„Dėl kačių aš kreipiausi kur tik galėjau – pradedant nuo Kretingos mero ir baigiant Prezidentūra“, – sako Gražina. Moteris įsitikinusi, kad jai augintiniai turi būti grąžinti, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas teigia, jog kačių moteriai negrąžins.
Nė viena iš šių kačių negali gyventi Lietuvoje. Pasak „Nuaro“ vadovės Jurgitos Gustaitienės, servalas gali gyventi specialiuose rezervatuose, o štai hibridinė katė – ne.
Į klausimą, koks bus hibridinės katės likimas, departamento atstovai neatsakė, tik paminėjo, kad abu gyvūnai bus konfiskuoti.
Už gyvūnus sumokėjo 8,5 tūkst. eurų
Kaip 15min sakė G.Asipauskaitė, iš jos abi kates Aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė vasario mėnesį, kai neįspėję, kartu su policijos pareigūnais, atvyko į Gražinos namus.
„Man sakė, kad arba gražiuoju atiduočiau, arba paims kitu būdu“, – kalbėjo G.Asipauskaitė.
Agentūroje buvo pradėtas tyrimas, kaip egzotinės katės G.Asipauskaitės namuose atsirado ir kokie tai gyvūnai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viena iš kačių – servalas – yra laukinė katė, o savanos katė yra ne antros, o trečios klasės hibridas, kokių Lietuvoje auginti negalima.
Apsiimti globoti kates Gražiną įkalbino buvę jų šeimininkai. „Ir sako: susitvarkysi dokumentus, leidimą ir galėsi jas laikyti. Daug kas Lietuvoje jas laiko, yra kas veisia. O aš kates įsigijau ne dėl to, kad veisčiau, juo labiau vienas iš gyvūnų kastruotas.
Taip, prieš įsigydama nepasidomėjau leidimais. Buvo tokia situacija – gyvūnas sirgo, ir aš jį pasiėmiau. Kartu įkalbėjo paimti ir kitą katę, mat jos kartu augo – sakė, kad jie kaip brolis ir sesuo“, – pasakojo Gražina.
Už gyvūnus moteris sumokėjo 8,5 tūkst. eurų, kainavo ir jų gydymas. Viso G.Asipauskaitė jiems yra išleidusi apie 10 tūkst. eurų.
Pasak moters, ji tikėjosi, kad kad jau pasiėmusi augintinius imsis tvarkyti leidimus.
„Skambinau į tokius leidimus išduodančias agentūras ir man sakė: kadangi ji serga, o jei nugaiš? Jūs palaukit truputėlį. Ir tas laukimas truko 7 mėnesius. Katę vežėme pas skirtingus Lietuvos veterinarijos gydytojus ir visi man sakė, kad maža tikimybė, jog išgyvens. Nes jai lūždavo kaulai – jie buvo labai trapūs. Bet mes ją atstatėm, gyvūnas buvo ir operuotas“, – pasakojo Gražina.
Atvažiavo į namus paimti kačių
Gražina apie savo kates pasakodavo socialiniuose tinkluose, yra davusi ir interviu. Tada, anot jos, kažkas ją paskundė. Skundas dėl kačių pasiekė Aplinkos apsaugos departamentą: „Kad aš laikau nelegalius gyvūnus, kuriuos reikia atimti. Buvau apkaltinta vos ne kontrabanda.“
Moteris pasakojo, kad paimti kačių atvažiavo departamento specialistai ir šio regiono vadovas, taip pat policijos pareigūnai, Vaiko teisių specialistai.
„Netikėtai, nepranešę, prašė, kad geranoriškai atiduočiau, nes tada paims kitu būdu. Vien dėl vaiko (kad nepatirtų dar daugiau neigiamų emocijų prievarta imant gyvūnus) atidaviau, buvau šoke – nepateikiau nei banko išrašų, nei dokumentų, kad už jas mokėjau“, – kalbėjo Gražina.
Tiesa, jau vėliau moteris suprato, kad ir pati buvo apgauta: kai pirko katę, jai buvo pasakyta, kad tai – ne antros, kaip jai buvo sakoma, o trečios kartos savanos katės hibridas.
G.Asipauskaitė dabar nerimauja dėl to, kad vienas iš augintinių gali būti paimtas moksliniams tyrimams, o po to – užmigdytas.
„Aš noriu padaryti viską, kad man leistų ir toliau globoti, prižiūrėti ir auginti šias kates. Man buvo pasakyta, kad, turėdama zoologijos sodo statusą, aš jas galėsiu auginti ir toliau“, – kalbėjo pašnekovė.
Beje, net jei ji būtų turėjusi leidimą auginti šias kates, po atliktų genetinių tyrimų jis nebūtų galiojantis – mat tokių kačių Lietuvoje auginti iš viso negalima.
„Aš to gyvūno nekankinau, aš jį gydžiau ir globojau, dariau tai savo lėšomis – kad tik išgyventų. O dabar iš manęs gyvūnus atima.
Katė servalė – ją man žada atiduoti, bet savanos hibridas – jis negali augti net zoologijos sode. Jei būtų abu laukiniai – man jie būtų atiduodami turint zoologijos sodo statusą, bet jeigu hibridas – jis negali gyventi“, – apmaudo neslėpė G.Asipauskaitė.
Yra daug nežinios ir nekonkretumo
Dėl kačių moteris kreipėsi į įvairias institucijas – rašė Seimo nariams, į Prezidentūrą, aplinkos ministrui.
„Nesuvokiu, kuo mane kaltina? Aš gi neįvežiau į Lietuvą tų kačių, neketinu jų veisti. Labai daug šmeižto. Manau, kad mane pasirinko tam, kad parodytų kitiems – kaip gali būti, jei augins tokias kates.
Juk Lietuvoje yra apie apie 300 žmonių, kurie jas augina. Kodėl įstatymas galioja tik man, kodėl aš esu išskirtinė? Kodėl pareigūnai netikrina visų kačių? Beje, jie ne kartą man kartojo, kad visų paimtų kačių sutalpinti nebūtų kur, nes tam nėra sąlygų, o valstybei ištirti jų visų genetiką būtų tiesiog per didelės išlaidos.
Nei aš kankinau, nei ką – kodėl nėra išlygų, jei aš gelbėjau gyvūną?
Bet kodėl kiti gauna įspėjimus, suteikiamas dvejų metų terminas leidimams susitvarkyti, o iš manęs – vienišos mamos su mažamečiu vaiku – gyvūnai buvo atimti be jokio gailesčio ir įspėjimo“, – kalbėjo G.Asipauskaitė.
Taip pat moteris sako, kad yra labai daug nežinios ir nekonkretumo – institucijos moterį siuntinėja viena pas kitą.
G.Asipauskaitės advokatas teigia, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką ir įstatymus hibridas išimties tvarka gali augti zoologijos sode. Tačiau Gražinai tokios išimties nepritaiko: „Kodėl? Nei aš kankinau, nei ką – kodėl nėra išlygų, jei aš gelbėjau gyvūną?“
Gyvūnai – kaip šeimos nariai
Gražina sako, kad ir anksčiau yra auginusi kates, tiesa, paprastas, o gyvūnai jai prilygsta šeimos nariams.
„Jei reikia gydymo užsienyje – aš jas vežčiau. Taip, kaip myliu vaiką, taip ir gyvūnus. Aš pripažįstu kaltę, kad nebuvo leidimo, sumokėsiu baudą. Bet dabar jaučiu tarsi nėra išeities – kodėl?“ – kalbėjo pašnekovė.
Gražina sako sulaukusi ir daug vietinių gyventojų pagalbos – žmonės padeda jai įsirengti zoologijos sodą, aukoja po kelis eurus, neša reikiamus daiktus, o vietos gamintojai pritaiko nuolaidas kačių laipyklėms.
„Pas mus kiemas didžiulis, viskas įmanoma. Viską turiu. Tik man beliko, kad duotų leidimą. Mane ignoruoja. Kodėl net neateina, nepatikrina, kodėl nori tą terminą taip tempti? Kyla daug klausimų“, – kalbėjo G.Asipauskaitė.
Kates lanko nuolat
Šiuo metu gyvūnai yra „Nuaro“ kačių viešbutyje, o Gražina važiuoja jų aplankyti, veža joms maistą, vitaminus.
„Jie meilūs ir prieraišūs. Kai buvo pas mane, turėjau jiems visiškai atskirą namą – tai buvo pirties namas. Bet kadangi vienas iš gyvūnų sergantis – turėjau ją prižiūrėti, parsinešti namo, kad stebėčiau.
Mes su sūnumi ją maitindavome iš buteliuko. Buvo kaip kūdikis – 7 mėnesiai ant rankų, ji laižydavo vaikui rankas, niekada nėra įdrėskus“, – pasakojo Gražina.
Mes su Monroe turime labai stiprų ryšį, jį ėda tik iš mano rankų.
G.Asipauskaitė sako, kad kačių viešbutyje laikoma viena iš kačių neprisileidžia kitų žmonių: „Ji šnypščia, ji taip save gina tam, kad prie jos neprieitų. Bet ji nėra niekam net įbrėžusi. Mes su Monroe turime labai stiprų ryšį, jį ėda tik iš mano rankų. Aš galiu ir vaistus suleisti jai. Jei aš nenuvažiuočiau pas ją – ji turbūt nugaištų iš ilgesio.“
Gražina sako, kad rankų nuleisti neketina: „Laukia ilga kova.“
Specialistai teigia, kad gyvūnų negrąžins
Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento 15min pateiktame atsakyme, servalas ir hibridas buvo paimti, nes laikytoja neturėjo leidimo laikyti laukinius gyvūnus.
„Buvo paimti mėginiai rūšiai ir hibridizacijos laipsniui nustatyti. Nustatyta, kad tai laukinis gyvūnas servalas ir trečios kartos servalo ir naminės katės hibridas. Pagal šalyje galiojančius įstatymus šiuos gyvūnus yra draudžiama įsigyti ir laikyti namuose.
Pagal šalyje galiojančius įstatymus, šie gyvūnai bus konfiskuoti ir atiteks valstybei. Net ir įkūrus zoologijos sodą, gyvūnai laikytojai nebūtų grąžinti. Pažeidėja gali nesutikti su nutarimu ir jį skųsti teismui“, – rašoma komunikacijos skyriau pateiktame atsakyme.
Pasak specialistų, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai draudžia įsigyti ir laikyti namuose laukinius gyvūnus.
M.Čepulis: tyrimai buvo atliekami ne tik Lietuvoje, todėl užtruko
Kaip 15min sakė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, šiuo metu dirbama ties Leidžiamų laikyti gyvūnų sąrašu, kuriame bus surašytos visos įprastos laikomos laukinių gyvūnų rūšys, kurioms laikyti nereikia jokių leidimų (žiurkėnai, papūgos, ropliai ir t. t.). Jau netrukus jis turėtų būti pateiktas visuomenei.
„Šiuo metu namie negalima laikyti gyvūnų, kurie patenka į draudžiamų laikyti laukinių gyvūnų sąrašą (bet kuri laukinė katė), Europos sąjungos invazinių gyvūnų sąrašą (pavyzdžiui, meškėnas), Saugomų rūšių sąrašą. Pavyzdžiui, kadangi visos paukščių rūšys saugomos, jūs negalite pasigauti paukštį ir laikyti jų namuose. Tam turėtumėte gauti leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros“, – komentavo M.Čepulis.
Kalbėdamas apie G.Asipauskaitės atvejį ir kodėl situaciją tęsiasi taip ilgai, M.Čepulis sakė, kad genetiniai tyrimai buvo atliekami keliose vietose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kad būtų galima gauti kuo tikslesnę informaciją: „Todėl užtruko gana ilgai.“
Nors Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad net ir moteriai turint zoologijos sodo statusą gyvūnai nebus grąžinti, M.Čepulis teigė, kad pagal teisės aktus jų laikyti, veisti, įvežti negalima: „Nebent turi leidimus ir zoologijos sodo statusą.“
Apie panašias problemas kalba jau seniai
„Nuaro“ vadovė J.Gustaitienė sako, kad kalbant apie gyvūnų laikymą, veisimą, įvežimą ir jų gerovę Lietuvoje yra absoliuti betvarkė.
„Jau labai seniai tai transliuojame, kad yra problemų. Ir veterinarijos gydytojai tą patį sako. Bet visi šią mūsų informaciją ignoruoja.
Mes turime problemą su šimtais iš daugyklų paimtų šunų, kur iki šiol nėra aišku, kas turėtų apmokėti už jų išlaikymą. Valstybė vykdo įstatyminę priežiūrą, teisingumą privačių įmonių sąskaita.
Dabar kažkas atmerkė akis, pamatė, kad problema.
Kalbant apie šias kates, aš džiaugiuosi, kad iš viso aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, nes gyvūnų mylėtojai, kačių mylėtojai, globėjai jau 10–15 metų kalba apie tai, kad Lietuvoje yra problema, niekas nekontroliuoja hibridų, laukinių kačių įvežimo iš trečiųjų šalių – tai yra juodoji rinka, ir niekam tai neįdomu. Dabar kažkas atmerkė akis, pamatė, kad problema“, – kalbėjo J.Gustaitienė.
Pasak pašnekovės, kol kas atvejai, kai katės paimamos iš šeimininkų, yra pavieniai. Nežinia, kiek Lietuvoje laikoma laukinių kačių, kiek hibridų. Tačiau nusivylimą kelia tai, kad ši situacija nėra kontroliuojama.
„Bet mes pažeidžiame Europos įstatymus, ne tik Lietuvos, mes pažeidžiame konvencijas. Toliau – nėra aišku, kodėl taip ilgai vyksta tyrimai?
Kai į mūsų įmonę kreipėsi ir paprašė, kad reikia laikinai pagloboti kates, tai buvo kalba apie vieną savaitę. Žinoma, vieną savaitę galim. Bet paglobti vieną savaitę yra ne tas pas, kas globoti du mėnesius.
Taip, ministerija atlygina už kačių išlaikymą, bet žinodami, kad katės gyvens mėnesį ar du, mes galbūt būtume suteikę kitokias sąlygas, nes bet koks kačių perkėlimas joms sukelia stresą.
Džiugina, kad pagaliau valdininkai mato, kad tai problema, kurią reikia spręsti, ir tokių kačių Lietuvoje yra labai daug. Antra – liūdesys, kad tai sprendžiama labai lėtai“, – kalbėjo J.Gustaitienė.
Koks kačių likimas?
J.Gustaitienė sako esanti kategoriškai prieš kačių migdymą: „Nemanau, kad mūsų tikslas atimti iš žmonių ir kates užmigdyti. Absurdas būtų ir pati prieš tai kovosiu.
Manyčiau, kad servalas galėtų išvykti į rezervatą – į tą vietą, kur tokios katės, paimtos iš žmonių, yra laikomos. Jų Lietuvoje nėra, tačiau yra kitose šalyse.
O hibridas – reiktų žiūrėti, kokie kraujai – tačiau nė vienas užsienio rezervatas hibridų nepriima, pagal įstatymus jis turėtų būti migdomas, tačiau aš esu kategoriškai prieš tokį elgesį su gyvūnu.
Hibridas nėra kaltas, kad gimė, ir mes neturime bausti jo mirties bausme. Nusikaltimą padarė žmogus – čia esminis ir kertinis klausimas.
Jokiu būdu gyvūno negalima migdyti, neturi taip būti. Lietuvoje yra zoologijos sodai – gal gyvūnui vietą galima surasti? Kiek žinau, ir Gražina įsirenginėja specialius voljerus gyvūnams, bet ar gyvūnas jai bus grąžintas – aš nežinau.“
Laukiniai gyvūnai turi augti laisvėje
Pasak pašnekovės, kyla klausimas: kodėl žmonės nori turėti tokius gyvūnus?
„Nori turėti retus gyvūnus, galbūt taip realizuoti kažkokį savo nevisavertiškumo jausmą? Kad jie taptų išskirtiniai, svarbesni visuomenėje? Nežinau, kodėl tokius gyvūnus reikia laikyti, nes tai yra laukinis gyvūnas“, – kalbėjo J.Gustaitienė.
Laukiniai gyvūnai, teigė J.Gustaintienė, ir turi augti laisvėje. Nes kas bus, jei kažkas namuose užsimanys liūto, o kažkas – tigro?
„Tai kenkia gyvūnui, tai kenkia gamtai. Gyvūnas turi gyventi savo natūralioje aplinkoje, ten, kur pridera. Ir gyventi laimingą gyvenimą, jis turi medžioti, vesti jauniklius, o ne būti kažkur uždarytas narvuose arba namuose ant pagalvės. Tai nėra natūralu“, – sakė J.Gustaitienė.
Gyvūnas nėra automobilis
Kaip sakė pašnekovė, Lietuvoje yra begalė kačių veislių ir norint tikrai galima išsirinkti augintinį, neturintį laukinio gyvūno kraujo.
„Aš visus noriu perspėti: jūs kankinate gyvūnus, nes jūs nežinote, kiek pakeliui vežant kontrabandiniais būdais jų žūsta, kiek yra pražudoma. Pagaliau, kai laukinė katė hibridinama su namine, yra didžiulė tikimybė komplikacijų jų nėštumo, vaisingumo metu, kad gims neišsivystę, su ligomis, sutrikusia medžiagų apykaita.
Servalė, kurią globojame, yra serganti, jos kaulai lūžta. Man, kaip gydytojai, kaip kačių globėjai skaudu, nes iki šiol mes nesugebėjome išimti metalų iš jos kojos – jai jau turėjo būti atlikta operacija. Gydytojai, pas kuriuos mes vežėme, konstatavo, kad tokia operacija būtina.
Kreipėmės į ministeriją dėl prašymo atlikti operaciją, nes gydytojas negali to padaryti, jei nėra šeimininko parašo. Iki šiol mes tokio dalyko nepasiekėme. Labai gaila, kad kenčia gyvūnai dėl žmonių elgesio. Gyvūnas nėra automobilis, kuris gali apsamanoti ir penkerius metus stovėti aikštelėje“, – sakė J.Gustaitienė.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės numato, kad šiuos gyvūnus Lietuvoje laikyti draudžiama:
1. Krokodilai (Crocodylia), visos rūšys
2. Kloakiniai (Monotremata), visos rūšys
3. Nepilnadančiai (Edentata), visos rūšys
4. Kaguanai (Dermoptera), visos rūšys
5. Beždžionės (Primates), visos rūšys
6. Šuniniai (Canidae), išskyrus rudąją lapę (Vulpes vulpes)
7. Lokiniai (Ursidae), visos rūšys
8. Didžioji panda (Ailuropoda melanoleuca)
9. Mažoji panda (Ailurus fulgens)
10. Kiauniniai (Mustelidae), išskyrus šeško naminę formą (Mustela putorius furo)
11. Viveriniai (Viverridae), visos rūšys
12. Hieniniai (Hyaenidae), visos rūšys
13. Katiniai (Felidae), visos rūšys
14. Irklakojai (ruoniai) (Pinnipedia), visos rūšys
15. Banginiai (Cetacea), visos rūšys
16. Sirenos (Sirenia), visos rūšys
17. Straubliniai (Proboscidea), visos rūšys
18. Tapyriniai (Tapiridae), visos rūšys
19. Raganosiniai (Rhinocerotidae), visos rūšys
20. Vamzdžiadančiai (Tubulidentata), visos rūšys
21. Hipopotaminiai (Hippopotamidae), visos rūšys
22. Žirafiniai (Giraffidae), visos rūšys
23. Skujuočiai (Pholidota), visos rūšys
