Venera pasižymi tuo, kad yra matoma du kartus per parą. Kai atsiduria tarp Saulės ir Žemės, prasideda naujasis jos ciklas.
 |
| Fotolia nuotr. / Veneros planeta |
Iš pradžių dangaus skliaute šią planetą galime pastebėti prieš saulėtekį, ir tada susižavėję vadiname ją Rytine žvaigžde, arba Aušrine. Netrukus ji prapuola. Tiesa, dar tą pačią dieną ją galima išvysti vėl, tik jau ne ryte, o saulėlydžio valandą. Ir tada ji būna Vakarinė. Jei išgirstumėte, kaip ją vadino daugelis senovės tautų, žagtelėtumėte – Liuciferiu (nes lux lotyniškai „šviesa“, o ferre – „nešti“, tad išvertus žodis reikštų „nešanti šviesą“).
Pentagrama dangaus skliaute
Jeigu kasdien stebėtume Veneros maršrutą padangėje, išvystume, kad planetos judėjimo trajektorija tarytum nupiešia penkias kilpas. Jeigu zodiako rate pažymėtume tas vietas, kur Veneros judėjimo linija susiliečia su juo, pamatytume, kad tie sąlyčio taškai atsiranda kas 72 laipsniai – taip sukuriama pentagrama!
Šiais laikais pentagramos ženklas mūsų sąmonėje pirmiausia asocijuojasi su magija. Penkiakampė žvaigždė simbolizuoja žmogų (keturi apatiniai spinduliai – rankos ir kojos, viršutinė smailė – galva), o apskritimas aplink jį – apsaugos zoną.
Jau keliolika šimtmečių pentagrama minima tarp pačių galingiausių amuletų, nors matematikams tai – tik taisyklingas penkiakampis. Senais laikais ši geometrinė figūra buvo teisingumo ženklas. Pitagoriečiai – garsiojo filosofo ir matematiko Pitagoro mokiniai – laikė penkiakampę žvaigždę įkūnytu tobulumu. Pozityviu šį ženklą laikė ir judaizmas.
Manichėjams – III a. nuo judėjų religijos atskilusio mokymo pasekėjams – pentagrama buvo viena svarbiausių ezoterinių ženklų, mat ir skaičių „5“ jie laikė šventu. Ir neatsitiktinai, nes jų supratimu 5 atstovauja penkioms pirminėms stichijoms: vandeniui, ugniai, orui, šviesai ir vėjui.
Beje, išrinktieji visada žinojo, kad magišką, aukštesniųjų jėgų apsaugą garantuojantį pentagramos simbolį su savimi nešiojasi kiekvienas žmogus – tai išskleista plaštaka.
 |
| Shutterstock nuotr. / Pentagrama |
Meilės ir grožio simbolis
Su Venera ir pentagrama susijusi simbolika mus lydi nuolat. Sutikite, kad nieko nėra svarbiau už meilę. Tereikia mesti žvilgsnį į meilę simbolizuojantį rožės žiedą, ir pastebėsite mįslingąją pentagramą. Ji itin aiškiai išryškėja seniausių rožės atmainų žieduose. Tarkime, mūsų krašte paplitusių laukinių erškėtrožių žiedai irgi turi penkis žiedlapius.
• Senovės Egipte rožė buvo laikoma šventa gėle, mat tikėta, kad joje įsikūnija pati meilės ir grožio deivė Ištartė.
• Antikos graikai šią gėlę gretino su Veneros planeta ir šviesos deive Aušrine, kurią Homeras poemoje „Iliada“ vadina „rožinepiršte“.
• Romėnai rožę nedvejodami atidavė meilės deivei.
Krikščioniškame pasaulyje balta rožė byloja apie visa apimančią, sąlygotumų nesuvaržytą dievišką meilę. Taigi daugybę amžių, kad ir kur pasirodytų, šis ženklas simbolizuoja tyrą meilę arba Dievo Motiną. Tiesa, viduramžių mene penki baltos rožės žiedlapiai reiškė ką kita – dažniausiai juos derėjo suprasti kaip penkias Kristaus žaizdas, bet kartais tai galėjo būti nuoroda į penkias riteriškas dorybes.
Magiška pentagramos žyme paženklintas ir vienas mums įprasčiausių vaisių – obuolys. Žinoma, verta nepamiršti, kad būtent obuolys įkūnija vaisių, nokusį ant rojaus Pažinimo medžio. Obuolio atsikando žalčio sugundyta Ieva – ir žmonių likimas tragiškai pasikeitė. Ne ką nors kitą, bet irgi obuolį, skirtą gražiausiajai, tarp gražuolių parideno nesantaikos deivė Eris. Per šį obuolį įsiplieskė Trojos karas. Grožio ir meilės liniją šiose istorijose įžvelgti nesunku, bet kur gi pentagrama? Pasirodo, tereikia obuolį perpjauti skersai, ir pamatysime, kad jo sėklalizdis yra kaip nuostabi penkiakampė žvaigždė.
„Penkialapės“ rozetės puošė tamplierių statytas bažnyčias ir kitokius pastatus. O nuo tamplierių jau tik žingsnis iki... šiuolaikinių masonų.
Ryšys su nesugaunamaisiais eretikais
 |
| Fotolia nuotr. / Veneros statula |
Pentagrama nevengė švytuoti ir rozenkreiceriai, mįslingiausia iš brolijų, apie kurias kalbėjo XVII a. Europa. Oficialus rozenkreicerių simbolis buvo rožė ir kryžius, bet slėpiningais reiškiniais, mistika, alchemija ir astrologija domėjęsi brolijos nariai pripažino ir pentagramos simbolio jėgą.
1600 m. vasario 17 d. ant inkvizicijos sukrauto laužo sudegė Giordano Bruno. Tuo metu Vatikanui vadovavusio Klemenso VIII džiaugsmą sunaikinus dar vieną eretiką jau po kelių dienų užtemdė paslaptinga liga. Popiežiaus jėgos seko vis pastebimiau ir nieko negelbėjo geriausių to meto gydytojų pastangos.
Vatikanas net kunkuliavo nuo kalbų, esą aukščiausiasis ganytojas akyse nyksta dėl prakeiksmo. Esą Klemensą VIII prakeikė rozenkreiceriai, taip keršydami už maištingojo astronomo sudeginimą. Kaip neabejotiną įrodymą jie pateikdavo Klemenso V istoriją. Šis XIV a. pradžioje vadovavęs popiežius mirė nė metams neprabėgus po to, kai jį garsiai prakeikė ant laužo deginamas didysis tamplierių meistras Jacques‘as de Molay. Istorija esą akivaizdžiai kartojasi, nes rozenkreiceriai yra tamplierių mokymo perėmėjai...
Ir, žinote, kas šioje istorijoje nuostabiausia? Ogi tai, kad Vatikanas kone šimtmetį medžiojo broliją, kuri galiausiai buvo pripažinta... legenda. Svajone, kuriai realumo suteikė paslaptingi simboliai, tarp jų ir pentagrama.
Masoniškas ritualas
Kadangi, kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna, išmušė ir masonų valanda.
Svarbiausi masoniški simboliai – smilkytuvas, skriestuvas ir raidė G, kuri dažniausiai būna įtaršyta į pentagramos vidurį. Spėjama, kad G greičiausiai reiškia Dievą (anglų k. „God“). Antra vertus, penkios G galėtų būti šifruojamos kaip generacija (būsimosios kartos), gravitacija (žemės traukos jėga), geometrija (visų mokslų pamatas), genijus ir gnozė (dvasios augimą užtikrinančios žinios).
Minėtus Veneros žymimus 72 laipsnius galima susieti su daugelyje masonų ložių pripažįstamais įšventinimo į paslaptį lygmenimis. Šis skaitmuo labai dažnai išnyra įvairiose masonų naudotose ženklinimo sistemose. Tarkime, šį skaičiavimo matą aptiksime miestų gatvių išplanavime, jeigu, žinoma, tuos miestus projektavo architektai, turėję ryšių su masonais, kaip antai, Vašingtoną ar Lisaboną.
Penkiakampės, baltos spalvos žvaigždės prireikė ir JAV įkūrėjams. JAV valstybinėje vėliavoje kiekvienai valstijai atstovauja tamsiai mėlyname fone švytinti balta žvaigždelė.
Paskui ir šėtono ženklas
Prie to, kad daugybę amžių gyvavusi pentagramos reikšmė smarkiai pasikeitė, nagus prikišo inkvizicija. Uoliųjų inkvizitorių dėka Bažnyčia nusprendė, kad penkiakampė žvaigždė yra ne kas kita, tik velnio galvos atvaizdas. Bafometo galvos, nes esą kaip tik jį garbino, smarkiai nervus bažnytininkams ištampę tamplieriai.
XIX a. pabaigoje kunigystės išsižadėjęs Alphonse’as Louisas Constantas, geriau žinomas kaip Eliphas Levis, visų to meto magų nuostabai ėmė ir apvertė pentagramą aukštyn kojomis. Nuo to laiko nerašyta taisyklė skelbia, kad baltajai magijai tarnauja pentagrama, kurios vienas spindulys aiškiai nukreiptas aukštyn. Blogio jėgos, juodoji magija naudojasi ta pačia pentagrama, bet ją atpažinti lengva, nes į viršų yra nukreipti du žvaigždės spinduliai, kaip tik juos galima gretinti su raguota ožio galva.
Jau XX a. Antonas Shandoras Lavey apverstą pentagramą panaudojo savo oficialiame antspaude. Ilgainiui šis ženklas tapo įvairaus plauko satanistų vizitine kortele.
* Žodis pentagrama yra kilęs iš graikų kalbos. Šis apibrėžimas taikomas penkiakampei žvaigždei arba bet kuriai kitai geometrinei figūrai, sudarytai iš penkių linijų. Seniausias toks simbolis yra siejamas su senoviniu miestu Ur – buvusiu Mesopotamijos civilizacijos centru. Manoma, kad jis buvo naudotas kaip karališkas antspaudas.
Pentagrama aptinkama kone visų senųjų religijų simbolių arsenale.
Šiais laikais tai dažniausiai magiškuose ritualuose naudojamas ženklas.
Pentagrama siejama ir su satanizmu.
Senovės graikai šį ženklą buvo linkę priskirti ir požemių pasaulio deivei Persefonei (Demetros ir Dzeuso dukrai). Šventu Persefonės vaisiu laikomas obuolys. Taisyklingoje penkiakampėje žvaigždėje, kuri matoma perpjovus obuolį pusiau, kiekviename spindulyje būtinai yra po sėklelę.
* * * *
Akivaizdu, kad Veneros ir jos padangių šokio pėdsakų galima aptikti kone visų laikų religiniuose simboliuose, mene, kalendoriuose. Matyt, meilės deivės planeta su visų mūsų širdimis yra užmezgusi kur kas daugiau slaptų ryšių, nei jų geba įžvelgti į dangaus skliautą įsižiūrėję moderniausia aparatūra ginkluoti šiuolaikiniai astronomai.
