Grąžina ir pasiimtus gyvūnus, priežastys – įvairios
Į redakciją kreipęsis VšĮ „Nuaro fondas“, įsteigusios gyvūnų globos namus Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje, komunikacijos vadovas Mindaugas Jonušas sakė, kad pastaruoju metu žmonės atiduoda ypač daug gyvūnų, jo atstovaujamuose gyvūnų globos namuose – pilni narvai:
„Laisvų narvų pas mus nebūna ir jau kalbame apie būtinybę Kaune statyti didesnę prieglaudą, nes gyvūnai nebetelpa. Situacija beglobių klausimu yra išties tragikomiška. Seimas kitus metus paskelbė Gyvūnų gerovės metais, bet, manau, tai tebus dar vienas patosas, o esminiai klausimai, susiję su gyvūnų globa, nebus sprendžiami.“
M.Jonušo teigimu, žmonės atiduoda ne tik savo laikytus, augintus gyvūnus, bet yra ir tokių, kurie grąžina anksčiau iš prieglaudos pasiimtus. Priežasčių, kodėl apskritai gyvūnų atsisakoma, pasak pašnekovo, sugalvojama pačių įvairiausių.
Situacija beglobių klausimu yra išties tragikomiška.
„Viena priežasčių – sterilizacija. Jos neatlieka, paskui, tarkime, kalė atsiveda šuniukų ir ji su visa savo vada yra atvežama pas mus į prieglaudą. Kita priežastis – gyvūnų ženklinimas, žmogui gaila tų 20-ies eurų, tad geriau katiną ar šunį išmesti.
Trečia priežastis – žmonės galbūt įsivaizduoja, kad gyvūnas yra žaislas, skirtas tik pažaisti. Juo deramai nėra rūpinamasi, paskui sako, kad gyvūnas namie visko pridaro, ką nors sugraužia ir pan., tai jau nepateisina žmogaus lūkesčių ir gyvūnas yra grąžinamas. Būna ir tokių atvejų, kai senyvo amžiaus žmogus atveda gyvūną, nes nebegeba jo išlaikyti, arba šeima išvyksta, palieka gyvūną kažkam prižiūrėti, o tas asmuo su juo nesusitvarko ir neva vienintelė išeitis yra prieglauda.
Kalbame apie tai, kad reikia visuomeninės ir politinės valios, jog Lietuvoje nebeliktų vaikų globos namų. Mes, kaip gyvūnų globos organizacija, turime svajonę, kad Lietuvoje nebereikėtų ir gyvūnų prieglaudų, ir čia tos valios, ir sprendimų taip pat reikia. Nes galime kiekvienus metus skelbti Gyvūnų gerovės, bet kas iš to“, – kalbėjo gyvūnų globos namų atstovas.
Gyvūnų padaugėjo po žinios apie ženklinimą
M.Jonušo pastebėjimu, atsisakančių gyvūnų padaugėjo po to, kai pavasarį buvo paskelbta apie privalomą gyvūnų ženklinimą:
„Žmogui gaila pinigų sumokėti už ženklinimą, tad geriau gyvūno atsisako. O ženklinimas tikrai yra naudingas, jei gyvūnas pabėgtų, jį būtų lengviau surasti.
Pavyzdžiui, Klaipėdos prieglaudoje turime du šunis migrantus iš Kaliningrado, jie neženklinti, tad šeimininkų surasti negalėjome. Dabar dedame pastangas kalbėdami apie ženklinimą, kad jis naudingas ne mums, o keturkojams, stengiamės šviesti žmones. Bet reziumuojant, deja, ženklinimas į gera neišėjo, nebuvo suprastas, čia galbūt pritrūko komunikacijos.“
Priverstinį gyvūnų ženklinimą kaip vieną didžiųjų priežasčių, dėl ko pastaraisiais mėnesiais padaugėjo atiduodamų, paliekamų gyvūnų, įvardijo ir gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė.
Moteris teigė, kad nuo pavasario pabaigos kur kas daugiau nereikalingų gyvūnų ne tik pastebima gatvėse, bet ir globos namai sulaukia daugiau, nei įprasta, skambučių.
„Žmonės išvažiuoja į užsienį pas vaikus, šunys, katės lieka be priežiūros. Tikriausiai prisideda ir visa susiklosčiusi padėtis. Privalomas ženklinimas irgi prisidėjo, nes po to, kai buvo apie tai paskelbta, padaugėjo gyvūnų gatvėse. Galbūt tai sutapimas, bet nemanau.“
Sulaukiau tokių skambučių, kai paskambinęs asmuo sako: pridarėt, tai dabar ir pasiimkit, aš tikrai nečipuosiu.
Paklausta, kaip mano, kur pagrindinė problema – nes ženklinimas nekainuoja itin didelių pinigų, I.Butkutė teigė nesuprantanti žmonių požiūrio:
„Sulaukiau tokių skambučių, kai paskambinęs asmuo sako: pridarėt, tai dabar ir pasiimkit, aš tikrai nečipuosiu. Kitiems atrodo, kad čia reikės kažkokius mokesčius mokėti, matyt, per mažai informacijos, ypač kaimuose – viena bobutė pasakė, kita persakė ir tokia informacija nukeliauja per visą kaimą.
Paaiškinti telefonu nelabai ir išeina, nes pykdami žmonės nesivaldo, tad pašnekesys tampa neadekvatus. Išties nelengva. O kalbant apie baimes, nereikia čia nieko bijoti ir mokesčių jokių mokėti neteks, tik tą vieną kartą 20 eurų už ženklinimą, ir paskui bus ramu.“
Bėda – sterilizacijos klausimas
Tai, kad pastaraisiais mėnesiais smarkiai padaugėjo norinčių atiduoti laikomus gyvūnus, patvirtino ir Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė.
„Labai masiškai padaugėjo gyvūnų, mėtomi jie visur. Randame ir miškuose, ir prie vartų pririštus šunelius, dėžėse atneštus ir paliktus katinus“, – sakė I.Germanienė.
I.Germanienės, kaip ir ankstesnių pašnekovų, teigimu, priežasčių tam žmonės susigalvoja įvairių, moters manymu, pandemija čia irgi prisidėjo: „Tarkime, žmonės ateidavo pas savo pagyvenusius tėvus, padėdavo jiems – išvesdavo šunelius į lauką, dabar to nebedaro, dauguma stengiasi tiesiog atsikratyti gyvūnų.“
Trūksta žmonėms švietimo ir suvokimo, kad sterilizuoti gyvūnus yra naudinga, nes daug kas rėkia, jog tai gadina gyvūnui sveikatą.
O kalbėdama apie privalomą gyvūnų ženklinimą sakė: „Žmonės į tai yra visiškai nusispjovę – nei ketina tai daryti, nei tuo domisi. Kaip viena močiutė man sakė: nei čia kas važiuos, nei tikrins.“
Tačiau kaip didelę bėdą I.Germanienė įvardijo kitą – gyvūnų sterilizacijos klausimą. „Bėda ta, kad labai daug yra dauginama šunų ir kačių. Trūksta žmonėms švietimo ir suvokimo, kad sterilizuoti gyvūnus yra naudinga, nes daug kas rėkia, jog tai gadina gyvūnui sveikatą. Nežinau, kuriam amžiuj iki šiol gyvena kai kurie veterinarai, jei sugeba žmonėms pasakyti, jog gyvūnas privalo susilaukti nors vienos vados, kad galėtų būti kastruojamas. Kiek mes domėjomės, tai tikrai nereikalingos nei pirmos vados, nei kas kitas.
Ir kviečiasi mus naglai, paskambina ir sako: „Mano katė atsivedė kačiukų. Atvažiuokit, pasiimkit, jūs privalot.“ Nes žmonės taip įsivaizduoja, kad tam ir yra gyvūnų globos namai, kurie susirinktų visus klaidžiojančius, pridaugintus, nebereikalingus gyvūnus, kurie nusibodo, kurių nebenori vedžioti, maitinti. Tiesiog toks žmonių požiūris.“
Paklausta, kaip mano, čia susiduriama su atsakomybės stoka ar yra ir kitų priežasčių, pašnekovė neneigė, kad atsakomybės trūksta, bet nurodė ir dar vieną priežastį – per pandemiją sumažėjusias žmonių pajamas.
„Labai sumažėjo žmonių pajamos, daugelis neteko darbo, nebegali išlaikyti ne tik gyvūnų, bet ir savęs. Nes ne paslaptis, kad dauguma darbdavių stengiasi mokėti kuo mažiau, o nori, kad žmogus dirbtų kuo daugiau ir uždirbtų jiems, o ne sau.
Ir net dirbdami oficialius darbus, nors ir pasirašo aštuonių valandų darbo sutartis, žmonės dirba po 12–16 valandų, gauna minimumą, laiko niekam nebelieka, nes visą dieną praleidžia darbe ir apie gyvūnus nebenori nė galvoti. O visa ko kainos taip pat kyla. Taigi žmonės tiesiog nebeišgali tų gyvūnų išlaikyti.“
Nejaučia norinčių atiduoti antplūdžio
Priešingai, nei kalbintų gyvūnų globos įstaigų atstovai, didelių pokyčių, kad būtų smarkiai išaugęs atiduodamų gyvūnų skaičius ir kad viena pagrindinių to priežasčių būtų privalomas gyvūnų ženklinimas, nepastebi gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė.
Moters teigimu, norinčių atsisakyti gyvūnų visada buvo ir yra, dažniausios priežastys, kodėl atsisakoma, pasak jos, būna mirus šeimininkui, alergijos, gyvūno agresija – kai žmogus su juo nesusitvarko, kai gyvūnas negali būti vienas namuose. Tokių, kurie negali išlaikyti gyvūno, pašnekovės teigimu, pasitaiko vienetai, o dėl ženklinimo ji teigė, kad, priešingai, į globos įstaigą kaip tik pateko ženklinti gyvūnai.
Ypač daug gyvūnų žmonės ėmė pernai vasarą. Tačiau ši vasara – visiškai priešinga, niekam nieko nereikėjo.
Paklausta, ar nesulaukė norinčių grąžinti gyvūnus, kurie buvo paimti per karantiną, V.Auškalnienė sakė, kad, nors ir buvo manoma, jog taip gali nutikti, nes per karantiną žmonės išties ėmė daug gyvūnų, taip kol kas nenutiko:
„Per karantiną gyvūnų imta išties nemažai – ypač daug gyvūnų žmonės ėmė pernai vasarą. Tačiau ši vasara – visiškai priešinga, niekam nieko nereikėjo. O pas mus pateko labai daug kačių. Bet čia nieko neįprasta – vienais metais būna mažiau, kitais – daugiau.
Visi kalbėjo, kad po karantino sugrįš paimti gyvūnai, bus antplūdis, bet taip nenutiko. Apskritai tokių atvejų pasitaiko vienetai, o iš paimtų per karantiną kol kas negrįžo nė vienas.“
Norinčių buvo daug, bet davė ne visiems
Kad per karantiną buvo daug norinčių pasiimti gyvūnų, sakė ir gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė I.Germanienė bei „Šiaulių letenėlės“ vadovė I.Butkutė. Tačiau, moterų teigimu, norinčiųjų skaičius greit sumažėdavo, nes gyvūnų globos įstaigos labai kruopščiai atrenka norinčius tapti gyvūnų globėjais ir ne kiekvienas gali juos pasiimti.
„Norinčių buvo daug, nes žmonės sėdėjo namie, neturėjo, ką veikti. Bet, kai paklausdavai tų žmonių, ką darysite, kai prasidės darbas, jie numykdavo ir daugiau į mus nebesikreipė.
Pas mus labai griežtai yra atrenkami norintys pasiimti gyvūną, siunčiame anketą, norime žinoti, kaip išlaikys gyvūną, kur jis gyvens, kokiomis sąlygomis. Dauguma žmonių nenori tokios atsakomybės. 50 proc. jų atkrenta, kai gauna anketą, iš likusių pusę atkrenta, kai pasakome, kad neduosime laikyti katino tam, jog jis sandėliuke gaudytų peles, arba šuns, kad jis saugotų negyvenamą sodybą“, – pasakojo I.Germanienė.
Palinkėjo atsakomybės ir žmogiškumo
Pasak M.Jonušo, žmogų pasiimti globoti gyvūną dažnai pagauna pirmas impulsas pamačius beglobių nuotraukas socialiniuose tinkluose ar atvykus į prieglaudą. Tačiau, pašnekovo teigimu, kai susiduriama su beglobio realybe, ir gimsta įvairiausios istorijos, dėl ko nebenorima jo laikyti:
„Ir tikrai yra atvejų, kai mes tam pačiam beglobiui keliskart ieškome namų arba net ir nesurandame jų. Pas mus prieglaudose yra gyvūnų, kurie čia dėl tų pačių įvardytų priežasčių – jau ne vienus metus.“
Norėčiau palinkėti žmonėms paprasto žmogiškumo, atjautos ir suvokimo, kad gyvybė yra svarbi.
Pašnekovas teigė savo kailiu patyręs, ką reiškia pasiimti gyvūną iš prieglaudos ir jį auginti: „Žinau praktiškai, ką reiškia pasiimti gyvūną iš prieglaudos – atėjęs savanoriškai dirbti į gyvūnų globos namus, norėjau atlaisvinti vieną narvų, o dar kaip pasisekė, nes pasiėmiau savo svajonių šunį! Ir tie gyvūnai yra kitokie, gerąja prasme.
Taip, jiems reikia daugiau dėmesio. Mano Bella per metus laiko neturėjo normalaus šeimininko. Natūralu, kad ji reikalauja dėmesio. Jei gyveni aktyvų gyvenimą, taip, turi apgalvoti kiekvieną žingsnį, nebegali taip laisvai gyventi, kaip iki šiol. Bet suteikdamas Bellai namus, prisiėmiau atsakomybę. Ir mes tikrai pastebime atsakomybės trūkumą“, – kalbėjo M.Jonušas.
Paklaustas, ko palinkėtų žmonėms, M.Jonušas su šypsena sakė: „Visų pirma tiems, kurie nori gyvūno, bet nenori nei juo rūpintis, nei į lauką vesti, nei maitinti, nei kastruoti ar ženklinti, nori, kad būtų ramus, nesiplaukuotų, nekeltų dulkių, nieko negraužtų, siūlau internete išsirinkti patinkančio gyvūno nuotrauką, įsirėminti, pasikabinti ant sienos ir pasakyti: „Dabar gyvensime ilgai ir laimingai.“
Bet, jei iš tiesų norite auginti gyvūną, neimkite jų iš skelbimų, o geriau suteikite namus tiems, kuriems šito labai reikia. Globos įstaigose gyvūnai yra prižiūrėti ir labai motyvuoti turėti namus. O pasiėmę gyvūną supraskite – jis nėra žaislas, jį reikia maitinti, globoti ir juo rūpintis. Mano Bella mane kelia kas rytą 6 val. noriu to aš ar nenoriu. Bet jei prisiėmiau šį šunelį auginti, stengiuosi atitinkamai juo ir rūpintis.“
Paklausta, ko palinkėtų žmonėms, auginantiems gyvūnus, norintiems jais atsikratyti, gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė I.Germanienė sakė:
„Galėčiau palinkėti truputėlį žmogiškumo. Truputėlį sąžinės, truputėlį atsakomybės už tą, kurį tu užaugini. Nes gyvūnas nėra žaislas ir nėra daiktas, kurį gali pastatyti ant lentynos, kai jis tau atsibosta, ir kartais nuvalyti dulkes. Tai yra gyvybė. Tad ir norėčiau palinkėti žmonėms paprasto žmogiškumo, atjautos ir suvokimo, kad gyvybė yra svarbi.“
