Iš vėtros išversto uosio – staliukas ir sofutė
Rita pasakojo, kad jos vyras Laisvydas – nagingas ir idėjų turintis žmogus, tad vis kuo nors užsiima. „Vyras nemažai baldų yra padaręs ir mūsų namams. Jam tai patinka: ką nors susigalvoja ir imasi daryti, o rezultatas išeina tikrai kokybiškas. Jis ir namą savo rankomis praktiškai pastatė. Ir vis sako, kad jau nieko namuose pats nebedarys, bet pasižiūri kainas ir vėl nusprendžia padaryti pats“, – juokdamasi pasakojo Rita.
Vilniuje, Pilaitės rajone, nuosavame name gyvenanti šeima suko galvą, kokių baldų reikėtų prie namo esančioms dviem terasoms. Vienoje jų Ritai norėjosi baldų, kuriuose būtų patogu įsitaisyti ir išgerti kavos. Taip kieme gulėjęs rąstas virto staliuku ir sofute.
„Į priekinę namo terasą man norėjosi kokių nors baldų kavai, o vidiniame kieme – jau tų, kur galėtume ir su šeima, draugais pasėdėti, papietauti. Vyras prieš metus iš draugo žemės parsivežė didžiulį rąstą. Šis medis nebuvo nupjautas, tai buvo vėtros išverstas uosis, kurių, beje, draugo sodyboje buvo priversta ir daugiau. Esu iš tų, kuriems svarbu miškai, tikrai geras jausmas, kad medžio nepjauni, o panaudoji tą, kuris augti jau nebegali.
Taigi tada vyras sakė, kad norėtų tą rąstą parsivežti ir ką nors iš to medžio padaryti. Parsivežė ir metus jis čia pas mus pragulėjo. O metams praėjus sako man: „Padarysiu tau kavos staliuką.“ Ir padarė.
Likusi rąsto dalis stovėjo terasoje apversta kaip suolas, iš jos buvo planuojama daryti stalą. Bet, kai jis padarė man tą kavos staliuką, sakau: „O iš šito likusio padaryk man sofutę.“ Ir jis taip užsikabino, kad realiai per dieną viską ir padarė neatsitraukdamas“, – pasakojo Rita.
Medžio rąsto specialiai neruošė
Pasijuokus, kad Rita buvo tik užsakovė, o vyras Laisvydas – darbų vykdytojas, pašnekovė sakė, kad padėjo vyrui patardama, vis pažiūrėdama, kur ir ką reikėtų paploninti, pastorinti ir pan.
„Bet šiaip vyras pats turi akį, sakyčiau, net tokią lengvą dizainerio gyslelę.
Sumanė namą apklijuoti klinkeriu, parodė man plytelę, klausė, ar graži. Sakiau, ką aš žinau, plytelė kaip plytelė. Pasakė, kad viską padarys pats. Išdėliojo viena, kita kryptimi, viską padarė iš galvos, ir namas iš tiesų atrodo kitaip“, – gražių žodžių savo vyrui negailėjo Rita.
Šis medis nebuvo nupjautas, tai buvo vėtros išverstas uosis, kurių, beje, draugo sodyboje buvo priversta ir daugiau.
Medžio rąstas, iš kurio Laisvydas pagamino baldus terasai, pasak pašnekovės, niekaip specialiai nebuvo tam ruoštas:
„Nežinome, kiek jis tarnaus, gal jo viduje yra prasidėję kokie nors procesai. Kadangi tas rąstas metus gulėjo lauke, vyras palaukė, kol jis gerai išdžiūvo. Tada nupjovė storesnę dalį, iš kurios pagamino staliuką, o likusią išskaptavo, nušlifavo, padengė laku, kad medis papildomai nebedūlėtų.
Staliuko ir sofutės kojos – taip pat medinės. Joms vyras panaudojo dar nuo terasos gaminimo likusias medžio lentas, supjaustė kaladėlėmis ir nudažė juodai. Iš pradžių svarstė dėti rąstukus vietoj kojų, bet nutarė, kad bus jau per daug.
Klausimas buvo, ką daryti su žieve, nes ji ilgainiui ims byrėti. Vyras sakė, kad ją galima atsargiai nuimti, apdirbti, užkonservuoti ir priklijuoti. Bet nutarėme, kad geriau tegu lieka ta žievė „gyva“ ir baldai bus tokie „gyvi“, vis tiek pabus kokių porą metų.
Nulupti jos net nesvarstėme, nes ji, mūsų požiūriu, baldams ir suteikia šarmo. O jei nutrupės, bus nebegražu, bus galima ją nuimti, nušlifuoti, kombinuoti su oda ar dar kaip nors padaryti. Sakėme, kaip pajusime tuo metu, kai jau norėsime ar bus būtina keisti, taip ir padarysime.“
Draugai prašo pagaminti staliuką
Nuotrauka su šiais lauko baldais ir prierašas prie jos, kuriais Rita pasidalijo feisbuko grupėje „Prieš ir po“, sulaukė 4,4 tūkst. patiktukų ir pusantro šimto komentarų, kuriuose pora buvo giriama už originalumą ir puikų darbą.
„Net nesitikėjome sulaukti tiek dėmesio. Kai pasakiau vyrui, kad pasidalysiu feisbuko grupėje, jis dar sakė, kam to reikia, kam čia įdomu. Man atrodė, kad pasidalyti idėjomis gerai, juolab kad yra gebančių daug ką padaryti žmonių, o kartais gal minčių nekyla“, – sakė Rita.
Simpatijų poros projektas sulaukė ne tik viešojoje erdvėje, bet ir tarp draugų, giminaičių, pažįstamų. Pašnekovė užsiminė, kad vyras jau sulaukė prašymų pagaminti staliukų: „Vėl buvo nuvykęs su draugu į jo sodybą ir dar prisitempė tokių papjaustytų medžio kamienų staliukams.“
