Avių karalystė
Būtent taip būtų galima pavadinti Folklando salas. Suskaičiuota, kad vienam šalies gyventojui tenka 200 švelniakailių mekeklių. Juokaujama, kad populiariausias drabužis čia yra šiltas vilnos megztinis.
Nereikėtų stebėtis, nes svarbiausia salų ūkio šaka yra avininkystė. Pajamos iš vilnos eksporto į Jungtinę Karalystę sudaro didžiąją dalį krašto biudžeto. Na, o savo maitinimo šaltiniui salų gyventojai neliko skolingi – tiek vėliavoje, tiek herbe vaizduojama išdidi baltavilnė avis.
Trys lytys
Trečiąja lytimi garsėja viena mažiausių pasaulio valstybių Samoa. Sunku patikėti, bet šioje šalyje tėvams, turintiems daug sūnų, jauniausiuosius leidžiama paversti vadinamaisiais fafafinais. Mamos juos gali rengti suknelėmis, dabinti moteriškais aksesuarais, mokyti atlikti namų ruošos darbus ir pan.
Įdomiausia tai, kad fafafinai jokiais būdais nelaikomi homoseksualais, net jei turi lytinių santykių su vyrais. Vis dėlto jiems griežtai draudžiama užmegzti artimą ryšį su kitais fafafinais. Beje, trečios lyties atstovams leidžiama susituokti su moterimi. Tačiau net ir tada jie negali išsižadėti suknelių ir vadintis vyrais. Suskaičiuota, kad tarp 200 tūkstančių Samoa gyventojų yra apie 500 fafafinų.
Skęstanti sala
Atspėjote, kalbame apie Indijos vandenyne esančius Maldyvus, kuriuos sudaro 1 196 salos, iš jų – 203 gyvenamos. Mokslininkai nustatė, kad, jeigu jūros lygis ir toliau kils tokiu pačiu tempu, maždaug po 100 m. salas pasiglemš vanduo.
Ar žinojote, kad maždaug 80 proc. teritorijos virš jūros lygio iškilusi ne daugiau kaip metrą? Dar 2008 m. pradėtos pirkti žemės Indijoje, Šri Lankoje ir Australijoje, kur iš Maldyvų būtų perkeliami žmonės. Dėl natūralios erozijos gyventojai jau buvo priversti palikti 14 salų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Beprotiškas pasaulis: keisčiausi ateities spėjimo būdai
Siekdama išsaugoti šį unikalų gamtos stebuklą, vietos valdžia ėmėsi gana radikalių priemonių: paskelbė, kad patinkančią salą (ar salas) galima paprasčiausiai nusipirkti. Klausiate, ar tai tinkama priemonė joms išsaugoti? Žinoma! Juk naujasis savininkas privalės ne tik sumokėti mažiausiai milijardą JAV dolerių, bet ir įsipareigos neleisti vandenynui užlieti 70 proc. įsigytos nuosavybės.
Dykynė
Taip būtų galima apibūdinti kadaise Karibų jūros perlu vadintą Haitį. Liūdna, bet šiandien jis pasikeitęs neatpažįstamai – šalyje sunaikinta apie 98 proc. augalijos.
Haičio nuopuolis prasidėjo XX a. pradžioje, kai trumparegiai pinigų ištroškę valdininkai pradėjo beatodairiškai kirsti medžius. Baisiausia tai, kad išnaikinti ne krūmynai ir šabakštynai, bet nuostabieji tropiniai miškai, kuriuose nemažai endeminių, t. y. niekur kitur neaptinkamų, gyvūnų ir augalų.
Nors tarptautinės organizacijos gausiai rėmė Haičio miškų atsodinimo programas, vangus vyriausybės darbas aplinkosaugos srityje lėmė daugiau kaip 5 mln. naujai pasodintų medžių žūtį. Atrodo, kad pilku akmenėliu virtęs perlas nesuspindės dar ilgai.
Kas bendra tarp karvių ir pašto?
Panašumo lyg ir jokio. Vis dėlto yra vienas bendrumas – Indija pasaulyje pirmauja pagal karvių ir pašto skyrių skaičių. Čia žolę rupšnoja daugiau nei 270 milijonų karvių, o pašto skyrių įrengta net 155 tūkstančiai. Tai didžiausias pašto tinklas pasaulyje, nors ši šalis pagal gyventojų skaičių nepirmauja. Indai, matyt, dievina ranka rašytus laiškus ir puoselėja senąsias tradicijas.
Kita įdomybė susijusi su karvėmis. Visi žinome, kad Indijoje karvės laikomos šventomis. Tačiau mažai kas girdėjo apie vietinių kruopščiai slepiamą gėdą. Pasirodo, pasenę gyvuliai paprasčiausiai išmetami į gatvę (kaip mūsų šalyje katės ar šunys). Taip miestuose atsiranda gausybė valkataujančių karvių, o jų įstatymas neleidžia nei paskersti, nei užmigdyti.
Turistus stebina šiukšlių konteineriuose besiknaisiojančios, o naktimis iš Delio centro policijos vaikomos žalmargės. Vis dėlto kai kurioms laimingosioms pasiseka – jos patenka į vadinamuosius karvių namus, kuriose garbingai nukaršinamos.
Kultūrų katilas
Trečioje pagal dydį salų valstybėje Papua Naujojoje Gvinėjoje, plytinčioje Ramiajame vandenyne, galima išgirsti daugiausia kalbų pasaulyje. Šaliai priklausančiose 600 salų įsikūrę papuasai, mikroneziečiai, melaneziečiai, kinai, išeiviai iš Europos, australai, filipiniečiai ir kt.
Nustatyta, kad salelėse gyvena beveik tūkstantis nedidelių savita kultūra išsiskiriančių tautų. Be abejo, visi jie kruopščiai puoselėja unikalias tradicijas, papročius ir, be abejo, kalbą. Nepatikėsite, bet Papua Naujojoje Gvinėjoje daugiau nei 7 mln. žmonių bendrauja 848 skirtingomis kalbomis! Kai kurias vartoja vos tūkstantis salos gyventojų.
Afrikos žudikai
Manote, kad šiame žemyne pavojingiausi yra vikrieji liūtai, plėšrieji krokodilai, nuodingosios gyvatės? Mažai kas žino, kad šimtai žmonių kasmet žūva po dramblių kojomis ir begemotų nasruose. Nors ir didelio svorio, šie gyvūnai yra gana vikrūs ir greiti. Jie lengvai gali pralenkti bėgantį žmogų. Drambliai paprastai yra taikūs, tačiau į jų teritoriją įsiveržę ir žudyti gentainius ėmę žmonės juos nenumaldomai įsiutino.
Na, o begemotai, pasirodo, iš prigimties yra labai aršūs. Puola jie ne tik į valdas įžengusius nelaimėlius – patinų kovos dėl patelės visada baigiasi vieno iš jų mirtimi. Šiandien laisvėje begemotai gyvena tik Afrikoje, į pietus nuo Sacharos dykumos. Vietiniai juos dažnai vadina žmogėdromis.
Dvynių karalystė
Daugiausia dvynių visame pasaulyje gimsta Vakarų Afrikos šalyje Benine: tūkstančiui žmonių tenka beveik 28 dvyniai. Tai dvigubai daugiau nei kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir daugelyje Europos šalių tarp tūkstančio naujagimių būna vos 9–16 dvynių.
Kodėl Benine jų gimsta daugiausia, mokslininkai dar neišsiaiškino. Kol kas nustatyta, kad tikimybė susilaukti dviejų vaikų iš karto didesnė vyresnio amžiaus gimdyvėms. Taip pat įrodyta, kad aukštos moterys dažniau nei žemos augina neidentiškus dvynius. Įtakos turi ir paveldimumas iš motinos pusės.
Storulių kraštas
Neatspėjote! Tai tikrai ne JAV. Pasirodo, daugiausia nutukusių žmonių gyvena vos 21 kv. km ploto Nauru saloje, esančioje Ramiajame vandenyne. Šioje mažiausioje nepriklausomoje respublikoje daugiau nei 98 proc. žmonių turi antsvorio. Tai labiausiai susiję su maisto iš Vakarų šalių importu, intensyviai vykdytu kone šimtmetį.
Saloje įsikūrę mikroneziečiai ir polineziečiai ilgus šimtmečius vertėsi žvejyba, maitinosi kokosų riešutais, kitais tropiniais vaisiais. Tačiau saloje pradėjus išgauti fosfatus ir šaliai praturtėjus, o Vakarams tapus ranka pasiekiamais, viskas pasikeitė. Pinigų švaistymas tapo gyvenimo būdu, laisvalaikio pramoga, kasdienybe. Pamiršę tradicijas, unikalų salos maistą, nauriečiai susižavėjo Vakarų spindesiu ir visa galva į jį paniro. Pasekmė, kaip matote, XXI a. rykštė – nutukimas.
Draugiškiausi pasaulyje
Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) duomenimis, Islandija yra draugiškiausia šalis pasaulyje. Apskritai kalbant, ši šalis yra kone tobula: diskriminuojamų moterų čia nė su žiburiu nerasi, žmogžudysčių indeksas mažiausias visame pasaulyje, rinkimuose balsuoja apie 80 proc. gyventojų, vidutinė gyvenimo trukmė yra 80,67 m., raštingumo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Nenuostabu, kad Islandijos gyventojai jaučiasi laimingi ir mielai padeda ne tik vieni kitiems, bet ir turistams.
Ladonijos apgaulė
Tolimame pietvakariniame Švedijos užkampyje, vos keli kilometrai į šiaurės vakarus nuo Arildo miesto, atokiame akmenuotame paplūdimyje įsikūrusi Ladonijos tauta. Teigiama, kad jai priklauso apie 18 tūkstančių žmonių.
Įdomiausia tai, kad piliečiu gali tapti bet kas, teisingai užpildęs elektroninę imigracinę anketą, sumokėjęs 30 JAV dolerių ir pasirinkęs lotynišką šūkį. Kur šuo pakastas? Pasirodo, Ladonija yra negyvenama šalis, neišduodanti vizų ir nesiūlanti darbo.
Jos piliečiai – laisvamaniai viso pasaulio gyventojai. Įsivaizduojate, koks nusivylimas apėmė tiesą sužinojusius kelis tūkstančius pakistaniečių, ieškojusių geresnio gyvenimo Vakarų šalyse ir paprašiusių imigranto statuso...
Įspūdingiausios gamtos išdaigos
Gamta, apdovanodama vietoves smėlynais, vandens telkiniais, šalčiu, augalija ar gyvūnija, akivaizdu, vadovavosi tik jai vienai suprantamais kriterijais. Vieniems pagailėjo, kitiems davė su kaupu. Pristatome kelias jos iškrėstas išdaigas.
Ežerų kraštas. Kanada yra antra pagal dydį šalis pasaulyje. Nepaisant to, daugelį stebina faktas, kad joje telkšo apie 60 proc. visų mūsų planetos ežerų. Telkinių, kurių plotas viršija 3 kv. km yra daugiau nei 31 tūkst. Mažesnių, teigiama, tyvuliuoja dar daugiau. Bene vienas įspūdingiausių, turistų daugiausia lankomų yra vadinamasis dėmėtasis ežeras. Šiltuoju metų laiku beveik visas jo vanduo išgaruoja. Likęs telkšo didelėse balose. Kiekviena jų būna skirtingų atspalvių. Paslaptis – didžiuliai įvairių mineralų ir druskų kiekiai.
Šalis be upių. Saudo Arabija – šalis, kurioje neteka nė viena upė. Beveik visą teritoriją užima smėlio ir akmeningosios dykumos, kai kur yra pusdykumių. Tačiau vietos gyventojai dėl to nesuka galvos. Antrame pagal dydį mieste Džidoje (jame gyvena daugiau nei 3 mln. žmonių) žadą atima aukščiausias pasaulyje Karaliaus Fahdo fontanas. Iš jo ištryškęs vanduo pasiekia 300 m – būtent tokio aukščio yra žymusis Eifelio bokštas Paryžiuje. Įspūdingas fontanas matomas iš bet kurios Džidos vietos.
Gyvenimas pragaro papėdėje. Ar žinojote, kad Indonezijoje yra 127 veikiantys ugnikalniai? Įdomiausia, kad jų papėdėse įsikūrę milijonai žmonių visiškai nesibaimina dėl nuolat tvyrančios grėsmės. Atėjus laikui, evakuojasi, ir tiek tos baimės. Vis dėlto salose būta milžiniškų kataklizmų. Pats didžiausias salyne esantis ugnikalnis Krakatau paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1883 m. Katastrofa buvo milžiniška: sprogimą žmonės girdėjo už 5 tūkst. kilometrų, pelenai porai dienų uždengė saulę, o sukeltas cunamis pražudė 36 419 Indonezijos gyventojų.
