Visgi gyvūnų gerovės srityje veikiančios organizacijos akcentuoja ne tik jau pasiektus rezultatus, bet atkreipia dėmesį į kaip reikiant įsibėgėjusį ir tebesitęsiantį procesą: ženklinimas ir toliau išlieka intensyvus. Malonių staigmenų, paneigiančių įsisenėjusius mitus, pateikia ir ženklinančiųjų demografiniai duomenys – pirmauja rajonai.
Vos per metus paženklintų gyvūnų padaugėjo 30 proc.
Numanoma, jog iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 milijoną 150 tūkstančių šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkstančių yra šunys ir apie 600 tūkstančių – katės.
„Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta 287 324 gyvūnų, iš kurių 193 427 yra šunys ir 93 897 – katės, – tiek gyvūnų augintinių yra aiškiai identifikuoti ir turi teisėtus savininkus. Iš viso tai – apie 35 procentų visų Lietuvoje galimai laikomų šunų ir 16 procentų kačių, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė. – Tokius skaičius, turint omenyje, jog apie trečdalis gyvūnų buvo paženklinti vos per praėjusius kalendorinius metus, sulig prievolės įvedimu, vertiname ypač teigiamai.
Ne vienerius metus siekėme, kad gyvūnų ženklinimas Lietuvoje apskritai būtų privalomas, todėl vos per pirmus metus pasiekti rezultatai yra labai geri. Matome ir tyrimai rodo, jog didžioji visuomenės dalis žino apie privalomąjį gyvūnų ženklinimą, jį palaiko ir aktyviai įsijungia į procesą“.
Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo svarbą bei naudas vardijo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Gediminas Vaičionis: „Savivaldybės visuomet pasisakė už gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Pagrindinės naudos – bešeimininkių gyvūnų kontrolė, o gyvūnui pasimetus – šeimininkų atsekamumas. Benamių gyvūnų gaudymo ir globos funkcijas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, vykdo savivaldybės, tačiau be privalomojo ženklinimo jos nuolat susiduria su kliūtimis.
Apskritai gyvūno identifikavimas yra svarbiausia sąlyga sprendžiant bet kokius su gyvūnais susijusius klausimus ir toliau praktiškai darbuojantis gyvūnų gerovės srityje – užtikrinant, kad išlaidos benamių gyvūnų globai nustotų augti, benamių gyvūnų prieglaudose mažėtų, taip pat tvarkant, gerinant įstatymus bei visą sistemą.
Lygiai taip pat kaip ir su ūkiniais gyvūnais: kol jie nebuvo suženklinti, tol nei gyvūnų skaičiaus žinojome, nei paramos galėjome skirti, nei kitų problemų spręsi. Tai gyvūnų ženklinimas yra pagrindas, privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą turėjome įsivesti jau labai seniai“.
Neženklinimo žala tenka valstybei, visuomenei
Gyvūnų ženklinimas bei savininkų atsekamumas yra ir pačių gyventojų raginimas prisiimti atsakomybę bei rūpintis savo gyvūnais. Kasmet savivaldybės beglobių gyvūnų priežiūrai skiria šimtatūkstantines sumas ir šie kaštai – augantys: 2019 metais iš savivaldybėms skiriamo biudžeto beglobių gyvūnų priežiūrai skirta 807 tūkstančiai eurų, 2020 metais – 895 tūkstančiai eurų, 2021 metais buvo perkoptas milijonas – pasirūpinti beglobiais valstybei kainavo 1 milijoną 36 tūkstančius eurų.
„Daugiausia tai yra laikinosios globos išlaidos, kuomet gyvūnas yra paimamas ir jį reikia transportuoti, pasirūpinti jo išlaikymu įstatymo nustatytą laikotarpį. Priklausomai nuo turimų sutarčių, visus šiuos darbus organizuoja ir už juos moka savivaldybės“, – pasakojo G.Vaičionis.
GATO vadovė atkreipė dėmesį, jog dažniausiai iš gatvės į prieglaudas patenka jau suaugę gyvūnai, vadinasi, turintys ar turėję šeimininkus, tad augintinio ženklinimas ir registravimas yra ypač svarbus juos nustatyti: „Per metus šalies prieglaudos pasipildo 15 tūkstančių beglobių gyvūnų. Galimybė bent dalį jų sugrąžinti teisėtiems savininkams leistų sumažinti ir valstybės, ir nevyriausybinio sektoriaus, kuris yra išlaikomas visuomenės, išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojai prieglaudoms bei kitoms gyvūnais besirūpinančioms organizacijoms per metus paaukoja apie 800 tūkstančių eurų. Šiuo metu beglobiais rūpinasi valstybė, nevyriausybinės organizacijos. Turime už gyvūną tenkančią atsakomybę sugrąžinti ir to gyvūno savininkui, o privalomasis augintinių ženklinimas – viena iš būdų tai padaryti“.
Gera žinia – rajonai griauna mitus
Viena iš gerųjų ženklinimo žinių – griaunamas mitas, neva „kaime gyvūnų niekas neženklins“. Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo statistika rodo priešingus rezultatus. Iki gegužės 2 dienos aktyviausiai gyvūnus ženklinančioms savivaldybėms pavyko pasiekti itin aukštų rezultatų, pavyzdžiui, Kelmės rajone paženklinta 68 proc. visų laikomų šunų, Kalvarijos, Tauragės ir Kauno rajonuose – 55 proc. šunų, Klaipėdos rajone – 50 proc., o Utenos rajono savivaldybėje buvo paženklinta 41 proc. visų laikomų kačių“, – sakė GATO vadovė.
Iš 60 Lietuvos savivaldybių šešiose paženklinta 50–70 proc. visų laikomų šunų, trisdešimt septyniose savivaldybėse – 30–50 proc. visų laikomų šunų, septyniolikoje – 10–30 proc. visų laikomų šunų. Trejose savivaldybėse paženklinta 20–40 proc. visų laikomų kačių, trisdešimt devyniose – 10–20 proc. kačių, aštuoniolikoje – mažiau nei 10 proc.
„Sulig gegužės 1 diena paženklinta ir gyvūnų augintinių registre užregistruota daugiau nei trečdalis visų Lietuvoje laikomų šunų ir beveik penktadalis kačių. Bendraujame su veterinarijos gydyklomis, turime žinių, jog dėl besiženklinančiųjų antplūdžio vizitai yra keliami į gegužę, birželį. Vien per balandžio mėnesį kai kuriose savivaldybėse ženklinamų gyvūnų procentinis augimas siekė 65–70 proc.
Tad galima drąsiai teigti, jog šiandien turimi rezultatai dar nėra galutiniai, – sakė B.Kymantaitė. – Itin iškalbinga ir demografinė ženklinimo statistika, iš kurios matyti, jog rajonų gyventojai linkę ženklinti ir registruoti savo augintinius labiau nei gyvenantieji didmiesčiuose ar miestuose. Tad labai norėtųsi, kad tam tikrų politikų ir visuomenės tarpe gyvuojantis žmonių rūšiavimas pagal gyvenamąją vietą, priskiriant jiems vienokį ar kitokį požiūrį į gyvūnus, pagaliau baigtųsi“.
Į gyvūnų laikymą žiūrima vis atsakingiau
„Gyvūnų ženklinimas yra procesas. Džiugu, kad ženklinimo statistika Lietuvoje yra stabiliai auganti. Kaip toliau vyks gyvūnų ženklinimas, priklausys nuo kontrolę vykdančių institucijų, taip pat nuo pačios visuomenės, kuri pastaruoju metu – labai keičiasi: tampame vis atsakingesni gyvūnų augintojai ir vis mažiau gyventojų išlieka pakantūs ar toleruoja situacijas, kai prieš gyvūnus yra smurtaujama“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina.
