Moksliškai apskaičiuota, kad trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Kai ilsisi protas, organizme vyksta natūralūs regeneracijos procesai: sparčiai atsinaujina odos ląstelės, dega riebalai ir pan. Miegant ilsisi raumenys ir kaulai. Todėl rytą nubundame kupini energijos. Taigi miegas – jaunystės eliksyras ir natūralus raminamasis vaistas.
Miego fazės
Organizmas ilsisi pakaitomis tarp dviejų miego fazių: gilaus ir paradoksalaus, vadinamojo REM (iš angliško termino „Repid Eye Movement“ – greiti akių judesiai).
• Gilus miegas
Negulime visiškai ramiai: galime nesąmoningai ranka patraukti antklodę arba nuvyti įkyrią musę. Keičiame ir kūno padėtį: tam tikru tarpu net kas 6 minutes, o per visą naktį vidutiniškai iki 40 kartų. Giliai miegant ignoruojama daugelis dirgiklių, išskyrus svarbiausius (pavyzdžiui, nubundame išgirdę vaiko verksmą). Po vienos ar dviejų valandų gilaus miego pradedame kiek tankiau kvėpuoti, paspartėja širdies ritmas. Tai ženklas, kad prasideda kita miego fazė.
• REM miegas
Akys po vokais pradeda smarkiai judėti, tarytum paskubomis stebėtumėte kokią nors sceną. Kvėpavimas ir pulsas gali būti vienodas, o rankos, pėdos ir veidas kartais kruta. Kaip tik šiuo momentu per miegus galime kalbėti. Kiekviena REM miego fazė paprastai trunka 15–20 minučių. Paskui organizmas bei smegenys atsipalaiduoja ir giliai užmiega. Taip galime miegoti nuo 60 iki 90 minučių, tada vėl prasideda kita REM miego fazė. Kam ji reikalinga? Kol kas mokslininkai to negali paaiškinti. Vieni mano, kad per REM miego fazę tvarkomos mūsų atminties “kaupyklos”. Kiti tvirtina, kad tai – tarsi būdravimas, kurio metu galime lengvai ir greitai nubusti, ypač išgirdę kokį nors aplinkos signalą.
Kodėl žiovaujame
Šis refleksas kyla ne todėl, kad norime miego. Kaskart nusižiovaujant į kraują patenka deguonies, taigi organizmas gauna nemažą dozę energijos. Sakoma, žiovulys užkrečiamas. Tikriausiai todėl, kad būdami toje pačioje patalpoje vienodai stokojame deguonies ir imame žiovauti.
Kaip pasiklosi, taip išmiegosi
Geriausiai pailsime tinkamo dydžio (mažiausiai 90 cm pločio ir 2 m ilgio) patogioje lovoje. Gydytojai pataria rinktis lygų ir elastingą čiužinį, kuris idealiai prisitaiko prie kūno formos. Jis gali būti prikimštas natūralių medžiagų (pavyzdžiui, kviečių), pagamintas iš latekso ar kitos sintetikos.
Antklodė, pagalvė, užvalkas ir paklodė turi būti lengvi, laidūs orui, pagaminti iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, vilnos, pūkų ar medvilnės. Pagalvė ne pernelyg ilga, plati, stora (idealiausias ilgis – 70 cm, o plotis – 40 cm). Ji turi šiek tiek pakelti galvą. Svarbu ir spalvinė patalynės gama. Apgaubti mėgstamų spalvų greičiau užmigsite, o nubudę geriau jausitės.
Ilgai ar trumpai?
Bėgant metams miegame vis trumpiau. Vienų suaugusiųjų organizmas pailsi per 8–10 valandų, kitiems pakanka ramiai pamiegoti vos 4–5 valandas.
Naujagimiai miega 13–17 valandų.
2 metų vaikas – 9–13 valandų.
10 metų vaikas – 10–11 valandų.
16 – 60 metų žmogus – 6–9 valandas.
Vyresnis kaip 60 metų žmogus – iki 7 valandų.
Miego sutrikimai
Knarkimas
Pagrindinė šio reiškinio priežastis – minkštojo gomurio audinių virpėjimas. Jis kyla dėl tarp burnos ir nosiaryklės susidariusio slėgio skirtumo. Tada žmogus negali tinkamai kvėpuoti pro nosį (taip būna sergant sloga, iškrypus nosies pertvarai ir pan.). Kartais stipriai knarkiant ilgiau nei 10 sekundžių nutrūksta kvėpavimas, ima stigti deguonies. Tai pavojinga, todėl stiprus knarkimas laikomas rimtu negalavimu.
Naktinė bulimija
Nuo jos dažniausiai kenčia moterys. Nubudusios naktį, negali užmigti ko nors nesuvalgiusios.
Somnambulizmas
Miego sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams. Ilgainiui jis paprastai išnyksta. Somnambulas miegodamas atsikelia ir vaikšto atmerktomis akimis, nesąmoningai atlieka kasdienius veiksmus. Dažniau pasitaiko lengva somnambulizmo forma, kai miegant automatiškai atliekami nepageidaujami veiksmai: atsisėdama lovoje, kalbama, griežiama dantimis ir t. t.
Narkolepsija
Šis miego sutrikimas – rimta liga. Ja sergantis žmogus užmiega staiga ir netinkamoje padėtyje, pavyzdžiui, stovėdamas. Manoma, kad narkolepsiją sukelia pernelyg stiprios emocijos ir didelis stresas.
Taip pat skaitykite:
Nemiga – klastingos ligos išdavikė?