką ar net mirtį. Štai žalčių įkandimai įprastai nepavojingi, būdingiausias požymis – sutinimas ir skausmingumas įkandimo vietoje“, – atkreipia dėmesį „PetCity“ Klaipėdos klinikos gydytoja.
Norint išvengti tolimesnių sveikatos problemų įkandus gyvatei, M.Klumbytė siūlo atkreipti dėmesį į įkandimo vietas. „Jeigu tai yra koja, derėtų užveržti veržiamuoju tvarsčiu aukščiau įkandimo vietos. Jeigu įkandimo vieta yra kaklas, reikėtų nuimti antkaklį, nes įkandimo zonos tinsta. Taip pat būtina neleisti augintiniui daug judėti, taip siekiant išvengti greitesnio nuodų plitimo organizme bei kuo greičiau kreiptis į artimiausią veterinarijos gydytoją“, – pataria ji.