Pasaulyje klasikinė hipnozė taikoma jau daugelį tūkstantmečių. Teigiama, jog šį gydymo būdą naudojo senovės šumerai dar prieš 3500 metų iki mūsų eros. Hipnozės terapija aprašyta XIII a. senovės kinų raštuose, taip pat ji buvo praktikuojama senovės Indijoje bei Egipte. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kaip ligoniai eidavo į šventyklą pamiegoti „stebuklingu miegu“, kurio metu žyniai gydydavo įvairiausius negalavimus, gydytojai naudojo skausmui per operacijas malšinti ir pan. Tačiau vėliau, išradus cheminius vaistus nuo skausmo, hipnozė vėl buvo primiršta.
Hipnoterapija
Europoje hipnozė paplito tik XVIII a. Pirmasis ja ėmė domėtis vokiečių kilmės gydytojas F. Mesmeris. Jo taikomas metodas buvo paremtas placebo poveikiu, magnetizmu. Tačiau hipnozės pirmtakų nuomonę, jog hipnozę sukelia magnetizmas, 1842 metais paneigė gydytojas Džeimsas Bredas. Beje, jis pirmasis panaudojo ir „hipnozės“ terminą. Iš pradžių manęs, jog transo būseną sukelia ilgalaikis ryškaus objekto stebėjimas, po ilgų tyrimų pripažino, jog smegenų nuovargis transo nesukelia. Gydytojas Dž. Bredas taip pat ištyrė, kad hipnozę sukelia ilgalaikis dėmesio fokusavimas viena kryptimi, o pačią procedūrą vadino neurohipnoze. Deja, jo taikomas metodas fizinėms ir psichinėms negalioms gydyti nebuvo itin sėkmingas.
Hipnoterapija kaip ir psichiatrija palyginti nauja medicinos sritis. Anot profesionalių hipnoterapeutų, hipnozė – tai savotiška intervencija į žmogaus sąmonę, protą ir valią, todėl šiukštu negalima savęs patikėti atsitiktiniam šarlatanui, nes sveikatai kartais gali būti padaryta ir neatitaisoma žala. Tiesa, Lietuvoje nedaug hipnozės specialistų, tad šis terapijos būdas kol kas netoks populiarus.
Hipnotinis transas. Kas tai?
Anot garsaus hipnoterapeuto Michaelo Newtono, žmogus, būdamas hipnozės būsenos, nei miega, nei patiria haliucinacijas. Transe esančių žmonių protas lėtai vibruoja nuo
Beta budrumo būsenos ir per meditatyvią Alfa sritį dažnai pasiekia įvairius Tetos lygmenis. Teta ir yra hipnozė, t. y tarpinė tarp būdravimo ir miego būsena, kuri pasiekiama pasitelkiant įvairias hipnozės technikas.
Tai neturi nieko bendra su miegu. Miegodami mes pasiekiame galutinį Delta būvį, kai informacija iš smegenų patenka į pasąmonę ir išsilieja sapnuose. O esant transe, arba hipnozės būsenoje, sąmoningas protas kuo puikiausiai viską suvokia, todėl žmogus per atvertus atminties kanalus gali gauti ir siųsti informaciją iš pasąmonės. Nukeliauti į vaikystę, antrąsyk patirti tiek džiaugsmingus, tiek skausmingus įvykius ir t. t.
Daugelis žmonių įsitikinę, jog užhipnotizuoti taip pat paprasta, kaip ir suleisti vaistus. Tačiau, iki „magiškos“ frazės „o dabar jūs visiškai ramus ir atsipalaidavęs“ hipnoterapeutui tenka gerokai paplušėti, susikoncentruoti ir atiduoti daug energijos. „Brautis“ į žmogaus protą ir pasąmonę – labai atsakingas ir subtilus dalykas. Kad suprastumėte, kaip viskas vyksta, pamėginkite įsivaizduokite, jog esate pacientė. Kad įtaiga būtų efektyvi, jūs turite pasiekti hipnotinio transo būseną. Jūs po truputėlį liaujatės reaguoti į aplinką, jaučiatės taip, tarsi būtumėte vos įmigusi, t. y. tarpinėje būsenoje tarp miego ir būdravimo. Jeigu girdite tik tai, ką jums sako hipnozės specialistas, vadinasi, jau pasiekėte hipnotinio transo būseną. Dabar jums „įves‘ reikiamą informaciją („užprogramuos“), pavyzdžiui, kad liautumėtės valgyti saldumynus, traškučius ar mėsainius, nes trokštate atsikratyti antsvorio ir pan. O jeigu turite psichologinių problemų, tarkim, bijote aukščio ar kamuoja kitos bėdos, hipnoterapeutas jus sugrąžins į tą situaciją, kada jums atsirado ši baimė. Išgyvenus ją antrąsyk, supratus priežastis, ta baimė tiesiog išnyks... Taip tikina hipnozės specialistai.
Ne visi imlūs hipnozei
Anot specialistų, imlumas hipnozei yra įgimtas. Apie 5 procentus žmonių visiškai neįmanoma užhipnotizuoti, kai kuriuos – tik – paviršutiniškai, kiti – reaguoja įvairiai. Visiškai užhipnotizuoti leidžiasi tik apie 10 procentų pacientų. T. y. jie visiškai praranda ryšį su tikrove, nesiorientuoja kur esą, nejaučia laiko, o po seanso dažniausiai nieko neprisimena. Nebent gydytojas specialiai „užprogramuoja“ atsiminti tam tikrus įvykius ar išgyvenimus.
Apie penkiasdešimt procentų žmonių patiria stiprų transą: nejaučia kūno svorio ir pan. Kadangi būdamas tokios būsenos žmogus visiškai nejaučia skausmo, praranda jautrumą išoriniams dirgikliams, jį net galima operuoti be nuskausminamųjų vaistų.
Nors kai kurie hipnoterapeutai teigia, jog užhipnotizuoti galima visus, išskyrus psichozės būsenos žmones (pavyzdžiui, sergančiuosius šizofrenija), nes hipnotizuojamasis neprieinamas kontaktui. Galbūt tai lemia profesionalumas.
Žmonės, kurie yra užhipnotizuoti paviršutiniškai, per seansą gali jaustis visiškai atsipalaidavę, stebėti ir kontroliuoti, kas su juo daroma, bet nesuvokti, kad yra užhipnotizuotas. Tokiu atveju hipnozės specialistas gali taikyti psichoterapiją.
Sunkiausia užhipnotizuoti žmones, kurie pasąmonėje bijo ir nepasitiki hipnoterapeutu. Kurie netiki hipnozės galia.
Neįtikėtini faktai
Štai amerikietis M. Newtonas, vienas garsiausių šiuolaikinių hipnoterapeutų, teigia sukūręs metodiką, kaip grąžinti žmones ne tik į praeitį, bet ir praeitus gyvenimus bei gyvenimą tarp gyvenimų. T. y. sielos gyvenimą, dvasinę erdvę. Nors tai skamba it ištrauka iš fantastinio romano, teigiama, jog ši informacija yra pagrįsta moksliškai. T. y. Daktaras M. Newtonas tai nustatė, pasitelkęs savo sukurtos regresyvios hipnozės metodą ir apklausęs tūkstančius į transo būseną „panardintų“ žmonių. Anot garsaus hipnoterapeuto, būdami supersąmonės būklėje (aukščiausios pakitusios sąmonės būsenoje), žmonės prisimindavo tai, kas vykdavo su jais tarp fizinių įsikūnijimų, kol sielos grįždavo į Žemę kitam gyvenimui. Daktaras M. Newtonas teigia, jog egzistuoja sielų pasaulis, kad gimstame, t. y. reinkarnuojame Žemėje begalę kartų. Šie moksliniai tyrinėjimai jam pačiam buvo didelis atradimas, sugriovęs lig šio įsigalėjusias tiesas apie pomirtinį gyvenimą ir kt. Savo mokslinius darbus ir tyrinėjimus mokslų daktaras, Amerikos konsultantų asociacijos narys, kelių JAV universitetų dėstytojas M. Newtonas yra aprašęs knygose „Sielų kelionės“, „Gyvenimas tarp gyvenimų“ ir kt. Hipnoterapeutas yra pripažintas kaip sąmonės perkėlimo specialistas. Yra gavęs apdovanojimų už klinikinius sielų atminties tyrinėjimus ir pomirtinio gyvenimo atradimus. Jo hipnozės metodai apvertė aukštyn kojomis daugelio filosofinius ir religinius įsitikinimus.
Įdomu žinoti
♦ Anot JAV mokslininkų, norinčius mesti rūkyti vyrus ir moteris hipnozė veikia nevienodai. Pastebėta, jog šiuo atveju gydymui labiau „pasiduoda“ stiprioji lytis. Iš tyrime dalyvavusiųjų tik 23 proc. moterų pavyko atsikratyti žalingo įpročio, tuo tarpu – net 30 proc. vyrų sėkmingai įveikė savo ydą. Mokslininkai teigia, jog taip yra todėl, kad vyrams tiesiog lengviau atsikratyti žalingų įpročių.
♦ Hipnozė taikoma ne tik gydymui. Ją naudoja ir iliuzionistai įvairiems sceniniams triukams atlikti, taip pat mokslininkai tam tikriems tyrimams.
♦ Patyręs hipnoterapeutas gali užhipnotizuoti žmogų net jam nežinant. Tačiau tai prieštarauja gydytojo etikai ir už tai jis gali netekti licencijos.
♦ Hipnozę taiko kai kurios religinės sektos ir grupuotės. Net lengvai užhipnotizuotam žmogui ar grupelei žmonių galima daug įteigti, išreguliuoti emocinę sistemą ir padaryti jį priklausomą. Įmanoma net priversti vykdyti hipnotizuotojo valią.
