Lietuvos šimtmečio proga Lina (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. pastaba) ji specialia technika iš tūkstančių mažų Lietuvos kontūro figūrėlių sukūrė Dalios Grybauskaitės portretą.
Vilniuje gimusi ir užaugusi menininkė pašaukimą dailei jautė dar nuo mokyklos laikų, dešimtoje klasėje pradėjusi lankyti parengiamuosius kursus Dailės akademijoje, tik baigusi mokyklą ji jau iškart žinojo, kur studijuosianti.
Kelerius metus trukusios tapybos studijos padėjo lavinti savo kaip menininkės braižą, atrasti mėgstamas meno kryptis bei tapymo metodiką.
Ir nors savojo tapybos kelio paieškose ji tikina esanti iki šiol, tačiau jau žino, kad artimiausi širdžiai jai – portretai.
„Kurdama portretus mėgstu prie jų praleisti daug laiko, apgalvoti kiekvieną veido detalę. Tapydama, bandau kitaip pažvelgti į tą žmogų, tarsi atrasti ryšį su juo, todėl man tai yra kaip savotiška meditacija. Paveikslo techninė dalis, jo sudėtingumas, man taip pat labai svarbu.
Kūrybiniam procesui pagreitinti kartais tenka pasigaminti mažus trafaretus. Nepaisant to, vienam portretui sukurti prireikia nuo vieno mėnesio iki pusės metų. Viskas priklauso nuo darbo sudėtingumo ir apimties“, – portalui 15min apie savo kūrybą pasakojo menininkė.
Jau maždaug dešimtmetį ji kuria pikselinio meno (angl. pixel art) tipo portretus. Ši technika ypatinga tuo, kad portretas sukuriamas iš daugybės vienodos formos nedidelių detalių – jas preciziškai teptuku akriliniais dažais ištapant ant drobės.
Būtent taip yra nutapytas ir jos sukurtas D.Grybauskaitės portretas.
„Ši technika reikalauja labai didelio kruopštumo. Savyje jo tikriausiai turiu daug, – šypsosi ji. – Kurdama iš savęs reikalauju tobulumo, tad nebijau ir antrą ar trečią kartą pertapyti nepavykusį paveikslą.
Štai ir D.Grybauskaitės portretas toks, koks jis yra dabar, pavyko tik iš antro karto. Pirmąjį kartą prie portreto trukau savaitę, tačiau įpusėjus darbas nepatiko, tad nusprendžiau pradėti nuo pradžių“.
Sukurti D.Grybauskaitės portretą, kurį sudaro keli tūkstančiai mažų Lietuvos formos figūrėlių, menininkei prireikė apie 200 valandų, tai yra – maždaug dviejų mėnesių. Prie portreto ji sako praleidusi bent po po 4–6 valandas per dieną.
Paklausta, kas įkvėpė tokiai idėjai, tikina norėjusi savitai prisidėti prie šiemet minimos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės.
„Pati idėja sukurti prezidentės portretą kilo tada, kai buvo rastas Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas. Kadangi artėja Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis, norėjosi kad ir simboliškai prisidėti prie šventės paminėjimo.
Turbūt niekas nepaneigs, kad vienas iš labiausiai mūsų šalį reprezentuojančių žmonių yra Lietuvos prezidentė. Tad dėl sprendimo, kieno portretą norėčiau sukurti šia proga, nekilo abejonių“, – pasakoja menininkė.
Menininkės tikinimu, kuriant D.Grybauskaitės portretą ne be priežasties buvo pasirinktos ir Lietuvos figūrėlės.
„Natūralu, kad Lietuvos prezidentei įamžinti buvo pasirinkti mūsų šalies kontūrai. Tai simboliškai sieja mūsų prezidentę su šalimi ir visais mumis“, – sako menininkė.
Vis tik, kiek tiksliai Lietuvos figūrėlių sudaro paveikslą, sako neskaičiavusi: „žvilgtelėjus į paveikslą, jų, manau, turėtų būti apie 3–4 tūkstančius“.
Menininkė tikina, kad valstybės atkūrimo šimtmečio šventė reikšminga turėtų būti kiekvienam lietuviui – savitą reikšmę ši šventė turi ir jai.
„Apibūdinti savo sukurtą D.Grybauskaitės portretą galėčiau dviem žodžiais – daugialypis pažinumas.
Kiekvienas gali interpretuoti savaip, bet paveikslas užduoda bendrą toną. Žodis tėvynė kiekvienam yra suprantamas kitaip. Kiekvienas savo šalį pažįsta per savo patirtį, bet kartu mes visi ir esame mūsų šalis.
Šaliai pažinti reikia daug dedamųjų. Tačiau man asmeniškai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas reiškia asmeninę laisvę kurti ir jaustis visavertiškai“, – tikina menininkė.
