Mieli, bet ėdrūs
Pragraužti kailiai, skylės kilimuose ar minkštuose balduose gali būti signalas, jog namuose apsigyveno kailiavabaliai. Jie gali pridaryti daug žalos odos, kailių gaminiams, iškamšoms, muziejų kolekcijoms ir kt.
Kailiavabalių rūšys tarpusavyje panašios – tai nedidukai (3–5 mm), juodos, rudos spalvų arba margi vabaliukai. Lietuvoje jų aptinkama per 20 rūšių. Į žmonių namus šie vabalai dažniausiai patenka iš lauko. Taip pat kai kurios kailiavabalių rūšys veisiasi paukščių lizduose, todėl, jeigu daugiabučio balkonuose perisi balandžiai, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl namie atsiranda šių vabaliukų. Žmogaus aplinkoje nustipę graužikai ar kiti gyvūnai taip pat mėgiama šių vabalų veisimosi vieta.
„Kailiavabaliai puikiai skraido ir įskridę į patalpas jie randa tinkamą terpę sudėti kiaušinėlius, iš kurių išsirita šereliais pasidengusios lervos. Jeigu žmogaus namuose yra kailiuotas augintinis, tai netgi grindų plyšeliuose susikaupę jo kailio plaukų kuokšteliai yra gera terpė vystytis kailiavabaliams.
Būtent jų lervutės ir kenkia įvairiems tekstilės gaminiams – graužia natūralius pluoštus, taip pat kai kurios rūšys gali pakenkti ir namuose laikomoms kruopoms, džiovintiems vaisiams ar arbatžolėms. Neretai pasitaiko odos bėrimo reakcijų, kada jautresnio žmogaus oda prisiliečia prie kailiavabalių lervučių šerelių, primėtytų minkštuose balduose,“ – pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Audinių kenkėjai namuose dažniausiai naikinami pasitelkiant paprastą dulkių siurblį. Švarios patalpos, reguliariai prižiūrimi minkšti baldai, taip pat baldai, kuriuose laikomi tekstiliniai gaminiai. Tačiau dažnai tenka pasitelkti ir cheminius preparatus.
Vieni iš seniausių, bet nepavojingi
Sidabrinės ar pilkos spalvos, pailgos kūno formos, su ilgais šereliais pilvelio gale cukriniai žvyninukai, arba sidabrinės avižėlės, gyventojų pastebimi vonios kambaryje, virtuvėje ar kitoje drėgmės turinčioje patalpoje.
Kovoti su šiais vabzdžiais padeda patalpų vėdinimas, švara, drėgmės lygio kontroliavimas, sandariai laikomas maistas.
„Esame gavę užklausą su nuotraukomis, kur žvyninukas užfiksuotas net lovos dėžėje. Šeriauodegiai mėgsta drėgnas ir šiltas sąlygas, jie minta krakmolo, celiuliozės, cukraus ar kitokių angliavandenių turinčiais produktais, todėl šių kenkėjų galima rasti ne tik skalbyklose, vonioje, tualete bet ir tarp baldų, knygų, už tapetų. Žvyninukai, kaip ir daugelis kitų ropojančių gyvių, kelia žmonėms nemalonias emocijas, tačiau šie vieni iš seniausių vabzdžių ligų neplatina“, – patikina kenkėjų kontrolės ekspertas.
Kovoti su šiais vabzdžiais padeda patalpų vėdinimas, švara, drėgmės lygio kontroliavimas, sandariai laikomas maistas. Šie vabzdžiai jokios apčiuopiamos žalos nedaro, dažniausiai tai tik psichologinis diskomfortas.
Paslaptingi, bet itin žalingi
Vis dažniau pastebimi kenkėjai – ūsuočiai. Tai medinių pastatų šeimininkų dažna problema. Paslaptingi padarai gali tapti didele bėda. Šilti orai itin palankūs medienos kenkėjams.
Į būstus medgraužiai patenka su namams statyti skirtais rąstais, malkomis, netgi mediniais baldais ar mediniais meno gaminiais.
„Liepą buvo gauta dešimtys nusiskundimų dėl garsų medyje, sukeliamų medgraužių lervų, graužiančių medines namų sienas, balkius, medinius baldus, sijas, grindis. Didžiausia bėda yra ta, kad būriai medgraužių medines konstrukcijas naikina vos pastebimai.
Plyšeliuose, smulkiuose įtrūkimuose padėti kiaušinėliai virsta lervomis, šios įsigraužia gilyn į medieną ir tenai priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų gyvena nuo vienerių iki ketverių metų.
Vėliau jau išsivystę suaugę vabzdžiai vėl prasigraužia į paviršių ir išskrenda toliau poruotis, palikdami skyles, medienos dulkių kauburėlius po jomis ir nematomus vingiuotų takų labirintus. Dažniausiai tik tada gyventojai pastebi pažeistą medieną“, – teigia L.Grigaliūnas.
Į būstus medgraužiai patenka su namams statyti skirtais rąstais, malkomis, netgi mediniais baldais ar mediniais meno gaminiais. Šie kenkėjai naikinami medienos kenkėjams skirtais insekticidais. Profilaktikai yra naudojamos specialios medienos apsaugos priemonės.
